- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- I-5434-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03375-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui E. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. U. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas jo naudai priteisti 30 000 Lt moralinę žalą.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-12-13 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, buvo priverstas kraustytis iš kameros į kamerą, gniuždomas psichologiškai ir sužalotas. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, kad nebūtų taip dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Visose kamerose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktus privalomas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Gamtinius reikalus reikėdavo atlikti kamerose, kur taip pat ir valgoma. Tualetui valyti duodama tik soda. Kamerose drėgna, nes džiovinami drabužiai arba prausiamasi. Kameros prastai vėdinamos, nes ventiliacija iš vienos pusės uždengta metaline klostele, o langas aptrauktas smulkiu metaliniu tinklu. Nuo sienų ir lubų lupasi dažai, sienos yra apipeliję. Pareiškėjas buvo sužalotas kito kartu su juo gyvenusio buvusio nuteistojo ir dėl to patyrė psichologinę traumą. Dėl patirto sužalojimo pareiškėjas lankosi pas psichologę ir vartoja vaistus. Nuo 2013 m. sausio mėnesio pareiškėjas buvo izoliuotas nuo rūkančių asmenų ir perkeltas į rūsyje įrengtas kameras. Visose kamerose jam nebuvo garantuotas 3,6 kv. m kameros plotas, jose yra labai drėgna. Kamerose praleisdavo 24 val., tik vasarą kelis kartus buvo sudaryta galimybė pažaisti krepšinį ir futbolą. Dienomis leidžiama vieną valandą su puse pasivaikščioti lauke, o vieną kartą per savaitę sudaroma galimybė naudotis sporto sale. Kaliniams neužtikrinama galimybė dalyvauti užimtumo programose, nes tokių programų nėra.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad laikotarpiais 2012-04-23 vakare, 2012-06-12 ryte, 2012-07-02 vakare, 2012-07-03 ryte, 2012-08-11 ryte, 2012-07-13 ryte, 2012-07-23 vakare, 2012-08-04 vakare, 2012-08-05, nuo 2012-08-18 iki 2012-08-19, 2012-08-20 ryte, nuo 2012-08-22 iki 2012-08-27, 2012-08-28 ryte, 2012-09-05 vakare, 2012-09-06 ryte, 2012-09-12 ryte, nuo 2012-10-22 iki 2012-10-23, 2012-10-24 ryte, 2012-11-07 ryte, 2012-11-16 ryte, 2012-11-20 ryte, 2012-11-27 ryte, 2012-12-03 ryte, nuo 2012-12-06 iki 2012-12-07, 2012-12-08 ryte, nuo 2012-12-13 iki 2012-12-18, 2012-12-19 ryte, nuo 2013-01-08 iki 2013-02-21, 2013-02-22 ryte, 2013-02-26 vakare, nuo 2013-02-27 iki 2013-08-27 pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Laikotarpiais nuo 2013-06-25 iki 2012-07-02 ir nuo 2013-07-16 iki 2013-07-23 pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos įstaigos, todėl jo teisių Lukiškių TI-K pažeisti negalėjo. Nuteistieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos, o vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Pataisos įstaigos administracija reikalauja, kad suimtieji ir nuteistieji užtikrintų tvarką kamerose, tam yra išduodamos reikiamos priemonės. Kamerų kriauklių ir unitazų valymui išduodama kalcinuota soda. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal sudarytą sutartį, atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pagal Lietuvos higienos normos HN76:2010 24 p., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, kamerų vėdinimas per langus atitinka higienos reikalavimus. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo E. U. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012-04-23 yra ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, taip pat neužtikrinant tinkamų higienos reikalavimų laikymosi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė termino, už kurį prašo priteisti neturtinę žalą, galutinės ribos, bausmę iki šiol atlieka Lukiškių TI-K, teismas sprendžia, kad nagrinėjamų atveju turi būti vertinama, ar pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2013-08-27 (skundo teismui padavimo dienos, b. l. 1–6). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų po 2013-08-27 pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, paduodamas naują skundą.
Savo reikalavimą priteisti jam 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m. kameros ploto, pačios kameros neatitiko higienos reikalavimų (sienos ir lubos apipeliję, nuo jų luposi dažai, prasta ventiliacija, drėgmė), be to, pareiškėjas nuolatos buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl to, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jam tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, jis 2013-01-08 buvo sužalotas kito nuteistojo, ir dėl to patyrė psichologinį sukrėtimą, lankosi pas psichologą ir vartoja vaistus.
Bylos duomenys tvirtina, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad E. U. nuo 2012-04-23 iki 2013-08-27 (išskyrus laikotarpius nuo 2012-06-25 iki 2012-07-02 ir nuo 2012-07-16 iki 2012-07-23) buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Išnagrinėjęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu E. U. Lukiškių TI-K praleido 469 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančių teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m, plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (469 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 259 dienas, t. y. 2012-04-23 (kamera Nr. 104, plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-06-12 ryte (kamera Nr. 192, plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-07-02 (kamera Nr. 123, plotas – 7,42 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-07-03 ryte (kamera Nr. 295, plotas – 7,95 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-07-11 ryte (kamera Nr. 293, plotas – 8,20 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-07-13 ryte (kamera Nr. 293, plotas – 8,20 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-07-23 (kamera Nr. 110, plotas – 7,48 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-08-04 vakare ir 2012-08-05 (kamera Nr. 189, plotas – 7,86 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-08-16 (kamera Nr. 113, plotas – 6,43 kv. m, 1 asmuo kameroje), nuo 2012-08-18 iki 2012-08-19, 2012-08-20 ryte, nuo 2012-08-22 iki 2012-08-27, 2012-08-28 ryte, 2012-09-05 vakare, 2012-09-06 ryte, 2012-09-12 ryte (kamera Nr. 288, plotas – 7,68 kv. m, 2 asmenys kameroje), nuo 2012-10-22 iki 2012-10-23 (kamera Nr. 293, plotas – 8,20 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-10-24 ryte (kamera Nr. 330, plotas – 7,52 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-11-07 (kamera Nr. 290, plotas – 7,76kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-11-16 ryte (kamera Nr. 107, plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-11-20 ryte (kamera Nr. 272, plotas – 7,75 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-11-27 (kamera Nr. 379, plotas – 7,33 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2012-12-06 (kamera Nr. 106, plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2012-12-07 ir 2012-12-08 ryte (kamera Nr. 266, plotas – 7,74 kv. m, 2 asmenys kameroje), nuo 2012-12-13 iki 2012-12-18 ir 2012-12-19 ryte (kamera Nr. 89, plotas – 7,86 kv. m, 1 / 2 asmenys kameroje), 2013-01-08 (kamera Nr. 123, plotas – 7,42 kv. m, 1 asmuo kameroje), nuo 2013-01-09 iki 2013-02-21 ir 2013-02-22 ryte, 2013-02-26 vakare ir nuo 2013-02-27 iki 2013-04-23 (kamera Nr. 89, plotas – 7,86 kv. m, 1 / 2 asmenys kameroje), nuo 2013-04-24 iki 2013-08-20 (kamera Nr. 77, plotas – 7,94 kv. m, 1 / 2 asmenys kameroje), nuo 2013-08-21 iki 2013-08-27 (kamera Nr. 277, plotas – 6,90 kv. m, 1 asmuo kameroje). Kaip matyti, vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m kameros gyvenamasis plotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui buvo užtikrintas 259 dienas. Likusias 210 dienų E. U. buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 3,6 kv. m, gyvenamojo ploto kameroje. Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 210 dienų buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1.5 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K neatitinka joms keliamų higienos reikalavimų, t. y. sienos ir lubos apipeliję, nuo jų lupasi dažai, prasta ventiliacija, drėgmė, kriauklės ir unitazams valyti išduodama tik soda. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjas pripažįsta, kad kai kuriose kamerose yra įrengta vėdinimo sistema arba jos vėdinamos per langus. Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punktą.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija sąmoningai siekė jį sugniuždyti, todėl nuolatos perkeldavo pareiškėją iš vienos kameros į kitą. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-12-13 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, o po to, kaip nuteistasis. Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių). Siekdama užtikrinti tinkamą suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, atsakovės atstovė turi atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, turinčias įtakos skirstant asmenis į gyvenamąsias kameras. Pats pareiškėjas patvirtino, kad administracija atsižvelgė į jo prašymą būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl ne kartą perkėlė jį į kameras, kuriose laikomi tik nerūkantys asmenys. Be to, po kilusios konflikto su vienu nuteistuoju, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kamerą. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą įstaigoje konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K nepagrįstai dažnai ir sąmoningai perkėlinėjo pareiškėją iš vienos kameros į kitą, nėra. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė, kad perkeliant pareiškėją buvo pažeistos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ar Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo taisykles.
Pažymėtina, kad deliktinei civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta tam tikrų sąlygų visuma, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pareiškėjas teigia, kad 2013-01-08 Lukiškių TI-K administracijai neužtikrinus tinkamų ir saugių kalinimo sąlygų, jis buvo sužalotas kito nuteistojo ir dėl to patyrė psichologinį sukrėtimą, po šio įvykio nuolatos lankosi pas psichologą, vartoja vaistus. Teismo nuomone, dėl šių pareiškėjo argumentų, kaip pagrindo žalai priteisti, negali būti nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšis. Teismas nenustatė, kad netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. minimalaus gyvenamosios kameros ploto neužtikrinimas, sąlygojo kito nuteistojo veiksmus ir privertį jį panaudoti fizinį smurtą prieš pareiškėją. Lukiškių TI-K negali įtakoti santykių tarp nuteistųjų. Duomenų apie tai, kad prieš užpuolimą pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Lukiškių TI-K negali būti atsakinga už tai, kad tarp nuteistųjų kilusio konflikto metu, pareiškėjas buvo sužalotas. Pareiškėjas pripažino, kad jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, smurtą panaudojęs nuteistasis nedelsiant perkeltas į kitą kamerą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad Lukiškių TI-K jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, taip pat negali būti atsakinga už kitų nuteistųjų elgesį, todėl nėra atsakinga ir dėl pareiškėjo psichologinės būklės, būtinybės vartoti vaistus ir lankytis pas psichologą.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 210 dienų pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad E. U. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsirado psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (210 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 800 Lt, 850 Lt, 1000 Lt), bendrą šalies ekonominę situaciją, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1050 Lt suma (5 Lt už kiekvieną dieną) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 1050 Lt sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamo kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. U. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui E. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.