Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
1A-31-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00028-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Rasa Valentinienė, Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
O. L.
Nuteistasis
A. C.
Kategorijos
  • 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-113/2012

Teisėja Stefa Naščenkovienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00028-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 1.2.4.6.3.; 1.2.4.8.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; (S) 1.1.7.2.5.; 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorams Romui Gervaičiui, Vilijai Žukauskienei,vertėjai Anželai Tyščukienei,nukentėjusiajai O. L.,nuteistajai A. C.,gynėjui advokatui Mariui Venckui,ekspertui Diomenui Vitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteista pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. C. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. C. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 124,25 Lt žalos atlyginimo, O. L. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. C. nuteista už tai, kad ji padarė nesunkų savo motinos sveikatos sutrikdymą: 2011-01-05, apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo motinai O. L. tyčia ranka suduodama į krūtinės ląstą, ją pastūmė, jai nugriuvus, sugriebė už dešinės rankos plaštakos ir tyčia traukė, laikydama už šios rankos, ne mažiau kaip du kartus visu jos kūnu smogė ją į grindis, taip O. L. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį ir didelę poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairio dilbio išoriniame, vidiniame ir nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, smulkias kraujosruvas nugaros odoje – stuburo ir dešinės mentės srityje. O. L. padarytas dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendį ir jai priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepanaikinus šio nuosprendžio, prašo sumažinti iš jos priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Nuteistoji skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jos pagrįstos prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais. Priimant nuosprendį neteisingai įvertintos specialisto nurodytos aplinkybės apie galimą sužalojimų padarymo mechanizmą. Ji, A. C., visą laiką neigė pavartojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir nurodė, kad nukentėjusioji pati du kartus trenkė jai lazda, tą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 33/11 (03), kurioje nurodyta, kad ją apžiūrėjus rastos dvi lygiagrečios skersų juostų pavidalo poodinės kraujosruvos kairio žasto šoniniame paviršiuje. Ji taip pat nurodė, kad po smurto prieš ją pačią ji O. L. nustūmė ir jos į grindis netrankė. Ji teismui taip pat paaiškino, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio tarp jos ir nukentėjusiosios vyksta konfliktai dėl pastarosios jos dukrai dovanoto buto, kad dėl to nukentėjusioji gali ją apkalbėti, turėdama tikslą ją iškeldinti iš šio buto. Be to, O. L. daro įtaką tretieji asmenys. Tačiau teismas patikėjo ir rėmėsi O. L. prieštaringais parodymais. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu net negalėjo tiksliai nurodyti, kur įvyko įvykis – vonioje ar koridoriuje. Jos parodymai dėl įvykio vietos skiriasi. Taip pat ji tiksliai negalėjo nurodyti, kaip jai buvo sulaužytas delnakaulis ir koks smurtas prieš ją buvo pavartotas. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ji, griūdama vonioje, į jokį baldą ar daiktą neatsitrenkė. Į grindis ji atsitrenkė dešinės rankos alkūne ir galva. Po to O. L. nurodė, kad ji, A. C., ją pagriebė už dešinės rankos plaštakos ir, laikydama už rankos, trankė ją, gulinčią ant nugaros, į grindis. Tą patį ji patvirtino ir kitos apklausos metu, nurodė, kad delnakaulis galėjo lūžti, kai ją ji, nuteistoji, nugriovė ir ji delnu atsitrenkė į grindis ar kai ją, laikydama už rankos, ji daužė į grindis. Šiuos veiksmus ji, A. C., atliko buto koridoriuje. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau nurodė, kad ji ją griebė už pečių ir du kartus trenkė į grindis. Po to ji nurodė, kad ji, A. C., patraukė jai už rankos ir ranka lūžo, buvo išnarintas petys, kad galvą du kartus trenkė į grindis, po smurto buvo sulaužytas stuburas. Pasak apeliantės, atkreiptinas dėmesys, jog teismo medicinos ekspertas O. L. apžiūrėjo kitą dieną po įvykio dieną, t. y. 2011-01-06. Apžiūros metu jokių galvos, pečių, stuburo sužalojimų nebuvo konstatuota. Tai rodo, kad O. L. parodymai nesutampa su faktiniais bylos duomenimis ir yra išgalvoti. Nuteistosios nuomone, šioje byloje būtina nustatyti O. L. padaryto sužalojimo mechanizmą, nes apklaustas teisme ekspertas D. Vitkus patvirtino savo išvadą, kad O. L. dešinės plaštakos delnakaulio lūžis buvo padarytas dėl stipraus plaštakos sumušimo, ir paaiškino, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginės traumos metu, dėl tiesioginio sumušimo. O. L. tvirtino, kad į jokį pašalinį daiktą krisdama neatsitrenkė. Ekspertas teisme paaiškino, kad griūnant ant lygaus paviršiaus tokį sužalojimą patirti neįmanoma. Pagal jo paaiškinimus šio sužalojimo priežastimi turėjo būti tiesioginis smūginis kontaktas. Atsakydamas į klausimus teisme, D. Vitkus taip pat paaiškino, kad keliant už rankos ir laikant ranką bei trankant kūną į grindis, toks sužalojimas negalėjo atsirasti. Atliekant tokius veiksmus, galėjo būti sužaloti tik peties sąnario raiščiai. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ekspertas paneigė versiją, jog delnakaulio lūžis galėjo įvykti tempiant ranką (keliant už rankos), griūnant arba pačiai nukentėjusiajai smūgiavus ranka, kad nėra pagrindo abejoti šia teismo eksperto išvada. Taigi nei vienu iš O. L. nurodytų galimų delnakaulio lūžio mechanizmų negalėjo būti patirtas toks sužalojimas. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad ji, A. C., laikydama už rankos, kelis kartus trenkė O. L., gulinčią ant nugaros, į grindis ir kad tokį kūno sužalojimo mechanizmą patvirtino teismo ekspertas. Tačiau ekspertas teisminio bylos nagrinėjimo metu tokį delnakaulio sužalojimo mechanizmą atmetė. Kitokių duomenų apie sužalojimo mechanizmą byloje nėra. Nuteistosios teigimu, taip nagrinėjant bylą nebuvo išsiaiškintas O. L. delnakaulio lūžio padarymo mechanizmas, ar ji, A. C., padarė šį sužalojimą, ar šį sužalojimą sąlygojo kitos nuo jos nepriklausančios aplinkybės. Nenustačius sužalojimo mechanizmo, nebuvo galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes abejonėmis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji po įvykio iš karto išėjo iš buto ir nuėjo pas apylinkės inspektorių reikšti pretenzijų dėl jai padaryto sužalojimo. Kas įvyko jai išėjus iš buto iki atvykstant liudytojams L. D. ir A. B., jai nežinoma. Be to, policijos pareigūnas R. S. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis buvo atvykęs į iškvietimo vietą, Ievos Simonaitytės g. 13-9, Klaipėda, jam atvykus O. L. niekuo nesiskundė, nieko nesakė, kad buvo sumušta, sumušimų ar sutinimų jis nepastebėjo. Aptarti policijos pareigūno parodymai paneigia tai, kad ji konflikto metu smurtavo prieš O. L. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas, gynybos prašymu, buvo nutaręs į posėdį kviesti ir apklausti R. S. porininką policijos pareigūną A. J., kuris taip pat buvo atvykęs į konflikto vietą, tačiau jam neatvykus į posėdį, teismas atsisakė jį kviesti į kitą posėdį ir apklausti, nenurodydamas tam objektyvių priežasčių. Taip pažeidė jos, nuteistosios, teises į objektyvų ir išsamų bei visapusišką bylos nagrinėjimą. Kad nieko apie sumušimo faktą nebuvo minima, patvirtina ir tai, kad policijos darbuotojai šį įvykį užregistravo kaip buitinį konfliktą be smurto. Pagal iškvietimo kortelę policijos darbuotojai konfliktą aiškinosi nuo 09.27 val. iki 09.36 val. Taigi, nuteistosios nuomone, buvo pakankamai laiko išsiaiškinti paties konflikto priežastis ir jo pasekmes.

Teismas nuosprendyje pasirėmė ir prieštaringais liudytojų L. D. bei A. B. parodymais. Liudytoja L. D. teisme parodė, kad pirmą dieną, tik atvykusi pas O. L., ją apžiūrėjo ir ant rankos jokių kraujosruvų nematė. Ji matė tik kraujosruvą ant krūtinės, neva, nuo jos, A. C., smūgio. Tačiau teismo medicinos ekspertas, 2011-01-06 apžiūrėjęs O. L., tokio sužalojimo nenustatė. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, jis jokių sužalojimų, padarytų O. L., nematė, matė tik nubrozdintą alkūnę. Tačiau teisme jis jau parodė, kad atvykęs matė sutinusią dešinę ranką ir pirštus. Apeliantei nesuprantama, kaip vienu metu buvę asmenys skirtingai nurodo O. L. sužalojimus. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. D. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, šiuos prieštaravimus buvo būtina pašalinti.

Šalies argumentai

A. C. taip pat nurodo, kad teismas iš jos priteisė nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, apeliantės teigimu, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi ilgą laiką gydyta dėl patirtų sužalojimų, dėl to būtų patyrusi bendravimo galimybių sumažėjimą, besitęsiančius dvasinius išgyvenimus ar kitas neigiamas pasekmes. CK 6.250 str. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi atsižvelgti ir į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Turtinė žala šiuo atveju nenustatyta. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jos, nuteistosios, uždarbis yra minimalus. Be to, ji iš savo uždarbio moka komunalinius ir kitus mokesčius už nukentėjusiąją, su kuria iki šiol kartu gyvena. Todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas, kadangi jis neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, yra neproporcingas nukentėjusiajai padarytai žalai.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. C. 2011-01-05, apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo motinai O. L. tyčia ranka suduodama į krūtinės ląstą, ją pastūmė, jai nugriuvus, sugriebė už dešinės rankos plaštakos ir tyčia traukė, laikydama už šios rankos, ne mažiau kaip du kartus visu jos kūnu smogė ją į grindis, taip O. L. padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairio dilbio išoriniame, vidiniame ir nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, smulkias kraujosruvas nugaros odoje – stuburo ir dešinės mentės srityje, šie sužalojimai O. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą pagrindžia nukentėjusiosios O. L., liudytojų parodymai, specialisto išvada. O. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad A. C. 2011-01-05, apie 9 val., ranka stipriai sudavė jai į krūtinės sritį, nuo smūgio ji nukrito ant nugaros, į grindis ji atsitrenkė dešinės rankos alkūne, galva ir, gali būti, dešinės rankos delnu, garsiai pradėjo šauktis pagalbos, po to A. C. ją sugriebė už dešinės rankos plaštakos ir iš kelių kartų bandė pakelti nuo žemės, dar kelis kartus (ne mažiau kaip du kartus), vis laikydama už rankos, tyčia ją, gulinčią ant nugaros, trankė į grindis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta L. C. parodė, kad 2011-01-05, apie 9 val., būdama namuose aiškiai išgirdo, kaip kažkas bute Nr. 9 nukrito ant grindų, po to kaip kaimynė O. L. šaukėsi pagalbos, kai A. C. atidarė buto duris atvykusiems policijos pareigūnams, O. L. tuo metu rėkė, kad ją sumušė dukra, kad ji nori ją užmušti. Kaip liudytoja apklausta L. D. parodė, kad 2011-01-05, apie 11 val., jai paskambino jos motina O. L. ir pasakė, kad ją sumušė A. C., ji nuvažiavo pas motiną į butą, motina papasakojo, kad A. C. ją pastūmė, dėl to ji nukrito, ir dar mušė. Kaip liudytojas apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad 2011-01-05 atvykus pas O. L., ši papasakojo, kad apie 9 val. A. C. vieną kartą ranka stipriai trenkė jai į krūtinę, nuo smūgio ji nugriuvo ant grindų, pradėjo šauktis pagalbos, tada A. C., paėmusi ją už rankos, tyčia kelis kartus smūgiavo ją į grindis, tik po to pakėlė nuo grindų, O. L. buvo labai susijaudinusi dėl įvykio, parodė vieną nubrozdintą alkūnę. Policijos pareigūnas R. S. parodė, kad 2011-01-05, apie 9 val., gavo pranešimą apie konfliktą šeimoje, atidarius duris, motina šaukė, kad dukra ją stumdo, skriaudžia. Nukentėjusiosios aiškinimą apie jos sužalojimo aplinkybes iš esmės patvirtina specialisto išvadoje aprašyti nukentėjusiosios sužalojimai, įvertinant jų lokalizaciją, galimą padarymo laiką ir mechanizmą. Specialisto išvadoje Nr. G 32/11 (03) konstatuota, kad O. L. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio išoriniame, vidiniame ir nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, smulkios kraujosruvas nugaros odoje – stuburo ir dešinės mentės srityje; dešinio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva atsirado griūnant, atsitrenkus į buką aplinkos daiktą ar kietą paviršių, nedidelės apvalios poodinės kairio dilbio kraujosruvos būdingos spaudimui pirštų galais; sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, jie O. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas D. Vitkus patvirtino minėtus specialisto išvadoje nurodytus duomenis. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus bei sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, kuri paneigia nuteistosios A. C. apeliacinio skundo argumentą, kad ji nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją O. L.. Tai, kad policijos pareigūnai R. S. ir A. J. parodė, kad O. L. iš pažiūros sužalota nebuvo, sumušimo žymių ant jos kūno nesimatė ir ji jų nerodė, nepaneigia aptartų A. C. kaltės įrodymų. Iš įrodomosios bylos medžiagos matyti, kad minėti policijos pareigūnai atidžiai neapžiūrinėjo O. L., be to, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, jie galėjo ne iš karto išryškėti ir būti pastebėti.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog ji O. L. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, sukėlusį O. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. C. 2011-01-05, apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo motinai O. L. tyčia ranka suduodama į krūtinės ląstą, ją pastūmė, jai nugriuvus, sugriebė už dešinės rankos plaštakos ir tyčia traukė, laikydama už šios rankos, ne mažiau kaip du kartus visu jos kūnu smogė ją į grindis, taip O. L. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį ir didelę poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą. Tačiau tokio lūžio padarymo mechanizmo nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. G 32/11 (03) nurodyta, kad dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį sąlygojo stiprus plaštakos sumušimas. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas D. Vitkus paaiškino, kad delnakauliai lūžta tiesioginių traumų metu, dėl plaštakos tiesioginio sumušimo, nuo traukimo – stūmimo lūžti niekaip negali, griūnant ant nugaros delnakaulio susilaužyti neįmanoma. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas davė analogiškus paaiškinimus, patvirtino, kad keliant žmogų už rankos ir daužant jį į grindis, jam negali lūžti delnakaulis, tampant už rankos gali būti padarytos kraujosruvos nuo spaudimo pirštų galais, gali likti nagų žymės, įdrėskimai, raiščių patempimai, išnirimai, o tokie sužalojimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, lieka nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis O. L. lūžo dešinės plaštakos V delnakaulis, lieka nepaneigta galimybė, kad O. L. dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė ne dėl A. C. nagrinėjamo įvykio metu pavartoto fizinio smurto.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje patikimai nustačius, jog A. C. 2011-01-05, apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo motinai O. L. tyčia ranka suduodama į krūtinės ląstą, ją pastūmė, jai nugriuvus, sugriebė už dešinės rankos plaštakos ir tyčia traukė, laikydama už šios rankos, ne mažiau kaip du kartus visu jos kūnu smogė ją į grindis, taip O. L. padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairio dilbio išoriniame, vidiniame ir nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, smulkias kraujosruvas nugaros odoje – stuburo ir dešinės mentės srityje, šie sužalojimai O. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesurinkus pakankamai A. C. kaltės dėl O. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padarant O. L. dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, įrodymų, A. C. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 138 str. 2 d. 3 p. į BK 140 str. 1 d., o iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta nuoroda, jog A. C. 2011-01-05 įvykio metu O. L. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, sukėlusį O. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Perkvalifikavus nuteistosios A. C. veiką pagal BK 140 str. 1 d., iš naujo spręstinas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Skirdamas nuteistajai bausmę pagal BK 140 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, vadovaujasi BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertinama tai, kad A. C. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, pavartojo fizinį smurtą prieš senyvo amžiaus savo motiną, jos nusikalstami veiksmai nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių nukentėjusiajai, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios jau iki įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai, įvertinama kaltininkės asmenybė, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, dirba, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaujantis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, taip pat BK 55 str., numatančiu, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, A. C. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant artimą baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui jos dydį – 1 metus (BK 48 str. 2 d. numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., A. C. skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Tokia bausme, kolegijos manymu, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. 2 d.

A. C. veikos perkvalifikavimas turi įtakos ir iš jos nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Skundžiamu nuosprendžiu A. C. pripažinus kalta ir nuteisus pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., iš jos nukentėjusiajai O. L. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo sumažinti iš jos priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą. Šis jos prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. C. pavartotas smurtas prieš nukentėjusiąją O. L. sąlygojo jos nežymų sveikatos sutrikdymą, kad jai padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai, į konfliktiškus nuteistosios ir nukentėjusiosios santykius iki įvykio, taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, O. L. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 2000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nuorodą, jog A. C. 2011-01-05 įvykio metu O. L. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistosios A. C. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 3 p. į 140 str. 1 d. ir pagal BK 140 str. 1 d. paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinami neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Iš nuteistosios A. C. nukentėjusiajai O. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 2000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Remigijus PreikšaitisRasa Valentinienė