- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- AS-502-47-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI; atsakovas) viršininko 2008 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6306-19-11873 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – ir 2008 m. birželio sprendimas);
2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti antstolės Doloresos Petronaitienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 66-880-08, kadangi nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 25 d. jis iš antstolių Romos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontoros gavo 2008 m. liepos 24 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei tos pačios datos patvarkymus areštuoti jo lėšas vykdymo išlaidų ir skolos bei delspinigių dydžio sumai. Teigė, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. iš tos pačios antstolių kontoros buvo gauti 2008 m. rugsėjo 4 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, 2008 m. rugsėjo 4 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir tos pačios datos patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Pažymėjo, jog, atsižvelgęs į tai, jog apie jokius atsakovo sprendimus jo atžvilgiu pareiškėjas nebuvo informuotas, jis 2008 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI prašydamas jam įteikti sprendimą, kurio pagrindu antstolis jo atžvilgiu užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo mokestinės skolos priverstinio išieškojimo veiksmus. Akcentavo, jog ginčijamo sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas 2008 m. rugsėjo 13 d.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes buvo praleistas jo padavimo terminas ir nebuvo prašoma jį atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingos šios aplinkybės: 1) Šiaulių AVMI 2008 m. gegužės 6 d. pareiškėjui įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos prašymą dėl 18 914,30 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei išieškojimą lydinčius dokumentus, išaiškino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus; 2) 2008 m. gegužės 6 d. pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog grįžęs iš komandiruotės iki 2008 m. gegužės 24 d. kreipsis į Vokietijos Federacinės Respublikos institucijas dėl skolos susidarymo išsiaiškinimo; 3) pareiškėjui iki paaiškinime nurodytos datos nesumokėjus Šiaulių AVMI skolos bei nepateikus dokumentų, kad jis apskundė Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos sprendimą, 2008 m. birželio 30 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas; 4) minėtas sprendimas buvo išsiųstas antstolių kontorai ir pareiškėjui, duomenų, kad jis nebuvo įteiktas adresatams nėra; 5) 2008 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašymas pateikti jo atžvilgiu priimtą sprendimą; 6) Šiaulių AVMI 2008 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui pakartotinai paštu išsiuntė 2008 m. birželio 30 d. sprendimo kopiją. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad skundo padavimo termino pradžia sietina su diena, kai pareiškėjas gavo atsakovo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą, išsiųstą 2008 m. balandžio 30 d. (lydraštis Nr. (12.20-6)S-12255). Vertino, kad pareiškėjo teiginys, jog jis šio laiško negavo, yra nepagrįstas, kadangi bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog jam minėtas laiškas nebuvo įteiktas. Manė, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo kitos dienos, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išsiųstas 2008 m. birželio 30 d. sprendimo nuorašas, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d. Konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti, nes į teismą kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo 30 d.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės.
1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti skundo padavimo termino skaičiavimą pradžią, t. y. tikslią datą, kada pareiškėjui buvo įteiktas 2008 m. birželio 30 d. sprendimas.
2. Teigia, kad pareiga įrodinėti, jog toks sprendimas mokesčių administratoriaus buvo įteiktas mokesčių mokėtojui, tenka mokesčių administratoriui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nereikalavo, kad atsakovas pateiktų duomenis, susijusius su ginčijamo sprendimo įteikimu ar išsiuntimu registruotu laišku. Atkreipia dėmesį į tai, jog minėtas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, tačiau tik 2008 m. rugsėjo 13 d.
3. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo privalėjo išreikalauti medžiagą, susijusią ne su ginčijamo sprendimo priėmimu, o su jo įteikimu pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Remiasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi ir vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog terminas skundui dėl 2008 m. birželio 30 d. sprendimo paduoti turi būti pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo jo išsiuntimo pareiškėjui, t. y. 2008 m. liepos 1 d.
5. Remaisi MAĮ 164 straipsniu ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar 2008 m. birželio 30 d. sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotu paštu, kas yra reikšminga siekiant nustatyti, ar jam toks laiškas apskritai buvo įteiktas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių AVMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir laikosi pozicijos, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Atsiliepime atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog laiškas, kuriuo buvo pirmą kartą pareiškėjui išsiųstas 2008 m. birželio 30 d. sprendimas, nebuvo grąžintas Šiaulių AVMI, laikytina, jog pareiškėjas minėtą laišką, o kartu ir skundžiamą sprendimą gavo. Pabrėžia, kad minėtas laiškas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu, t. y. kaip ir ankstesni jam siųsti dokumentai, kuriuos jis yra gavęs. Be to, skolininko žmona 2008 m. liepos mėnesį telefonu domėjosi apie gautą ir antstoliams vykdyti perduotą 2008 m. birželio 30 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais, o to paties įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas.
Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl 2008 m. birželio 30 d. sprendimo panaikinimo, motyvuojant tuo, jog jis praleido terminą skundui dėl minėto administracinio akto panaikinimo paduoti.
MAĮ 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti ir jog tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą), o dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas 2008 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą (b. l. 10), kurį, jo teigimu, tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjui ir antstolių R. Adomaitienės ir D. Petronaitienės kontorai (b. l. 2008 m. birželio 30 d. lydraštis Nr. (12.20-6)S-12255, b. l. 43; 2008 m. birželio 30 d. lydraštis Nr. (12.20-6)S-12257, b. l. 44). Pareiškėjas teigia, jog minėtos korespondencijos jis negavo ir jog tik antstoliams pradėjus vykdyti jo atžvilgiu 2008 m. birželio 30 d. priimtą sprendimą, jis suvokė, kad mokesčių administratorius jo atžvilgiu apskritai priėmė kažkokį sprendimą, todėl 2008 m. rugsėjo 5 d. jis kreipėsi į atsakovą (b. l. 45) prašydamas jam registruotu laišku atsiųsti jo atžvilgiu priimtą mokesčių administratoriaus sprendimą. Šiaulių AVMI 2008 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui pakartotinai išsiuntė 2008 m. birželio 30 d. sprendimo nuorašą (lydraštis Nr. (12.20-6)S-16232, b. l. 46), kurį pareiškėjas teigia gavęs 2008 m. rugsėjo 13 d. (voko su 2008 m. rugsėjo 13 d. gavimo datos spaudu kopija, b. l. 11).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas negavo jam 2008 m. birželio 30 d. laišku išsiųsto 2008 m. birželio 30 d. sprendimo nuorašo, todėl laikytina, jog jis jį gavo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos (Šiaulių AVMI 2009 m. sausio 9 d. papildomas atsiliepimas į pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl 2008 m. spalio 8 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-479-519/2008, b. l. 94-95) matyti, kad atsakovas nesilaikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo ir pareiškėjui jo atžvilgiu priimto sprendimo neišsiuntė registruotu laišku: kaip nurodo pats atsakovas, ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas įprastiniu paštu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog dokumentų išsiuntimas pareiškėjui registruotu laišku, nesant duomenų, kad laiškas buvo gautas pareiškėjo (ar jo šeimos nario), gali būti laikomas tik prielaida, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliktus veiksmus, tačiau negali šalinti abejonių, kad taip nebuvo iš tikro, todėl nepašalinus tokių abejonių, prioritetas turi būti suteiktas teisei apskųsti mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą (2005 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-132/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, paminėta taisykle būtina vadovautis ir nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė MAĮ nustatytos mokesčių mokėtojo informavimo tvarkos. Dėl šios priežasties galima teigti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog laikytina, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 30 d. sprendimo nuorašą, išsiųstą 2008 m. birželio 30 d. laišku, gavo, o tuo pačiu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog jis buvo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.