Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-735-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
A15.-735-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00336-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Pažeidėjas
I. S.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A15.-735-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00336-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.9; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2020 m. liepos 15 d. 12.43 val. Panevėžio mieste, Pušaloto-Pievų g. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės nėra įgijęs, vairuodamas sau priklausantį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus atstumo iki priekyje jo važiuojančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam sustojus prieš nereguliuojamą Pievų-Pušaloto gatvių sankryžą, atsitrenkė į automobilio „Volvo V70“ užpakalinę dalį, po ko, neišsiaiškinus eismo įvykio aplinkybių, jis automobiliu pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu apgadino D. M. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas apie 500 Eur žalą. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad institucijos atstovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Institucijos atstovas neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. I. S. į pirmąjį teismo posėdį neatvyko, nors šaukimas jam buvo įteiktas tinkamai, o į antrąjį posėdį atvesdinti jo policijos pagalba taipogi nepavyko – gautas policijos pareigūno pranešimas, kad administracinėn traukiamo I. S. tėvas informavo, jog sūnus prieš maždaug tris savaites išvyko į Prancūziją dirbti, jo kontaktų neturi. Pirmąjį teismo posėdį atidėjus, į antrąjį posėdį nukentėjusysis nebeatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo iš jo negauta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant proceso dalyviams, rašytinio proceso tvarka.

Nors byloje nėra paties administracinėn atsakomybėn traukiamo I. S. paaiškinimo dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, ką teismas, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, patvirtinančius tinkamą pranešimą I. S. apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, vertina kaip jo paties pasirinktą elgesio variantą, byloje surinkti duomenys yra pakankami jo kaltei dėl administraciniame kaltinime nurodytų jam inkriminuotų veiksmų padarymo.

Iš rašytinio 2020 m. liepos 15 d. nukentėjusiojo D. M. paaiškinimo matyti, kad vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Pievų gatve link Pušaloto gatvės. Norėdas praleisti pagrindine gatve važiuojančius automobilius, sustojo minėtų gatvių sankryžoje ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip sankryžoje apsisuka automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuoja Pievų gatve link Rožių kvartalo. Eismo įvykį matę asmenys paliko savo kontaktinius duomenis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, padarytą žalą vertina apie 500 eur. Pats įvykio metu nenukentėjo (b.l. 12).

Iš papildomo rašytinio 2020 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusiojo D. M. paaiškinimo matyti, kad tikslina automobilio „Volvo V40“ valst Nr. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volvo V40“ buvo mėlynos spalvos. Dėl automobilio valstybinio numerio suklydo dėl susijaudinimo. Liudytojas, nurodęs užsienietišką savo telefono numerį, važiavo Pievų g. ta pačia kryptimi kaip ir jis, t.y. link Pušaloto gatvės. Avarija įvyko prieš pat liudytojo nosį. Liudininkas, kuris nurodė lietuvišką savo telefono numerį avarijos metu suko į Pievų gatvę iš Pušaloto gatvės. Po kurio laiko sugrįžęs liudytojas į avarijos vietą davė savo telefono numerį ir pasakė, kad matė įvykio kaltininką nusukant į Ramunių gatvę. Nei vieno liudininko nepažįsta (b.l. 11).

Iš liudytojo E. Ž. 2020 m. liepos 15 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis važiavo Pušaloto g., suko į Pievų g., ir matė kaip į automobilį „Volvo V70“, atsitrenkė automobilis „Volvo V40“, su valst Nr. (duomenys neskelbtini), o atsitrenkęs apsisuko atgal į Pievų g., ir važiavo jam iš galo. Tada pirmame posūkyje aplenkė ištisinėje juostoje ir viršydamas greitį nulėkė link Rožyno. Vairuotojas atrodė stambaus sudėjimo, apie 35 m. amžiaus. Paskutinį kartą vairuotoją matė, kai jis suko į Ramunių gatvę (b.l. 13).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. G. tarnybinio pranešimo matyti, Pranešu, kad 2020-07-15 dirbant ekipaže „P 1813“ kartu su Panevėžio KPT vyriausiuoju patruliu L. B. 12val. 43min., iš Panevėžio AVPK budėtojų gavome pranešimą, kad Panevėžyje Pušaloto - Pievai g. sankryžoje įvyko eismo įvykis ir vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos . Atvykus į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį Volvo V70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M., gim. 1982-07-07, kuris paaiškino, kad vairuojant automobilį Pievų gatve link Pušaloto gatvės sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių. Tuo metu pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip apsisukęs Volvo 40 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš eismo įvykio vietos Pievų gatve link Rožių kvartalo. Eismo įvykio vietoje buvo įvykį matęs asmuo E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino analogiškas eismo įvykio aplinkybes, tik papildomai nurodė, jog matė, kaip automobilis nusuko į Ramunių gatvę. E. Ž. apibūdino vairuotoją, tai apie 35 m. stambaus kūno sudėjimo vyras. Eismo įvykį matė dar vienas asmuo, kuris paliko savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis registruotas nustatyta tvarka. Nuvykus į automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko I. S., gim. 1989 m. rugpjūčio 10 d., deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu Aguonų g. 82, Panevėžys. Kieme automobilio nebuvo, mus pasitiko savininko tėvas, taip pat I. S., kuris žodžiu paaiškino, kad sūnus yra suaugęs, kai grįžta iš užsienio gyvena pas jį. I. S. teigė, kad nei jis, nei žmona sūnaus telefono numerio neturi ir viską siųsti paštu, registruotais laiškais. Daugiau atsisakė bendrauti ir nepateikė detalesnės informacijos apie sūnų (b.l. 8).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės D. U. tarnybinio pranešimo apie administracinio teisės pažeidimo matyti, kad Gavau pavedimą atlikti tyrimą eismo įvykio, užregistruoto policijos registruojamų įvykių registre ROIK: (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis užfiksuotas 2020-07-15 12.43 val., Panevėžyje, nereguliuojamoje Pušaloto - Pievų g. sankryžoje, kur automobilio “Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, apgadinęs priekyje jo važiavusį Pievų gatve ir prieš Pušaloto gatvę sustojusį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Yra mačiusių eismo įvykį 2 liudytojai, nurodyti jų telefonai. Tuo pačiu metu PRĮR buvo užregistruotas dar vienas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame liudytoja pranešė apie tą patį eismo įvykį ir, kad ji seka nuvažiuojantį iš eismo įvykio kaltininką - nuvažiuojantį link „Rožyno“ automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas pranešėjos telefono Nr., tačiau juo neįmanoma prisiskambinti - telefono operatorius kasdien praneša “Šiuo metu su abonentu nėra galimybės susisiekti“ 2020-07-15 automobilio „Volvo V710“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškinime nurodė, kad jis važiavo Pievų g. link Pušaloto g. Sustojo prieš sankryžą praleisti pagrindine - Pušaloto - gatve važiuojančių automobilių ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Pro užpakalinio vaizdo kairės pusės šoninį veidrodėlį pamatė, kaip į jo automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo V40“, apsisuka ir nuvažiuoja tolyn Pievų gatve link Rožyno. Paaiškinime nurodė eismo įvykį mačiusių liudininkų telefonus. Vienu iš jų E. Ž.. Kito liudytojo telefono Nr. registruotas ne Lietuvoje. 2020-07-15 eismo įvykio liudytojas E. Ž. nurodė, kad jam sukant iš Pušaloto gatvės į Pievų gatvę pamatė eismo įvykį, t. y. kaip automobilis „Volvo V40“ atsitrenkia į automobilio „Volvo V70“ galą. Taip pat jis matė, kaip automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apsisuka ir važiuoja jam iš paskos Pievų gatve link „Rožyno“. Pirmame Pievų g. vingyje, kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, jo vairuojamą automobilį aplenkia „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad automobilį vairuoja apie 35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, vyriškis. Minėtą automobilį paskutinį kartą matė, kai pastarasis nusuko į Ramunių g. Nustatyta, kad automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. S., gim. (duomenys neskelbtini), deki. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), deklaruotas el.p.: (duomenys neskelbtini). Policijos patruliai eismo įvykio dieną nurodytu adresu nerado nei automobilio, nei automobilio savininko. 2020-07-24 ryte apie 7.30 val. nuvykusi minėtu adresu I. S. tėčiui I. S. įteikiau sūnui surašytą šaukimą atvykti į Kelių policijos tarnybą 2020-07-31, 13:30 val., į 103 kab. Molainių g. 4, Panevėžyje. Toks pat šaukimas buvo įmestas į pašto dėžutę, įrengtą (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje, taip pat šaukimas buvo išsiųstas deklaruotu ei. pašto adresu. Šaukimuose buvo nurodytas telefono Nr., taip pat el. pašto adresą, kuriuo galima siųsti informaciją, prašymus, pageidavimus, tačiau iki 2020-07-31 13.30 val. niekas nurodytais kontaktais nesusisiekė, jokios informacijos nepateikė. I. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, šios teisės nėra įgijęs. Tikėtina, kad dėl šios priežasties I. S. vengia bendrauti su policijos pareigūnais. I. S. 2020-08-06 20.00 surašė protokolą ROIK: (duomenys neskelbtini), jam nedalyvaujant (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose bylos nagrinėjimo data paskirta 2020-08-31 11.00 val. administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija jam išsiųsta deklaruotu el.paštu. Šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą taip pat el.p. išsiųstas ir nukentėjusiu pripažintam eismo įvykio dalyviui (b.l. 6-7).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis kelyje (b.l. 9). Eismo įvykio metu automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas. Automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nenustatyti (b.l. 10).

Iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (b.l. 23).

Žemesnės instancijos teismas

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. 12.43 val. Panevėžio mieste, Pušaloto-Pievų g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas D. M. priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol kas tikslus žalos dydis nėra nustatytas, nes nukentėjusysis nepradėjo automobilio remonto, tačiau pagal pateiktas apgadinto automobilio nuotraukas galima spėti, kad žala neturėtų viršyti 500 eurų.

Iš teismų informacijos sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. (b.l. 18-19).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V40“ variklio darbinis tūris 1870 cm³, variklio galia 70kW/95 AG, kaina su PVM 1010 Eur (b.l. 17).

Kaip matyti iš administracinio kaltinimo, I. S. yra inkriminuojamas trijų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ANK 423 straipsnio 1 dalis – už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), o ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šioje byloje surinktų ir aukščiau išvardintų įrodymų, kurie dera tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, visuma teismui nepalieka abejonių ir patvirtina, kad I. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus atstumo iki priekyje jo važiuojančio automobilio ir, pastarajam sustojus prieš nereguliuojamą sankryžą, atsitrenkė į automobilio užpakalinę dalį, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui (D. M.) priklausantis automobilis, jam padarant žalą, neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – 750 eurų.

Tai, kad I. S. transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, patvirtina byloje esantis išrašas iš vairuotojų registro, iš kurio matyti, jog I. S. Lietuvoje nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, jas vertinant surinktų įrodymų visumoje, leidžia daryti išvadą, kad I. S. suprato administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlęs eismo įvykį, kurio metu padaryta žala kito asmens turtui, ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Teismas konstatuoja, kad I. S. savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą, be kita ko draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; 127 punktą, kuriame nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 222 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas sprendžia, kad administraciniame kaltinime nurodyti I. S. veiksmai, atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis.

Dėl I. S. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys liudija, kad eismo įvykį lėmė I. S. saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Kadangi šie eismo įvykį sąlygoję KET pažeidimai patenka į ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo dispoziją kaip šio nusižengimo sudėties požymis, papildomas I. S. tų pačių veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra perteklinis, todėl teisena dėl šiame straipsnyje numatyto nusižengimo nutrauktina.

Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad I. S. savo veiksmais pažeidė ir KET 8 punktą, kuris numato, kad „eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu“. Tačiau teismas pastebi, kad pačiame administraciniame kaltinime šio KET punkto pažeidimas neapibrėžtas bei nenurodyta, kokiais veiksmais šis reikalavimas pažeistas. Todėl KET 8 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas.

Taigi, I. S. kaltė šioje byloje įrodyta dėl ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, todėl jis už juos baustinas, o administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina.

I. S. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas I. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. I. S. yra administracine tvarka nebaustas (b.l. 3-4), jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei į kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. S. už nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant šių straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, nustatytini lygūs vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už atskirus nusižengimus paskirtos nuobaudos subendrintinos.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama pozicija, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2K-12-719/2018). Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti saugumą kelyje, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams.

ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ir nėra abejonių, kad automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra paties administracinėn atsakomybėn traukiamo I. S. nuosavybė, jis buvo priemonė administracinių nusižengimų padarymui, įvertinus ir jo veiksmus po nusižengimų padarymo be kita ko vengiant dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai, o pastarojo neradus – I. S. jį paslėpus, perleidus kitiems asmenims ar dėl kitų priežasčių negalint jo paimti – iš I. S. pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį išieškotina administraciniame kaltinime nurodyto automobilio vertę pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą atitinkanti suma – 1010 Eur (b.l. 17).

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės (ar jo vertės) konfiskavimas, tiek ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios administracinio poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 430 (keturių šimtų trisdešimties) Eur baudą.

I. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1425 (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių) Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu administracines nuobaudas subendrinti ir I. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1425 (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių) Eur baudą.

Išaiškinti I. S., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, UAB tarpininko MAXIMA LT kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi I. S. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi I. S. paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn, o dėl ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių negalint jo paimti – iš I. S. valstybės naudai išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią sumą – 1010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų).

Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo I. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė