Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Z. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą dukrai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant į mėnesį po 182 €, lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę – vaiko motiną, išlaikymą priteisti nuo 2016-04-01 ir tęsti iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. Z.. Dėl atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta palikti atsakovą. Šiuo metu atsakovas nepakankamai prisideda prie dukros išlaikymo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, sutinka mokėti po 175 € dukros išlaikymui. Išlaikymo vaikui neteikė tik nuo 2016 m. gegužės mėn.

Šalys pateikė teismui 2016-09-04 tarp šalių sudarytą taikos sutartį, prašo teismą patvirtinti taikos sutartį šalims nedalyvaujant ir nutraukti bylą.

Šalys pateiktoje taikos sutartyje išsprendė klausimus, susijusius ne tik su nepilnamečio vaiko išlaikymu, tačiau taip pat nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šalys taikos sutartyje išplėtė ieškinio dalyką. Pagal LR CPK 265 str. 2 d. sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Pateiktoje taikos sutartyje išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimai, šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir ginčo dėl jų nėra. Taikos sutarties instituto paskirtis nėra konstatuoti faktus ir pagal juos nustačius objektyvią tiesą priimti sprendimą dėl ginčo objekto ir reikalavimų tenkinimo, taikos sutartimi šalys suderina savo valią ir kompromisiniu susitarimu pačios nusistato viena kitos atžvilgiu subjektines teises ir pareigas. LR CPK 265 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. LR CK 6.983 str. 1 d. numato, jog šalys sudarydamos taikos sutartį išsprendžia kilusį teisminį ginčą arba užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti tarp šalių ateityje galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-06 konsultacija A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ ). Taikos sutartimi išspręsti papildomi reikalavimai būtų teismingi Švenčionių rajono apylinkės teismui pagal LR CPK XXXIX skyriuje nustatytus reikalavimus, šalys siekia išvengti galimų teisminių ginčų ateityje, taikos sutarties sąlygos nepažeidžia nei šalių, nei trečiųjų asmenų teisių ir interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas patvirtina taikos sutarties sąlygas ir nutraukia civilinę bylą ( LR CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p. ).

Ieškovė paduodama ieškinį buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminio mokesčio išlaidas ( CPK 96 str. 1 d. ). Byla baigiama taikos sutartimi, todėl vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., 96 str. 1 d. ir atsižvelgiant į taikos sutartimi patvirtintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 25 procentai žyminio mokesčio, t.y. 16 € ( 180 x 12 x 3 proc. – 75 proc. ). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlygina ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, į valstybės biudžetą įmokant 2,18 € dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. ).

LR CPK 94 str. 2 d. numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Ieškovė patyrė 200 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taikos sutartyje nenumatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Vadovaudamasis LR CPK 87 str. 2 d., 94 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Patvirtinti tarp šalių sudarytą tokio turinio taikos sutartį:

„Mes, A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau kartu vadinami „Šalys“ siekiant ateityje išvengti ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, auklėjimo tvarkos nustatymo, sudarėme ir pasirašėme šią sutartį.

1. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas.

1.1. Šalys susitaria, jog nepilnamečio vaiko M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. Z..

2. Nepilnamečio vaiko išlaikymas.

2.1. A. Z. nuo 2016-10-01 įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės 180 € ( vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ) dydžio išlaikymą. 180 € ( vieno šimto aštuoniasdešimties eurų ) pinigų sumą A. Z. įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį už praeitą mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. į A. Z. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, o A. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

2.2. Šalys pareiškia, kad dėl išlaikymo formos ir dydžio nepilnametei dukrai susitarta, vienas kitam pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

3. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas.

3.1. A. Z. įsipareigoja nesudaryti jokių kliūčių A. Z. bendraujant su nepilnamete dukra M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei dalyvaujant jos auklėjime, leisti A. Z. būti ir asmeniškai bendrauti su dukra jam tinkamu metu.

3.2. Visi tarp A. Z. ir A. Z. iškilę nesutarimai dėl dukros auklėjimo, bendravimo su ja, rūpinimosi jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio susitarimu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių, Lietuvos Respublikai taikomų, teisės aktų nustatyta tvarka. Tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis dukros atžvilgiu.

3.3. Šalims susitarus, nepilnametė dukra gali apsigyventi pas tėvą A. Z..

3.4. Bet kurios Šalies teisė dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

4. Atsakovas įsipareigoja pagerėjus jo materialinei padėčiai nepilnametės dukters išlaikymui teikti didesnę pinigų sumą.

5. Sutarties šalys pareiškia, jog joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, įsiteisėjus Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama tarp šalių sudaryta taikos sutartis, civilinė byla Nr. 2-841-617/2016 yra nutraukiama.

6. Šalims žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo ( res judicata ) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.

7. Šalims yra žinoma LR CK 3.53 str. 3 d. nuostata, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų turi teisę kreiptis į teismą sutarties sąlygų pakeitimo šalims taip pat yra žinomos bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, nustatytos LR CPK 293 ir 294 straipsniuose.“

Priteisti iš A. Z. 16 € ( šešiolika € ) žyminį mokestį ir 2,18 € ( du € 18 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš A. Z. 2,18 € ( du € 18 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Civilinę bylą Nr. 2-841-617/2016 pagal A. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo priteisimo, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.