Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3LMC800457/RŽ51-166

2013 m. kovo 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, dalyvaujant V. G., nagrinėjant V. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini)., dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2013-02-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 163¹¹ str. 3 d., dėl to, kad jis 2013-02-01 apie 09.20 val., Kairių g., Klaipėdoje, automobiliu IVECO, valst.Nr. BR14579, gabeno bendros 4717,06 Lt vertės 21 pakuotę po 3,824 kv.m, viso 80,304 kv.m ąžuolo parketlenčių be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančio dokumento. Todėl jis pažeidė Kelių transporto kodekso 27 str.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252, Nr. 9, psl. 31-40). Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip procesinis dokumentas, turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nagrinėjant administracinę bylą turi būti laikomasi tos pačios taisyklės kaip ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, o būtent, turi būti užtikrinta pažeidėjo teisių apsauga. Administracinė byla nagrinėjama tik dėl tų veikų, kurios nurodytos protokole. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). ATPK draudžiama išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą dėl veikų, dėl kurių pažeidėjas nebuvo kaltinamas.

ATPK 163¹¹ str. 3 d. nustato, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 str. numatytų požymių, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų su prekių (krovinio) konfiskavimu. ATPK 163¹¹ str. numatyta administracinė atsakomybė atsiranda asmeniui, gabenančiam prekes (krovinį) be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais. ATPK 163¹¹ str. 3 d. dispozicija nėra blanketinė teisės norma, papildomo teisės normos nurodymo nereikalauja. Taigi, šiuo atveju kaltinimas pažeidus Kelių transporto kodekso 27 str. yra perteklinis, juolab, kad šis straipsnis įtvirtina krovinio vežimo sutarties sąvoką ir nėra susijęs su galimai padarytu pažeidimu.

Su protokolu teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys administracinio teisės pažeidimo padarymą ir patraukto atsakomybėn asmens kaltę. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. G. dirba UAB „I&R BUILDING“ vairuotoju, kaip pats nurodė V. G. teismo posėdžio metu, šios įmonės pavedimu gabeno krovinio dalį, kuri netilpo į kitą įmonės transporto priemonę, iš Švedijos. Šiuo atveju surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo apklaustas UAB „I&R BUILDING“ vadovas, V. G. nurodytos aplinkybės nepatvirtintos. Teismui pateikti dokumentai neišversti į lietuvių kalbą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 163¹¹ str. taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Kelių transporto įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, jog vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr.1071/2009 2 str. Reglamento (EB) Nr.1071/2009 2 str. 4 d. įmonė - bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 str. 11 d. vežėjas (operatorius) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus. Taigi sisteminė šių aktų analizė leidžia teigti, jog vežėjas yra asmuo, kuris tiesiogiai transporto priemone gabena prekes (krovinį). Iš cituotų teisės normų analizės darytina išvada, jog vežėju gali būti tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo, tačiau tik tas, kuris verčiasi transporto veikla (LVAT 2006-11-17 nutartis byloje Nr. N-556-1662-06). Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad V. G., kaip fizinis asmuo, verčiasi transporto veikla. Priešingai, galima manyti, kad krovinį jis vežė darbovietės pavedimu. Administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl galimai padaryto pažeidimo subjekto tinkamumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog teismui pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. nustatytų reikalavimų, prie jo nepateikta pakankamai įrodomosios medžiagos, todėl nurodytiems trūkumams pašalinti, protokolas grąžintinas jį surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. 2013-02-01 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pateiktą bylos medžiagą grąžinti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.