Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

nukentėjusioji kreipėsi į teismą su skundu, nurodydama, kad 2007-07-27, apie 17 val., į sodą, kuris yra prie jos namo ir jai priklauso nuosavybės teise, atėjo kaimynė L. J. ir pradėjo skinti obuolius. Tai pamačiusi, įspėjo L. J., kuri ėmė ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, mušti. L. J. ją stvėrė rankomis už plaukų, tampė, nagais draskė veidą, stūmė į tvorą, dėl to ji atsitrenkdama susižalojo petį bei šlaunį. Ji pati L. J. sudavė šepečiu. Apie įvykį pranešė policijai, tačiau policija neatvyko. 2007-07-30 kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris nustatė, kad dėl sužalojimų jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prašo griežtai L. J. nubausti pagal LR BK 140 str. 1 d., jai iš L. J. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 63 Lt vykimo pas ekspertą išlaidos, 700 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusioji K. D. prašo panaikinti 2007-10-09 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo išteisinta teisiamoji L. J. pagal LR BK 140 str. 1 d., ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinus L. J. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai atitinkamą bausmę. Priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 763 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti faktai neatitinka bylų aplinkybių, teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi tik teisiamosios L. J., jos dukters ir vyro duotais paaiškinimais, o mano pateiktus įrodymus atmetė, todėl teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Nurodo, kad 2007 m. liepos 27 d. išteisintoji atėjo į sodą ir pradėjo skinti obuolius. Obelis pasodino ji ir jomis naudojasi jau daug metų. Pamačiusi, kad išteisintoji skina obuolius, įspėjo, kad neskintų. Tuomet L. J. pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir mušti. Tampė už plaukų, apdraskė nagais veidą, stipriai pastūmė ir todėl nukentėjusioji atsitrenkdama į tvorą susižalojo petį ir šlaunį. Išgirdęs K. D. šauksmą atbėgo vyras E. D. ir ją apgynė. Nurodo, jog tai, kad L. J. skynė obuolius, pripažįsta ir ši pati. Mano, jog ši aplinkybė įrodo, kad ji pradėjo konfliktą, o ne nukentėjusioji, nes žinodama, kieno obelys, atėjusi demonstratyviai matant pradėjo skinti obuolius. Nurodo, kad nuosprendyje nurodytas teiginys, kad ji prisipažinusi teisme, jog šepečiu sudavusi L. J., netiesa, nes ji taip nesakiusi.

Apeliantė mano, kad tai, jog įvykio dieną buvo sužalota, patvirtina liudytojas E. D. ir teismo medicinos eksperto išvada, kurioje konstatuojama, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, jog išteisintoji L. J. teisme tardama paskutinį žodį pripažino, kad stipriai pastūmė nukentėjusiąją ir ši parkritusi, dėl to galėjo susižaloti. Mano, jog netikėti eksperto išvada bei liudytojo E. D., Ž. parodymais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Už padarytus sužalojimus L. J. turi būti nubausta.

Apeliantė skunde teigia, kad nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypas, kuris yra prie pat jos gyvenamosios vietos, priklausė E. G., o jai mirus sklypą paveldėjo L. J. duktė J. J. pagal testamentą, netiesa. Nurodo, kad žemės sklypas Nr.1868 priklausė ne vien tik E. G., bet ir kitiems asmenims – A. S., E. G. ir E. D.. Šiuo metu žemės sklypas naudojamas bendros dalinės nuosavybės teise. Žemė yra neišpirkta, todėl nei išteisintosios dukra, nei ji neturi nuosavybės teisės dokumentų ir tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti.

Nurodo, kad teismo posėdžio metu išteisintosios L. J. nurodyti faktai, jog nukentėjusioji esą pirma užpuolė, sudavė su šluota ir dėl to atsirado net mėlynės ant kūno, netiesa. Apeliantė nurodo, jog jei būtu sužeidusi L. J., ši būtų kreipusis į gydytojus ar teismo medicinos ekspertus ir būtų padavusi skundą į teismą, nes santykiai tarp jų jau seniai blogi.

Nurodo, kad teisiamosios dukra J. J. bandė teisme teigti, kad ji mačiusi ant motinos kūno mėlynes, tačiau jos tokie teiginiai yra melagingi, nes mano, jog ji matyti įvykio negalėjo, nes tuo metu gyveno užsienyje. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji prieš jauną, energingą moterį niekada negalėtų pavartoti smurto, nes yra 61 metų amžiaus, labai serganti, silpnos sveikatos, sunkiai vaikštanti.

Nurodo, kad teismas, remdamasis liudytojo A. L. parodymais, jog jis būdamas prie savo namų matęs, kaip ji sudavusi šepečiu L. J., pasielgė netinkamai, nes šie parodymai melagingi. Pirma dėl to, kad, kai ji ir L. J. buvo iškviestos susitaikyti, tada pati L. J. pareiškė, kad liudytojų, kurie būtų matę muštynes, neturi, nes įvykio metu jokio pašalinių žmonių ar kaimynų nebuvo. Vėliau atidedant teismo posėdį, teismas paaiškino L. J., kad ji surastų liudytojus, kurie matė įvykį, ir atsivestų į teismą. Tokiu būdu atsirado liudytojas teisme, kuris lyg ir matė įvykį. Mano, kad dėl šių aplinkybių A. L. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes šis liudytojas neturėjo galimybės iš savo namų matyti, kas vyksta kitame kieme. Augantys medžiai, krūmai, aptverta tvora užstoja įvykio vietą, be to, jis serga akių ligomis ir negali toli matyti. Mano, kad A. L. teisme davė neteisingus parodymus kaimyno prašymu.

Nurodo, kad liudytojas E. D. pasakė, kad jam priklauso žemės sklypas, kuriame jis pasodino obelis, todėl mananti, kad teismas negali vien tik dėl to jo parodymus vertinti kritiškai, netikėti jo parodymais, duotais teisme, kad jis matė, kaip ją mušė L. J.. Pažymi, jog išteisintoji L. J. ir jos dukra Jurgita taip pat teismui nepateikė nuosavybės teisės dokumentų į žemės sklypą, tačiau teismas jų parodymų nevertino kritiškai. Mano, kad teismas didelį dėmesį teisminio nagrinėjimo kreipė ne į padarytų kūno sužalojimų išaiškinimo aplinkybes, bet į klausimus dėl žemės sklypo pasidalijimo, įsigijimo ir panašiai.

Nukentėjusioji prašo skundą tenkinti.

Išteisintoji prašo skundą atmesti.