Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-46-510/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2A-46-510/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02921-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Ramūnas Mitkus (pran.)
Atsakovas
V. G., K. G.
Ieškovas
K. G.
Civilinė byla Nr. 2A-46-510/2013;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02921-2011-7;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2.; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-736/2012 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, V. G. priešieškinį atsakovui K. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. G. ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės V. G. santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų dukters G. G. ir sūnaus D. G. gyvenamoji vieta pagal 2010-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nustatyta su ieškovu. Toje pačioje sutartyje yra nustatyta ir atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovė nesilaikė nustatyto ir patvirtinto bendravimo grafiko, jį pažeidinėjo, todėl ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl grafiko pakeitimo bei naujo sudarymo. 2011-09-20 tarpininkaujant skyriaus darbuotojoms šalys pasirašė kitą bendravimo grafiką. Dėl atsakovės bendravimo su vaikais jų atostogų ir švenčių dienomis šalys paliko galioti teismo sprendimu nustatytą tvarką. Ieškovas tikėjosi, kad abi šalys jo laikysis. Vėliau atsakovė vienasmeniškai nuspręsdavo, kada ir kokiu laiku bendraus su vaikais, neinformuodama apie tai ieškovo. Dėl atsakovės elgesio ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių skyrių, kuris ir patarė teikti ieškinį teismui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovas prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5.1. p., nustatantį V. G. bendravimo su dukra G. G. ir sūnumi D. G. bendravimo tvarką taip: įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitę per kalendorinį mėnesį, nuo sekmadienio 7 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip vieną dieną iki bendravimo pradžios. K. G. įpareigoti leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18 val., V. G. informavus K. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo pradžios, bendravimui vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu.

Atsiliepimas

Atsakovė V. G. padavė priešieškinį, kuriame nurodė, kad tikroji priežastis, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą yra ta, kad jis, pažeisdamas atsakovės ir vaikų interesus, nepagrįstai siekia sumažinti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienų skaičių. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-06-21 sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. p. buvo numatyta, kad šalys susitaria, jog nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu K. G. pagal jo gyvenamąją vietą. Sutarties 2.5. p. šalys susitarė ir nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė turi bendrauti su vaikais ne rečiau kaip dešimt dienų per mėnesį, iš jų du savaitgalius; pusę švenčių ir atostogų. Ieškovas įsipareigojo besąlygiškai ir neatšaukiamai sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes vaikams bendrauti bei jokiais būdais ar priemonėmis neapsunkinti atsakovės galimybės bendrauti su vaikais. Tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovė pasirašė dėl to, kad buvo morališkai ir fiziškai nusilpusi, kadangi gyvendama su ieškovu kentėjo psichologinį ir fizinį jo smurtą. Šiuo metu atsakovė gyvena atskirame bute ir pageidauja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su savimi. Vaikų gyvenimas su tėvu pažeidžia jų teises, nes tėvo elgesys yra neadekvatus ir neprotingas. Atsakovei turint pastovų darbą ir gyvenamąją vietą, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, kadangi atsakovė, padedama savo tėvų, turi visas galimybes savo vaikus tinkamai prižiūrėti ir jais rūpintis geriau negu tai daro ieškovas. Atsakovės tėvai turi trijų aukštų namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį taip pat priima gyventi. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė prašo priteisti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai. Atsakovė prašė pakeisti 2010-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su jais tvarkos bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų G. G. ir D. G. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Teismas nusprendė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 ir 2.5.1 p., nustatant: įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitę per kalendorinį mėnesį nuo sekmadienio 17 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18.00 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip vieną dieną iki bendravimo pradžios; įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18.00 val., V. G. informavus K. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo pradžios, bendravimui vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės 3439 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui; priteisti iš atsakovės 63,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės teigimu, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) tėvų name, dar nuomoja butą (duomenys neskelbtini), priešieškinyje gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad jos draugas įrenginėja namą ir po gimdymo rugpjūčio mėnesį ji ruošiasi ten persikraustyti. Spręstina, kad atsakovės nei gyvenamoji vieta yra konkreti, nei išspręsta šeiminė padėtis. Yra pagrindas pritarti Kėdainių rajono savivaldybės VTAS nuomonei ir vaikų gyvenamąją vietą palikti su tėvu, nes keisti jų gyvenamosios aplinkos šiuo metu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaikų teisių ir interesų apsaugai. 2010-06-21 teismo sprendimu santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (procesas pradėtas dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. V. G. sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Santuokos nutraukimo procesas vyko pakankamai ilgą laiką, be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir aptariant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas naudojosi advokato paslaugomis. Atsakovė per daugiau negu pusantrų metų laikotarpį po 2010-06-21 sprendimo priėmimo nesikreipė dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Ji pareiškė reikalavimą (priešieškinį) dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tik po to, kai ieškovas 2011-12-19 kreipėsi į teismą dėl konkretaus bendravimo su vaikais grafiko nustatymo. Atsakovė nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos. Būtent ieškovo iniciatyva 2011-09-20, dalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės VTAS specialistei, su J. G. geranoriškai susitarė, sukonkretino ir nustatė bendravimo su vaikais tvarką. Tuo metu atsakovei nebuvo aktualu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpinasi, prižiūri bei auklėja vaikus, ar vaikų gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Liudytojai parodė, kad vaikais tinkamai rūpinosi abu tėvai. Tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Dėl to nelaikytini priimtinais liudytojų ir vaikų pedagogių teiginiai, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta tik su jų motina, nes taip yra įprasta, taip visada buvo, kitaip ir būti negali. Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovė, neneigdama vaikams bendravimo su motina būtinumo ir svarbos, pateikė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į būtent nagrinėjamos bylos aplinkybes, keisti nustatytos vaikų gyvenamosios vietos šiuo metu nėra pagrindo. Ieškovas nesiekia iš esmės pakeisti teismo sprendimo, o tik nustatyti bendravimo su vaikais grafiką dėl teismo patvirtintos tvarkos nekonkretumo. Ieškovo siūloma motinos su vaikais bendravimo tvarkos ir laiko patikslinimas ir sukonkretinimas yra priimtinas, visiškai atitinkantis vaikų interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Kėdainių rajono apylinkės teismas šioje byloje sureikšmino prašomo pakeisti 2010-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo reikšmę ginčo atveju. Sprendžiant šį ginčą, nėra taip svarbios ankstesnės sutarties pasirašymo priežastys, tačiau tiesa yra ta, kad atsakovė tuo metu buvo morališkai ir fiziškai nusilpusi, kadangi gyvendama su ieškovu kentėjo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Faktą, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, patvirtino atsakovės pateikti įrodymai apie vaikų norą, jos pastovią gyvenamąją vietą, pastovų darbą;

2) teismas pažeidė vaikų teises, imperatyvias nacionalinės ir tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias būtinybę atsižvelgti į vaiko norą. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šioje byloje į nepilnamečių vaikų norus nebuvo atsižvelgta, nebuvo jie išklausyti, nebuvo atsižvelgta į dukros G. G. per vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus išreikštą norą gyventi su atsakove. Siekiant įrodyti vaiko norą, į bylą buvo pateikti dukros piešiniai. Byloje buvo apklausta eilė pedagogių, darželio auklėtojų, kurios tiesiogiai pažįsta vaikus, tačiau teismas vertino tik dalį apklaustų liudytojų parodymų. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad vaikai yra per mažo amžiaus, kad išreikštų nuomonę dėl to su kuo norėtų gyventi;

3) teismas padarė nesuprantamą išvadą, kad atsakovės nei gyvenamoji vieta yra konkreti, nei išspręsta šeimyninė padėtis. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kėdainių (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena pas tėvus privačioje namų valdoje. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), todėl ki buvo išsinuomojusi gyvenamąjį plotą ir toje vietovėje. Šiuo metu atsakovės gyvenimo draugas, nuo kurio atsakovė laukiasi kūdikio, yra pasistatęs gyvenamąjį namą, kuriame atsakovė su juo ketina apsigyventi. Šie faktai nereiškia neaiškios gyvenamos vietos buvimo. Tiek atsakovė, tiek ieškovas yra išsituokę, o tas faktas, kad atsakovė turi draugą, su kuriuo ketina gyventi, nėra niekaip susijęs su pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimu. Atsakovės draugas T. T. sutaria su atsakovės vaikais ir yra pasirengęs tiek vaikus, tiek atsakovę priimti gyventi kartu;

4) prasidėjus ginčams su ieškovu, ieškovas atsakovei vaikus duodavo po 10 dienų per mėnesį ir visaip trukdydavo bendrauti. Mama visada nuoširdžiai bendravo tiek su Gabriele, tiek su Dovydu. Ji nė karto nesumenkino tėčio autoriteto mergaitės akyse. O tėtis elgdavosi atvirkščiai;

5) vaikai turėtų priklausyti mamai. Kad vaikams būtų gerai, vaikai turėtų būti didesnę dalį laiko pas mamą. Mergaitei augant labai reikia mamos. Vaikų išskirti negalima, jie turi augti kartu;

6) teismas nevertino atsakovės tėvų, sesers parodymų. Teismo nurodytas motyvas, kad šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi yra niekuo nepagrįstas. Būtent šie asmenys geriausiai žino visas bendravimo su vaikais aplinkybes, vaikų norus;

7) teismas nurodė, kad atsakovė nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos. Tokia teismo išvada paremta ieškovo aiškinimu ir jo pateiktais skundais, dėl kurių nėra priimti jokie sprendimai;

Atsiliepimas

8) atsakovė nesutinka Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados vertinimu. Teismas turi vertinti ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Išvadą pasirašiusi skyriaus vedėja niekada nebendravo su vaikais, nedalyvavo teismo posėdyje, todėl tokia išvada yra visiškai nepagrįsta, prieštaringa ir neteisinga. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą.

Ieškovas K. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1) apeliantė per 1,5 metų laikotarpį po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimo priėmimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nesikreipė. Ji į teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovas po ilgo laiko, negaudamas išlaikymo vaikams, kreipėsi į antstolį (2011-11-16), o vėliau kreipėsi į teismą (2011-12-16) dėl konkretaus bendravimo su vaikais grafiko nustatymo. Atsakovė pateikė priešieškinį su reikalavimu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą tik 2012-01-11. Apeliantės valia pakeisti vaikų gyvenamąją vietą bei išlaikymo mokėjimo sąlygas yra sąlygota jos aktyvios gynybinės pozicijos ir vyraujančios socialinės nuostatos, kad vaikas turi gyventi su mama;

2) nėra jokio pagrindo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi iš esmės nepasikeitė jokios aplinkybės, kurios sukurtų prielaidas pakeisti ankstesnį teismo sprendimą bei šalių susitarimą. Tiek teismo sprendimas, tiek taikus šalių susitarimas yra reikšmingi ir šalys turi to paisyti. K. G. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo grindžiamas atsakovės neištikimybės faktais ir įrodinėjimu. Byla vis tik baigėsi šalių taikos sutartimi. V. G. sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos su jų tėvu K. G. nustatymu tuomet, kai K. G., kaip santuokos nutraukimo iniciatorius, atsisakė kitų ieškinio reikalavimų, inter alia V. G. kaltės dėl santuokos nutraukimo konstatavimo bei neturtinės žalos priteisimo ir sutiko su jam nenaudinga turto dalių paskaičiavimo sutartimi, pagal kurią jam tenkanti turto dalis buvo sumažinta 5000 Lt suma. Šiuo metu svarbu nustatyti, ar pasikeitė kokios nors aplinkybės, kurios sąlygotų būtinybę pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Apeliantė vengė pateikti teisingus duomenis apie tai, kokiose gyvenimo sąlygose vaikams galėtų tekti gyventi. Pačios apeliantės parodymai dėl jos gyvenamosios vietos šios bylos eigoje nuolatos keitėsi. Liudytojų parodymai dėl apeliantės gyvenamosios vietos taip pat buvo prieštaringi, todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovės nei gyvenamoji vieta yra konkreti, nei išspręsta šeiminė padėtis;

Šalies argumentai

3) apeliantės ir jos artimųjų požiūris atskleidžia apeliantės poziciją, kuri orientuota į nuostatą, jog tėvas neturėtų dalyvauti auklėjant vaikus. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog santuokos nutraukimo sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad tuo metu ji buvo morališkai ir fiziškai nusilpusi. Apeliantė tokiais motyvais santuokos nutraukimo byloje nesirėmė;

4) vaikų interesus labiau atitiktų teismų procesinių sprendimų nekeitimas ir situacijos stabilizavimas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus;

5) apeliantė šioje byloje bandė ieškovą charakterizuoti kaip vaikams neigiamą įtaką darantį asmenį, tačiau per 1,5 metų laikotarpį (po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimo priėmimo) į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nesikreipė, o su tuo susijusius reikalavimus pareiškė tik po to, kai pats ieškovas kreipėsi į teismą (2011-12-16) dėl konkretaus bendravimo su vaikais grafiko nustatymo. Pati apeliantė pateikė pasiūlymą ieškovui bendrauti su vaikais po tiek pat laiko, tik pakeičiant vaikų gyvenamąją vietą. Taip pat apeliantė sutiko net ir su VTAT siūlomu abiejų vaikų išskyrimu, nustatant skirtingą jų gyvenamąją vietą su kiekvienu iš tėvų atskirai ir su vaikais bendraujant po lygiai. Apeliantė taip pat remiasi aplinkybe, kad tam tikru laikotarpiu ji ieškovo sutikimu su vaikais faktiškai bendravo intensyviau, negu buvo nustatyta 2010-06-21 teismo sprendimu. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra pajėgus užtikrinti tinkamą mamos bendravimą su vaikais pagal nustatytą tvarką, o taip pat yra pajėgus sudaryti visas sąlygas motinai maksimizuoti bendravimo su vaikais galimybes, kai tam yra sąlygos ir santarvė;

6) nuo pat pradžių tiek ieškovas, tiek jo advokatas siūlė atlikti vaikų psichologinę ekspertizę, siekiant nustatyti tikrąją vaikų valią, o taip pat siekiant nustatyti, ar vaikų valia nėra dirbtinai suformuota kitų asmenų vaikams daromo poveikio. Apeliantė ir jos atstovė ieškovo siūlomai psichologinei ekspertizei kategoriškai pasipriešino. Apeliantė ėmėsi nepateisinamų vaiką žalojančių priemonių, siekdama, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ji formavo vaiko nuomonę, atsivedė į posėdį, privertė tokį norą išreikšti piešiniu;

7) apeliantė pateikė melagingą informaciją apie savo gyvenimo sąlygas, darbo užmokestį ir gyvenamąją vietą, apie ieškovo bendravimą ir jo santykius su vaikais. Visa tai paneigiama pačios apeliantės pateiktais duomenimis;

8) aktualu pasisakyti dėl 1959 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos santykio. Remiantis Deklaracijos 6 principu, mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tuo tarpu Konvencija suformuluota lyties požiūriu neutraliais terminais, įtvirtinant esminį kriterijų, kuriuo remiamasi sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, – t. y. geriausią vaiko interesų užtikrinimą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija nesukuria teisinių įsipareigojimų valstybėms. Tuo tarpu Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

9) galimybė motinai vaikus pasiimti bet kada pažeidžia vaikų teises, nes trukdo tiek jiems, tiek jų tėvui gyvenant kartu tinkamai planuoti savo kasdienybę ir stabilizuoti savo lūkesčius. Todėl ieškovas 2011-12-16 kreipėsi į teismą siekdamas, kad būtų nustatytas konkretus grafikas. Prašomu nustatyti grafiku ieškovas siekia galimai sumažinti su atsakove kylančius nesutarimus dėl vaikų pasiėmimo–grąžinimo tvarkos, siekiant užtikrinti jų gyvenimo, mokymosi, poilsio bei pramogų režimą. Ieškovas nebando pakeisti teismo sprendimo, o tik siekia nustatyti bendravimo su vaikais grafiką dėl anksčiau teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nekonkretumo, kuris objektyviai galėjo sukelti ir galiausiai sukėlė šalių nesutarimus;

10) konfliktas tarp šalių aštrėja. V. G. po teismo sprendimo priėmimo pradėjo naudoti neadekvačias ir su vaikų teisių užtikrinimu nesuderinamas priemones. Atsakovė nebepaiso nei nustatyto grafiko, nei tėvo, nei vaikų interesų. Todėl atsižvelgiant į besitęsiantį konfliktinį šalių tarpusavio santykių pobūdį yra tikslinga dar labiau patikslinti tėvų bendravimo su vaikais grafiką galimai nustatant taip: K. G. leidžia V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. antrą mėnesio savaitę per kalendorinį mėnesį nuo sekmadienio 17 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18.00 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki bendravimo pradžios. K. G. leidžia V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. ketvirtą mėnesio savaitgalį per kalendorinį mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18.00 vai., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau prieš kaip dvi valandas iki bendravimo pradžios. Kiekvienais metais G. G. ir D. G. Motinos dieną praleidžia pas mamą V. G., o Tėvo dieną – pas tėvą K. G.. Kiekvienais metais G. G. ir D. G. mamos V. G. gimimo dieną (gegužės 20 d.) praleidžia pas mamą, o tėvo K. G. gimimo dieną (sausio 16 d.) – pas tėvą. Lyginiais metais G. G. gimimo dieną (spalio 20 d.) praleidžia pas mamą V. G., o D. G. gimimo dieną (sausio 18 d.) praleidžia pas tėvą K. G.. Nelyginiais metais G. G. gimimo dieną (spalio 20 d.) praleidžia pas tėvą K. G., o D. G. gimimo dieną (sausio 18 d.) praleidžia pas mamą V. G.. Lyginiais metais G. G. ir D. G., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Šv. Velykas, Jonines (birželio 23 d.), Žolinę, Vėlines (lapkričio 2-ąją), Kūčias ir Kalėdų 1 dieną praleidžia pas mamą V. G., o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) Kalėdų 2-ąją dieną ir Naujuosius Metus praleidžia pas tėvą K. G.. Nelyginiais metais G. G. ir D. G. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Šv. Velykas, Jonines (birželio 23 d.), Žolinę, Vėlines (lapkričio 2-ąją), Kūčias ir Kalėdų 1 dieną praleidžia pas tėvą K. G., o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11-ąją), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kalėdų antrą dieną ir Naujuosius Metus praleidžia pas mamą V. G.. Proginės dienos į įprastinį bendravimo režimą neįskaitomi ir jo nekeičia, jeigu dėl to šalys bendrai nesusitaria. Vaikams susirgus (remiantis med. pažyma iš gydytojo) susitikimas su mama yra atidedamas, kol vaikas pasveiks, ir praleistas laikas kompensuojamas šalių kitu suderintu laiku. Apie vaikų ligos atvejį tėvas K. G. dieną prieš vaikų perdavimą (jeigu tokia reali galimybė yra) informuoja V. G.. V. G., iš anksto (prieš savaitę) suderinusi laiką su K. G., pasiima vaikus G. G. ir D. G. pusei jai priklausančių kasmetinių darbo atostogų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu (1 t., b. l. 6-7) nutraukė K. G. ir V. G. santuoką, įregistruotą 2003-08-23 Kėdainių rajono CMS, akto įrašas Nr. 182. Kėdainių rajono apylinkės teismas minėtu sprendimu patvirtino pareiškėjų K. G. ir V. G. 2010-06-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų G. G., g. 2004-10-20, ir D. G., g. 2007-01-18, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu K. G.. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys taip pat susitarė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu K. G., kad V. G. ir jos artimieji giminaičiai su vaikais bendraus ne rečiau kaip dešimt dienų per mėnesį, iš jų du savaitgalius – V. G. ir/ar jos artimųjų giminaičių pasirinkimu iš anksto dieną prieš informuojant apie tai K. G., kad pusę švenčių ir atostogų vaikai praleis su V. G. ir/ar jos artimaisiais giminaičiais. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2011-09-20 vaikų bendravimo su motina tvarka buvo patikslinta, nurodant vaikų paėmimo tikslų laiką, vietą ir bendravimo trukmę (1 t., b. l. 5).

Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatant, jog atsakovė bendraus su vaikais vieną savaitę per kalendorinį mėnesį, nuo sekmadienio 7 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18 val., bei vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18 val. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina.

CK 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodomi kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Atsakovė ir priešieškinyje, ir apeliaciniame skunde teigė, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimas, kuriuo teismas patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturi būti sureikšminamas, nes atsakovė tuo metu buvo morališkai ir fiziškai nusilpusi, gyvendama su ieškovu, kentėjo psichologinį ir fizinį smurtą. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-702-550/2010, kurioje priimtas 2010-06-21 sprendimas, medžiagos, atsakovė toje byloje buvo atstovaujama advokato, sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Atsakovė vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo nekėlė ir po to, kai Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimas įsiteisėjo. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamo 2012-06-14 sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad atsakovė daugiau negu pusantrų metų po 2010-06-21 sprendimo priėmimo nesikreipė dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ji pareiškė reikalavimą (priešieškinį) dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tik po to, kai ieškovas 2011-12-19 kreipėsi į teismą dėl konkretaus bendravimo su vaikais grafiko nustatymo.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų norus, netinkamai vertino liudytojų parodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl jos gyvenamosios vietos ir šeimyninės padėties. Šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo patenkinti atsakovės apeliacinį skindą. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis apie atsakovės deklaruotą ir faktines gyvenamąsias vietas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-05-10 išvada (2 t., b. l. 156-158), kurioje pareikšta nuomonė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti palikta su tėvu K. G., nes keisti vaikų gyvenamosios vietos šiuo metu nėra būtina ir pateisinama. Joje išanalizuotos abiejų tėvų gyvenimo sąlygos, pasisakyta dėl dukters pareikštos nuomonės, įvertinti kiti kriterijai, reikšmingi sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių dukra išreiškė nuomonę dėl gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, minėtoje išvadoje yra įvertinta ir dukros nuomonė, ir jos santykiai su abiem tėvais. Nesutikti su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl negalima sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog neatskleista bylos esmė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties atitinkamus punktus, nustatydamas konkretesnę V. G. bendravimo su vaikais tvarka. Kaip minėta, apeliantė apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl būtinumo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Apeliantė nenurodė motyvų, jog pakeista bendravimo tvarka yra ydinga. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad konfliktas tarp šalių dar labiau paaštrėjo, todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsiliepime prašė patikslinti tėvų bendravimo su vaikais grafiką nustatant konkrečias vaikų pasiėmimo ir grąžinimo mėnesio dienas bei nustatant bendravimo tvarką vaikų ir tėvų gimtadienių dienomis, valstybinių švenčių dienomis, tėvų atostogų laikotarpiu ir vaikų ligos atvejais. Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus dokumentus, patvirtinančius šalių tarpusavio santykius (2 t., b. l. 75-90). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo teismo sprendimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertindama ieškovo atsiliepime išdėstytą prašymą patikslinti bendravimo tvarką, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ją pakeitė taip kaip to ieškinyje prašė ieškovas. Šeimos bylose ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo, kad apeliacinės instancijos teismas išspręstų bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo klausimus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami ir dėl kurių atsakovė neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju pažeistų atsakovės procesines teises, todėl minėtas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas.

Teisėjų kolegija mano, jog nėra CPK numatytų pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusArūnas Rudzinskas