Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-22 · Byla Nr. ATP-377-519/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-06-07Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-22
Bylos Nr.
ATP-377-519/2013
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-01167-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-377-519/2013Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01167-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.10.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla K. P. atžvilgiu, nesant K. P. veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, nutraukta.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės specialistas 2012 m. gruodžio 6 d. K. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-2180747-12 už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 30 d., apie 19 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, staiga atsiradus kliūčiai, t. y. priekyje ta pačia kryptimi važiavus automobiliui staigiai stabdant, o K. P. vairuojamam automobiliui kliudžius lenkiamą automobilį, išvažiavo į priešingą eismo juostą, ko eigoje sudarė priešinga eismo kryptimi važiavusiam automobiliui kliūtį, kuris vengdamas susidūrimo su K. P. vairuojamu autobusu, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo nežymiai apgadinti du automobiliai bei namo tvora. Autobuso vairuotojas nesustojęs įvykio vietoje nuvažiavo. Tuo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 105, 231.1, 232 p. pažeidimai ir padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 124² str. 1 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą K. P. atžvilgiu, nesant K. P. veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, nutraukė.

Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad K. P. 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje, savo ranka pats parašė, kad jis minimą vakarą ir minimu laiku važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir priekyje staiga stabdžiusį automobilį apvažiavo iš kairės. Taip pat nurodė, kad nejuto, jog būtų kliudęs lenkiamą automobilį, kas visai tikėtina, kadangi ant lenkiamo BMW markės automobilio galinio kairės pusės bamperio buvo padarytas nežymus sugadinimas, pažeisti dažai. Taipogi akivaizdu, kad K. P. rašydamas paaiškinimą nenurodė, kad sukliudė priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui, kadangi norėjo sušvelninti įvykio aplinkybes. Teigia, kad teismas savo ranka rašytu K. P. pasiaiškinimu visiškai nesivadovavo, tikėdamas tik K. P. vėliau teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, neva policijos pareigūnas jam taip liepė parašyti ir jis sutikęs, nors pridėtame (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. tarnybiniame pranešime aiškiai parašyta, kad K. P. savo valia, be jokio spaudimo ir kažkokių tai faktų nurodymo, pats jį parašė. Akivaizdu, kad K. P. teisme pakeitė parodymus savo naudai, taip norėdamas išvengi gresiančios administracinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, nes eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai ir namo tvora. Išreiškė abejonę dėl to, jog teismas rėmėsi K. P. pateikta maršruto ataskaita, kuri neva buvo atspausdinta 2012 m. lapkričio 30 d., 19 val. 27 min. jam atvykus į autobusų stotį, kadangi visiškai neaišku ar ataskaitoje tuo metu nurodytas laikas atitiko realų laiką. Mano, kad vien dėl to, jog teismas nesirėmė K. P. rašytiniu paaiškinimu, todėl atliktas neišsamus tyrimas, neįvertinta visa bylos medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens K. P. atstovas advokatas A. K. prašo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad K. P. paaiškinimas skundžiamame nutarime analizuotas ir įvertintas, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teigia, kad pats apeliantas skunde dėstydamas iškraipo neva iš K. P. paaiškinimo turinio seka, kad K. P. prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje. Vertinimas pagrįstas tik prielaidomis, naudojant žodį „tikėtina“ arba spėliojant ko K. P. paaiškinime neva nenurodė. Mano, kad K. P. 2012 m. gruodžio 6 d. paaiškinimo prieštaringumą nulėmė tai, jog paaiškinimas rašytas stresinėje būsenoje, neskaičius administracinio teisės pažeidimo protokolo, pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. įkalbinėjimą prisipažinti, apeliuojant į įvykio mažareikšmiškumą ir galimos administracinės atsakomybės švelnumą. Pažymėjo, jog neatitinka nustatytas laikas, t. y. paaiškinime nurodytas laikas - 19 val., vairuoto autobuso maršruto grafiko pabaigus darbą maršrute - 19:27 val., atvykus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį atspausdino bilietų žiniaraščio - 19:28:24 val., pranešimo apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui 19:32:19 val. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų tiksliam eismo įvykio laiko nustatymui. Administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje ir net apeliaciniame skunde kaip eismo įvykio laikas nurodytas pranešimo policijai apie eismo įvykį laikas. Atkreipė dėmesį į liudytojų A. Ž., J. G., R. V. parodymus, kurie, mano, paneigia K. P. padarius eismo įvykį ir jame dalyvavus.

Nesutinka su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų paaiškinimu, jog K. P. vairuotas autobusas „Mercedes Benz“ eismo įvykio dalyvės A. Ž. vairuoto automobilio BMW galinio buferio kairįjį kampą galėjo kliudyti priekiniu dešiniuoju ratu, kadangi lenkiant pirmiausiai būtų užkliuvęs atsikišęs 7 centimetrus nuo rato autobuso priekinio buferio dešinysis kampas, kuris automobilio BMW galinį buferį ar automobilio šoną ir būtų pažeidęs žymiai aukščiau, negu eismo įvykio metu padarytam pažeidimui. Mano, kad nebuvo atliktas pareigūnų išsamus tyrimas susijęs su eismo įvykiu, nerinkti ir nefiksuoti duomenys. Nurodė, jog teisme neapklaustas pagrindinis įvykį tyręs pareigūnas A. P.. Išsakė nuomonę, kad atsižvelgiant į tai, kad filmuota vaizdo medžiaga buvo pateikta tik į paskutinį teismo posėdį, nes anksčiau nurodoma, kad dėl techninių problemų nepavyko atkurti vaizdo įrašų, vėliau raštu nurodė vaizdo įrašų nesaugant ir esant sunaikintiems, šis įrodymas galimai yra suklastotas.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

ATPK 284 str. nurodytos aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bei turės reikšmę bylai teisingai išspręsti, t. y. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

K.E.T. 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant K.E.T. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo pavojingumas – vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba sukėlus pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliaciniame skunde išsakytas neteisingas teismo įrodymų įvertinimas tik vienu aspektu, tai nesivadovavimas rašytiniu K. P. paaiškinimu, kuriame apelianto nuomone, jis prisipažino padaręs KET pažeidimą bei vadovaujamasi teisme duotais parodymais bei užfiksuotu į autobusų parką atvažiavusiu laiku.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismo posėdžio metu apklausti institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Telšių apskrities VPK atstovas R. S., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P., liudytojai D. B., A. Ž., J. M., R. V., J. G., M. B., K. B., K. K., V. J., E. K., P. K., K. M., D. R.. Teismo posėdyje ištirti šie įrodymai: ATP protokolas (1 t., 6 b. l.), tarnybinis pranešimas (1 t. 7 b. l.), eismo įvykio vietos schema (1 t. 8 b. l.), pranešimas (1 t., 9 b. l.), pažyma (1 t. 10 b. l.) blaivumo testas (1 t., 12 b. l.), informacija (1 t. 13 b. l.), eismo įvykio vietos schema (1 t., 14-16 b. l.), nuotraukos (1 t., 14-16 b. l.), tarnybinis pranešimas (1 t., 17 b. l.), ATP protokolas (1 t. 18 b. l.), duomenys (1 t. 19 b. l.), tech. kortelė (1 t., 20 b. l.), kvitas (1 t. 21 b. l.), K. P. 2012 m. gruodžio 6 d. paaiškinimas ( 1t., 22 b. l.), leidimas (1 t. 23 b. l.), paaiškinimas (1 t., 24 b. l.), blaivumo testas (1 t., 25 b. l.), informacija (1 t., 26 b. l.), asmens duomenys (1 t., 27 b. l.), paaiškinimai (1 t. 28, 29 b. l.), asmens duomenys (1 t., 30-31 b. l.), draudimo liudijimas (1 t. 32 b. l.), tech. kortelė (1 t., 33 b. l.), pažyma (1 t., 34, 35 b. l.), fotolentelė (1 t., 36-37 b. l.), pažyma (1 t., 38-39 b. l.), vairuotojo pažymėjimas (1 t. 40 b. l.), kelionės lapas (1 t. 53 b. l.), darbo sutartis (1 t. 54 b. l.), įsakymas (1 t. 55 b. l.), charakteristika (1 t., 56 b. l.) schema (1 t. 57 b. l.), nuotraukos (1 t. 58-61 b. l.) grafikas ( 1t., 90 b. l.), bilietų suvestinė (1 t., 91 b. l.), maršrutai (1 t., 92-93 b. l.), kelionės lapas (1 t., 94 b. l.), nuotraukos (1 t. 95-97 b. l.), grafikas (1 t., 98 b. l.), reisų sąrašas (1 t. 99 b. l.), pažyma (1 t., 122 b. l.), informacija (1 t., 123 b. l.), laikmena (1 t., 127 b. l.), fotonuotraukos (1 t. 128-135 b. l.), peržiūrėtas pateiktas VPK vaizdo įrašas (2 t., 16 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į K. P. paaiškinimą, iš kurio matyti, kad jis 2012 m. lapkričio 30 d. apie 19 val. važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu „Mercedes Benz”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kiek pamena, priekyje važiavo automobilis, kurio markės nežino, kuris staigiai pradėjo (?), kadangi buvo nedidelis atstumas, norėdamas išvengti susidūrimo, jį apvažiavo iš kairės pusės, ar iš priekio atvažiavo automobilis, nespėjo pastebėti, todėl nuvažiavo toliau. Jei būtų kliudęs automobilį, būtų sustojęs ir pranešęs policijai. (1 t. 29 b. l.), į fotolentelę Nr. 3 (1 t. 36, 37 b. l.), į kelionės lapą Nr. 0020611, (1 t., 53 b. l.), į 2012 m. lapkričio 30 d. Maršruto ataskaitoje fiksuojamą 19.27 val. kvito atspausdinimo laiką, Bilietų žiniaraščio atspausdinimą 19:28:24 val. (1 t. 91 b. l.), į fotolentelėse Nr. 3 ir 4 pateiktus galinio lango dydžio matmenis – 17x77 cm (1 t. 128, 129, 130, 131 b. l.), garso įraše 2012 m. lapkričio 30 d. 19.32.19 val. užfiksuotą J. M. telefoninį pranešimą Bendrosios pagalbos centrui (1 t. 127 b. l.), o vaizdo įraše 19.33.40 val. iki 19.34.49 val. stebimą stotelėje stabtelėjusį autobusą, kuris netrukus nuvažiuoja (2 t. 16 b. l.), darė išvadą, jog nesurinkta patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad K. P. prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo teiginiu, kadangi paaiškinime nedetalizuojant visų aplinkybių pateikti tik tam tikri konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, t. y., kad priekyje važiavo automobilis, kuris staigiai stabdė, o jis jį apvažiavo, iš priekio atvažiuojančio automobilio nestebėjo, nejuto kliudymo. Niekas netvirtina K. P. vairuojant autobusą į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį važiavimo pavojingumo, t. y. nei pats K. P., nei K. P. vairuotame autobuse važiavusi keleivė ir liudytoja apklausta J. G., kadangi, pasak liudytojos, autobusas važiavo tolygiai, nei staigaus posūkio, nei staigaus stabdymo ji nejuto. Situacijos, kurioje galimai būtų buvę keli eismo taisyklių pažeidimai, kaip lenkimas ir jo metu į tvorą įvažiavusio automobilio, nepastebėjo. Nėra duomenų, jog K. P. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)” autobusą būtų viršijęs įvykio vietos kelio ruože nustatytą leistiną greitį. Aplinkybė, jog K. P. vairuojamas autobusas būtų staiga padidinęs greitį įvykio vietoje, neužfiksuota. Kad autobuso, dalyvavusio eismo įvykyje, greitis turėjo didėti po eismo įvykio, rodytų tai, jog po eismo įvykio autobusą bandė vytis A. B., tačiau nepavijo.

Atsiliepimas

Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tiek su K. P. atstovo pateiktame atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad akivaizdžiai nesutampa laikai. K. P. paaiškinime, kuris pasak apeliantų parašytas be pareigūno prievartos ir spaudimo, nurodyta, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve apie 19 val., pagal vairuoto autobuso maršruto grafiką ir realų eismo įvykio laiką, 19:27 val. jis jau buvo baigęs darbą maršrute, atvykęs į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur nurodytu laiku atspausdino maršruto ataskaitą, o 19:28:24 val. atspausdino bilietų žiniaraštį, o J. M. apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė 19:32:19 val. Būtent todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. vairuotas autobusas eismo įvykio vietą pravažiavo ir į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį atvyko anksčiau negu įvyko eismo įvykis.

Taip pat pastebėtina ir tai, kad nesutampa autobuso, dalyvavusio eismo įvykyje, apibūdinimas pagal pateiktus K. P. vairuoto autobuso faktinius duomenis ir liudytojos A. B. parodymus.

Atsižvelgusi į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog administracinių teisės pažeidimų byloje nėra patikimų ir pakankamų leistinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl administracinė byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 2 d.). Todėl laikytina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimas teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus