Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2022 m. birželio 16 d. įrašytas R. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 13 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2024 m. vasario 13 d. Į Lietuvos probacijos tarnybą R. C. atvyko 2022 m. rugsėjo 13 d. ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Pridėtas tai patvirtinantis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros lapas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. C. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį yra perteklinis, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Be to, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad R. C. pirmu pūtimu nustatytas 2,41 prom. girtumas, antru pūtimu 2,47 prom. girtumas iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 dėl transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad R. C. antru pūtimu nustatyta 2,47 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės pašalinimas kvalifikacijos nekeičia. Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinime pagal BK 243 straipsnį nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d., tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d. Taigi matyti, kad buvo suklysta nurodant baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo datą, todėl ši pareiškime esanti techninė rašymo apsirikimo klaida ištaisytina, nurodant, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. C. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. C. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. C. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. sausio 28 d. 16.05 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 14.43 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 29 d.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 4 350 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo R. C. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 350 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

R. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir R. C. paskirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. C. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 28 d. 16.05 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 14.43 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir R. C. skirti galutinę bausmę – 59 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. C. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. C. išieškoti automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės naudai.

R. C. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.