Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Irmantui Ruželei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apylinkės prokuratūros skundą dėl 2007-10-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-04-04, 20 val. 31 min., (duomenys neskelbtini)savo namuose, viešu pareiškimu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, t.y. iš jam priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinio naujienų tinklapio www.delfi.lt 2007-04-02 publikuoto straipsnio „A. V.: Apie Lietuvos žydų restitucijos problemą” komentarų skiltį, pasirašydamas slapyvardžiu „nacis”, parašė komentarą: „mažai dar tu žydpalaikių adolfas išnaikino. aš juos visus išnaikinčiau, kalba apie genocida nesamone...patys buvo kgbistai komuniagos kiek lietuviu iššaudė ar į sibira išvežė“, taip tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti prieš žydų tautybės žmonių grupę dėl jų tautybės.

2007-10-22 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi, taikydamas BPK 424 str. 1 d. bei BPK 3 str. 1 d. 1 p., D. B. atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukė, nustatęs, jog D. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 1 d., požymių.

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia šią Panevėžio m. apylinkės teismo 2007-10-22 nutartį, ją prašo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja logikos dėsniams bei baudžiamosios teisės teorijos nuostatoms. D. B. internete pasisakymai neatitinka ir pažeidžia Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, kurios gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, nes laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstama veika - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Kaltinamojo komentaras netolerantiškas, istoriškai nepagrįstas, teisinantis genocidą ir įžeidžiantis žydų tautą. Be to, šią priešingą įstatymams veiką iš esmės konstatavo nutartyje ir teismas, patvirtindamas įstatymams prieštaraujančią kaltinamojo veiką. Teismas sau prieštaravo, nurodydamas, jog D. B. nesuvokė tokios savo veikos pavojingumo ir nenorėjo taip veikti. Kad D. B. suvokė daromos veikos pavojingumą patvirtina ir tai, kad pastarasis, susipažinęs su įtarimu, pilnai pripažino savo kaltę, todėl teismo išvada, kad D. B. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, prieštarauja bylos duomenims bei D. B. parodymų ir kitos surinktos medžiagos visumai. Teismas motyvuotai nepagrindė tiesioginės tyčios valinio elemento – nebuvimo ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinamas dalinai.

BPK 424 str. 1d. numato, jog baudžiamasis procesas dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo nutraukiamas, kai teismas nustato, jog yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Teismas procesą nutraukė pagal BPK 3 str. 1 d. 1p. Šiuo pagrindu procesas gali būti nutrauktas tik tuomet, kai akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas, šiuo pagrindu nutraukdamas procesą, konstatavo, jog D. B. veikoje yra BK 170 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės bei objekto požymiai, tačiau suabejojo dėl D. B. kaltės. Iš byloje esančių protokolų matyti, jog pagal pareikštą įtarimą dėl BK 170 str. 1d. numatytos viekos D. B. kaltu prisipažino ( b.l. 26-28) ir sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ( b.l. 36). Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog D. B. turėjo tikslą išsakyti savo nuomonę, o ne tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti prieš žydų tautybės asmenis, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės. Suabejojęs dėl D. B. kaltės, kurią D. B. pats teigė pripažįstąs, pašalinti kilusią abejonę teismas galėjo tik ištyręs įrodymų visumą, o tam, vadovaudamasis BPK 423 str. 1d., bylą turėjo perduoti nagrinėti į teisiamąjį posėdį. Tuo tarpu išvadą dėl D. B. kaltės teismas padarė D. B. net neapklausęs ir tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta.

Apygardos teismas, nagrinėdamas šį skundą, nesvarsto prokuroro argumentų, kur tvirtinama, jog D. B. yra kaltas dėl veikos, kuria kaltinamas, ir dėl D. B. kaltės nepasisako, nes šis klausimas gali būti išspręstas tik atlikus įrodymų tyrimą bei iš esmės išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-22 nutartį dėl baudžiamojo proceso D. B. atžvilgiu nutraukimo.

Nutartis neskundžiama.