Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1038-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-03Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
2S-1038-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-00807-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Atsakovas
E. Z.
Ieškovas
V. Z.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civ. b. Nr. 2S-1038-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-00807-2009-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 113.6.1.3, 113.1, 129.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. N2-6653-55-2009 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, Valstybės institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų- UAB „Danske lizingas,“ AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo nepilnametės dukros E. Z. išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. vasario 19 d. iki jos pilnametystės; šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina; nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka; iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 180 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymą, 130 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą bei 204,25 Lt pašto išlaidų; iš atsakovo ieškovei priteista 1448,10 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimas buvo pakeistas: priteista nepilnametės dukros išlaikymo suma nuo 500 Lt per mėnesį padidinta iki 700 Lt per mėnesį; sprendimas papildytas- iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. (už 4 mėn.)- 2800 Lt; kita sprendimo dalis nepakeista; iš atsakovo ieškovei priteista 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, valstybei priteista 14,20 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė prašymą dėl 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo ieškovei susidariusį 8 048 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti, mokant nuo 2010 m. lapkričio 1 d. po 150 Lt kas mėnesį, o valstybei susidariusį 218,24 Lt įsiskolinimą išdėstyti, mokant nuo 2010 m. lapkričio 1 d. po 25 Lt kas mėnesį.

Atsakovas pateikė prašymą, gautą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010 m. gruodžio 15 d., sustabdyti vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą 20101116 Nr. N2-6653-55/2009/2010 iki bus išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6653-55/2009 išdėstymo. Nurodė, kad susidariusi skola yra 4 188,91 Lt, vykdomas išieškojimas. Iki bus išspręstas sprendimo vykdymo išdėstymas, vykdomas išieškojimas gali sukelti ne tik atsakovui, bet ir jo šeimai sunkių finansinių pasekmių, ateityje sukeltų sunkumų vykdyti priteistą išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, susidariusį įsiskolinimą atsakovas pagal galimybes mažino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismui nesuteikta teisė esant blogai materialinei padėčiai, sustabdyti sprendimo vykdymą – vaiko išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi didelių sveikatos problemų ar nedarbingumą, jis yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl atsakovas turi galimybę gauti geriau apmokamą darbą, jo sunki materialinė padėtis yra laikina, dėl ko jam neturi būti ribojama galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo atnaujintas atsakovo prašymo dėl 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimo išdėstymo nagrinėjimas; prašymo dėl sprendimo išdėstymo nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atsakovo kasacinį skundą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, nustatyta, jog nėra galimybės priimti objektyvų, teisingą sprendimą, nes paaiškėjo, jog atsakovas papildomai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, kuriuo prašo jo sumokėtas lėšas 9 091,18 Lt lizingo bendrovei už automobilį NISSAN NOTE pripažinti kaip teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai, išlaikymo įsiskolinimą 4 188,91 Lt anuliuoti, pripažįstant jį padengtu ir minusuojant iš teikto 9 091,18 Lt išlaikymo. Teismas, pažymėjo, kad atsižvelgiant į pastarojo ieškinio reikalavimus, neįmanoma priimti teisingo procesinio sprendimo dėl 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo išdėstymo. Teismas konstatavo, kad tiek ieškinio dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, tiek prašymo dėl sprendimo išdėstymo reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir kilę iš to paties teisinio santykio – išlaikymo teikimo šalių nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovas 2010 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nors išnagrinėjus apeliacine tvarka bylą, sprendimas įsiteisėjo ir turi būti vykdomas (CPK 279 str. 1 d.), tačiau atsakovui pateikus ieškinį dėl prievolės įvykdymo pripažinimo bei kasacinį skundą ir nesant Aukščiausiojo Teismo pozicijos dėl jo, būtų neteisinga ir nelogiška priimti sprendimą (nutartį) dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Be to, yra pagrindo manyti, kad šiuo metu nutarties priėmimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali ateityje sukelti keblumų dėl vykdymo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas sprendė, kad būtina prašymo nagrinėjimą iš esmės atnaujinti CPK 256 straipsnio pagrindu ir jį sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atsakovo kasacinį skundą (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo yra siejamas su vaiko išlaikymo teikimo sustabdymu. Teismo buvo prašoma sustabdyti išieškojimą ne tik skolos, kuri susidarė dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, bet ir skolos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo prašymas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl turėjo būti sprendžiamas remiantis būtent šiomis normomis, o ne normomis, reglamentuojančiomis pareigą teikti išlaikymą. Taigi, teismas šiam konkrečiam teisiniam santykiui netinkamai aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą (CPK 329, 330 str.).

Atsakovas atskiruoju skundu dėl Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad teismas nenurodė aplinkybių, kurios sąlygotų bylos atnaujinimą iš esmės. Prašymo dėl sprendimo išdėstymo nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės šio klausimo sprendimui. Teismas nepagrįstai su kitomis bylomis susiejo tiek bylos atnaujinimo, tiek sustabdymo būtinumą. Kitos bylos turės būti nagrinėjamos pagal ginčo teisenos taisykles. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apie naują ieškinį sužinota tik išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Teismui apie tai jau buvo žinoma prašymo nagrinėjimo dieną. Taigi teismas netinkamai taikė CPK 163, 256 straipsnius, todėl nutartis turi būti panaikinta, klausimas išspręstas iš esmės (CPK 329 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo pagrindų (ne)buvimą.

Nagrinėjamu atveju absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

Dėl 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinę situaciją – atsakovas buvo prašęs sustabdyti išieškojimą ne tik dalyje dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo, bet ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2010 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Šiame prašyme jis nurodė, kad jo atžvilgiu yra išduotas vykdomasis raštas dėl 4 188,91 Lt skolos išieškojimo (b.l. 13). Iš 2010 m. gruodžio 2 d. antstolio V. M. patvarkymo matyti, kad tokia yra būtent išlaikymo įsiskolinimo suma (b.l. 15), t.y. suma sutampanti su atsakovo prašyme nurodyta suma. Taigi, iš paties atsakovo prašymo turinio pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo pagrindą manyti, kad jame keliamas klausimas tik dėl 4 188,91 Lt skolos išieškojimo sustabdymo nepaisant to, kad buvo prašoma sustabdyti ne vykdomosios bylos dalį, o visą vykdomąją bylą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad esant minėto turinio prašymui nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinę situaciją.

Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, bloga tėvų materialinė padėtis nesuteikia teismui pagrindo stabdyti sprendimo vykdymą, be to, teismo teigimu, apeliantas gali gauti geriau apmokamą darbą. Atskirajame skunde apeliantas šių teismo išvadų iš esmės niekaip neginčija, tik nurodo, kad jo prašymas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančiuose procesinės teisės normose įtvirtintus pagrindus bei bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Tačiau apie tai, kuo neatitinka šiems principams skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo motyvai, apeliantas nepasisako, o teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti šių principų pažeidimą.

Todėl nesant pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais konstatuoti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus ir dėl to priimti kitokį procesinį sprendimą negu yra priėmęs pirmosios instancijos teismas, nutartis paliktina nepakeista.

Dėl 2011 m. sausio 27 d. nutarties.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas kelia klausimus dėl, jo nuomone, netinkamo CPK 256, 163 straipsnių taikymo priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teisme. Tačiau iš atskirojo turinio matyti, kad jame dėstomi motyvai iš esmės yra susiję tik su CPK 256 straipsnio taikymu, tuo tarpu neteisingo 163 straipsnio taikymo motyvai iš esmės nenurodyti.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios sąlygotų bylos atnaujinimą iš esmės. Priešingai, skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, dėl ko prašymo nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas ir sustabdomas: atsakovo ieškinio dėl prievolės įvykdymo pripažinimo pareiškimas ir kasacinis procesas dėl 2009 m., gruodžio 2 d. sprendimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesinį sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo pirmosios instancijos teismas, nustatęs tam pagrindą, galėjo išspręsti pasitarimų kambaryje ir apskritai nesinaudodamas nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutu. Todėl pats prašymo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas kaip tarpinis veiksmas skundžiamos nutarties procesinių pasekmių atsiradimui faktiškai neturi, be to, jis negali būti ir apskundimo objektas (CPK 334 str. 1 d.). Kitas klausimas ar tokie motyvai buvo pakankami procesiniam sprendimui dėl apelianto prašymo nagrinėjimo sustabdymo priimti.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo inicijuojama byla dėl prievolės įvykdymo pripažinimo negalėtų būti pakankamu pagrindu sustabdyti prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimą. Tačiau kita aplinkybė – kasacinis procesas dėl sprendimo, kurio vykdymą apeliantas pirmosios instancijos teisme prašė išdėstyti, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas sustabdyti prašymo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad kasacinį skundą pateikęs pats apeliantas turėjo teisę prašyti kasacinio teismo sustabdyti šiam teismui skundžiamo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad kasacine tvarka pakeitus 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą po to, kai pirmosios instancijos teismas jau būtų išsprendęs nagrinėjamą apelianto prašymą, vėl iškiltų klausimas dėl naujo sprendimo vykdymo, nustatyto išdėstymo atitikimo pakeistam sprendimui ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių normų pažeidimų, kurie suponuotų skundžiamos nutarties naikinimą ar keitimą. Kadangi, kaip minėta, neteisingo 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriuo remiantis buvo sustabdytas prašymo nagrinėjimas, taikymo motyvai iš esmės atskirajame skunde nenurodyti, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Juo labiau, kad iš informacinės teismų LITEKO sistemos matyti, kad apelianto kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. balandžio 5 d. yra išnagrinėtas ir atmestas, taigi, faktiškai sustabdymo pagrindui išnykus pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju turės pareikšto prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimą atnaujinti ir nagrinėti jį iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. sausio 27 d. nutartis palikti nepakeistas.

Priteisti iš E. Z. 8,40 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus