- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-65-516/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L.J. Ž.
- Atsakovas
- E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Žiedelis Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21
NUTARTIS
2008 m. kovo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei L.J. Ž.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 53-54)prašydama pakeisti iš atsakovo teismo nutarimu priteisto išlaikymo dukrai M. P.Ž, gim. 1994-10-29, dydį ir formą, ir iš atsakovo priteisti po 600 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad 1999-05-10 teismo nutarimu iš atsakovo dukters išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 1/4 dalį visų rūšių darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei 1 minimalus gyvenimo lygis (MGL). Nurodė, kad iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis bei padidėjo dukters poreikiai. Nurodė, jog šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymui 159 Lt suma nepatenkina dukros poreikių. Dėl padidėjusių maisto produktų bei kitų prekių bei paslaugų kainų padidėjo ir dukrai būtinas išlaikymas. Dukros poreikių patenkinimui reikalinga apie 1200 Lt suma. Ieškovės uždirbamos pajamos sudaro apie 1400 Lt. Be draugo ir tėvų paramos ieškovė dukters iš savo pajamų išlaikyti negalėtų. Pragyvenimo reikmėms ieškovė yra paėmusi vartojimo banko paskolą, išnuomojo vieną savo buto kambarį. Ieškovė augina dar vieną nepilnametę dukrą S. K. Ž., gim. 2004-01-27.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko teikti dukrai išlaikymą po 200 Lt per mėnesį. Nurodė, jog jo turtinė padėtis nėra taip ženkliai pasikeitusi, kad galėtų dukros išlaikymui skirti didesnę sumą. Atsakovo pajamas sudaro darbo užmokestis ir mokami dienpinigiai už komandiruotės laiką užsienyje. Nurodė, jog grynų pajamų per mėnesį gauna apie 700-750 Lt. Atsakovas yra sukūręs šeimą ir joje išlaiko mažametį vaiką. Šeimos būsto įsigijimui atsakovas yra paėmęs banko paskolą, atsakovo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba.
Tretysis asmuo Vaikų teisų apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad sutinka, jog ieškinys pareikštas nepilnametės M. P. Ž. teisėms ir interesams ginti ir prašo teismo jį tenkinti. Pripažino, kad šiuo metu atsakovo dukrai teikiamas išlaikymas yra menkas ir nepakankamas net būtiniausiems kasdieniams paauglės mergaitės poreikiams tenkinti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Priteisė iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, dukros lėšų tvarkytoja paskirdamas ieškovę. Teismas sprendė, jog vaiko poreikiai yra išaugę, todėl ankstesniu teismo sprendimu priteisto ir atsakovo teikiamo išlaikymo – 159 Lt per mėnesį, nebepakanka. Nurodė, jog reikalingos lėšos ne tik maistui drabužiams, kitoms būtiniausioms reikmėms, bet ir mokslams, laisvalaikiui būreliams. Ieškovės darbo pajamas sudaro apie 1400 Lt per mėnesį, ieškovė išlaiko ir kitą nepilnametę dukterį, todėl teismas darė išvadą, kad pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Nustatydamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog: atsakovas dirba tarptautinių gabenimų vairuotoju, jo darbo pajamas sudaro darbo užmokestis - apie 478 Lt per mėnesį bei komandiruotėms skirti dienpinigiai (21 170 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. sausio iki birželio mėn.); atsakovas išlaiko santuokoje 2002-09-06 gimusį sūnų T. Ž. ; atsakovas kartu su sutuoktine yra paėmęs banko paskolą šeimos būstui įsigyti; atsakovo sutuoktinė šiuo metu nedirba. Todėl teismas sprendė, jog 600 Lt išlaikymo suma dukrai nėra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pakeitė 1999-05-10 teismo nutarimu priteisto išlaikymo dydį, ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3.196 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo dukters M. P. Ž. išlaikymui papildomai po 250 Lt (iš viso 600 Lt) išlaikymo per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė taip pat prašo išreikalauti duomenis, patvirtinančius atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, susijusias su darbo santykiais, kreditavimo sutartį bei įmokų grafiką, taip pat duomenis apie atsakovo sutuoktinės įregistravimą Darbo biržoje ir prijungti juos prie bylos. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų apskritai nevertino, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliantės skaičiavimu, ieškovo pajamos iš darbo teisinių santykių (darbo užmokestis ir dienpinigiai) per mėnesį sudaro vidutiniškai 4386,04 Lt. Teismas dėl dienpinigių sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino jų įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas nuslėpė aplinkybę, kad už sūnų T. Ž. kas mėnesį gauna po 52 Lt išmoką iki jo pilnametystės, kas palengvina sūnaus išlaikymą. Laikęs svarbia aplinkybe, jog atsakovo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, teismas nesidomėjo, dėl kokių priežasčių atsakovo žmona nedirba, neįvertino, kad nedirbti ar neieškoti darbo yra pačios atsakovo žmonos M. Ž. sprendimas. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai sprendė, jog sudaryto būsto kredito sutartis liudija sudėtingą atsakovo turtinę padėtį, kadangi LAT 2006-05-22 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-345/2006 išaiškino, jog būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti. Juo labiau, atsakovui ir jo sutuoktinei suteiktas būsto kreditas siekia net 461 009 Lt, o tai liudija jog atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis galįs dukrai teikti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį. Apeliantė pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja LR CPK 376 str. Teismas nepareikalavo duomenų apie atsakovo gaunamas visas pajamas, susijusias su darbo santykiais, nesiaiškino aplinkybės, ar atsakovas turi ir papildomą darbą. Ieškovė pažymi, jog atsakovas pateikė tik 3 puslapius kredito sutarties iš 16, nepateikė įmokų gražinimo grafiko, nenurodė banko palūkanų dydžio. Ieškovė laiko reikšmingomis būsto kredito suteikimo atsakovui ir jo sutuoktinei aplinkybes, mano, jog tam, kad bankas suteiktų tokio dydžio kreditą, atsakovas turėjo pateikti bankui jo realias pajamas atspindinčius dokumentus, o tikėtina, kad ir gaunamus dienpinigius atsakovas nurodė savo pajamomis. Be to, teismas neįvertino, jog atsakovas tinkamai nesirūpino dukra, vengė ją išlaikyti, ką patvirtina Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada ir prie apeliacinio skundo pridedami antstolio patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas taip pat neįvertino, kad: ieškovės darbo užmokestis, lyginant su atsakovo pajamomis, yra mažas – apie 1667,50 Lt per mėnesį; kad ji viena augina du vaikus, o atsakovas – vieną; kad dėl savo sunkios turtinės padėties ieškovė buvo priversta skolintis lėšų savo pačios ir jos dukterų vartojimo reikmėms. Ieškovė nurodo, kad teismui padidinus atsakovui teikiamą išlaikymą iki 600 Lt, ieškovė galėtų sudaryti geresnes sąlygas vaikams augti ir vystytis – mergaitės galėtų gyventi atskiruose kambariuose, vieną kurių šiuo metu ieškovė nuomoja. Pasak apeliantės, teismas neįvertino ir ieškovės išlaidų, reikalingų dukters išlaikymui, į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą šioje byloje, kad teikiamas išlaikymas mergaitei yra menkas ir nepaknakamas net būtiniems kasdieniams poreikiams. Neatsižvelgė į tai, jog 1999-05-10 teismo sprendimu priteistas išlaikymas per 8 metus nė karto nebuvo indeksuotas dėl infliacijos, o išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį nebus pakankamas dėl esamos infliacijos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja LR CK 3.192 straipsnis. Jame numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma turi būti nustatoma bendru tėvų susitarimu ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abudu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas vengė vykdyti savo išlaikymo pareigą, nes dar 1999-05-10 nutarimu iš atsakovo jo bei ieškovės nepilnametei dukrai M. P.Ž buvo priteistas išlaikymas (b.l. 6) kurio dydis apibrėžtas ¼ dalimi E. Ž. visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mačiau kaip 1 minimalus gyvenimo lygis (MGL).; įsigaliojus 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso redakcijai (toliau tekste- Civilinis kodeksas) pasikeitė tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teisinis reglamentavimas: įstatymas nebenumato galimybės išlaikymą priteisti vieno iš tėvų gaunamų pajamų dalimi; Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. numato tokias išlaikymo formas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, turtu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, o taip pat- į tai, kad nuo 1999 m. tėvų turtinė padėtis taip pat pasikeitė, pagrįstai pakeitė anksčiau teismo nustatyto išlaikymo formą išlaikymu periodinėmis išmokomis (Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį, atsakovo turtinę padėtį nepagrįstai pripažino sunkia ir dėl šios priežasties priteisė iš atsakovo dukrai M. P.Ž pernelyg mažą periodinių išmokų sumą.
Kaip minėta, pagrindiniai kriterijai, nustatant išlaikymo dydį, yra abiejų tėvų turtinė padėtis, jų galimybė prisidėti prie išlaikymo bei nepilnamečio vaiko poreikiai, įvertinant tai, kad priteisiamas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė išlaidų, reikalingų kas mėnesį dukters M. P.Ž išlaikymui, detalizuotą paskaičiavimą (b.l. 55), kuriuo remiantis, šios išlaidos vidutiniškai sudaro 1183 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šio paskaičiavimo neginčijo, neteikė argumentų, kad tokia suma yra pernelyg didelė ar neprotinga, o savo nesutikimą su pareikštu reikalavimu grindė tik aplinkybe, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti dukrai tokio dydžio išlaikymo (teismo posėdžio protokolas- b.l. 78). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jame nenurodė, kokia suma imama kaip pagrindas, vertinant nepilnametės M. P.Ž poreikius, tačiau, kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, kad ieškovės skaičiavimai dėl kokių nors priežasčių nepripažįstami pagrįstais ar teisingais, darytina išvada, jog ir teismas tokio dydžio išlaikymo sumos nevertino kaip nepagrįstai didelės, t.y. kad kokios nors išlaidos, numatytos ieškovės paskaičiavime, negalėtų būti priskiriamos prie būtinųjų ar kurios nors nepagrįstai būtų padidintos. Kadangi apeliacinį skundą yra pateikusi tik ieškovė ir skunde taip pat remiamasi tokio dydžio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose (Civilinio proceso kodekso 320 str.), remiasi būtent šia (1183 Lt) suma kaip būtina vaiko, kurio išlaikymo klausimas sprendžiamas, poreikių patenkinimui.
Konstatavus, jog M. P. Ž. poreikiams patenkinti reikia 1183 Lt per mėnesį, turi būti nustatytos proporcijos, kuriomis kiekvienas iš tėvų turi teikti jai reikalingą išlaikymą. Ši proporcija nustatoma, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo pajamų, kuriomis rėmėsi kaip kriterijumi, vertindamas E. Ž. turtinę padėtį, dydį, neatsižvelgė į Civilinio kodekso 3.199 str. nuostatas, kad priteistas išlaikymas išieškomas ne tik iš privalančio jį teikti asmens darbo užmokesčio, bet ir iš kitų jo pajamų rūšių. Vadinasi, ir nustatant išlaikymą privalančio teikti asmens turtinę padėtį, turi būti įvertinamos visos jo gaunamos pajamos. Byloje yra duomenys, kad atsakovas gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas: dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, jis didžiąją dalį su darbo santykiais susijusių išmokų gauna būtent ne darbo užmokesčio forma, o kaip dienpinigius komandiruotėms. Būtent: pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB ,,Cargo and go“ 2008-02-19 pažymą, per laikotarpį nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. sausio mėnesio įskaitytinai kaip darbo užmokestis atsakovui buvo apskaičiuota 6546,05 Lt suma, o kaip dienpinigiai komandiruotėms per tą patį laikotarpį- 25502 Lt suma. Taigi, kaip darbo užmokestį atsakovas gauna tik maždaug 1/5 dalį savo visų pajamų; likusią dalį- kitos paskirties išmokomis. Panašūs duomenys buvo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b.l. 47-48), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad per dieną komandiruotėje jo išlaidas sudaro 155 Lt (b.l. 44), todėl praktiškai visi dienpinigiai buvo išleisti. Tačiau vertinant atsakovo turtinę padėtį išlaikymo vaikui priteisimo aspektu, tokia logika negali būti vadovaujamasi: atsakovas gauna iš darbdavio išmokas, kurios skiriamos jo poreikiams komandiruotės metu tenkinti, tačiau, esant situacijai, kai reikia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas savo poreikių komandiruotės metu tenkinimui vienai dienai skiria vos 45 Lt mažesnę sumą, negu kad siūlė skirti vaiko išlaikymui visam mėnesiui (atsakovo siūloma išlaikymo suma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo 200 Lt), o pagal teismo priteistą sumą- atsakovas per dvi komandiruotės dienas savo poreikiams išleidžia beveik tokią pat sumą, kokia skirta dukters viso mėnesio išlaikymui. Tėvai, turėdami pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, savo poreikių patenkinimo neturi teisės iškelti aukščiau už vaiko poreikius, todėl, įvertinant ieškovės gaunamų pajamų lygį ir atsakovo bendrų pajamų lygį, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės; priešingai, ieškovės visos gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės, negu atsakovo, todėl ieškovės prašomos išlaikymo sumos- 600 Lt priteisimas iš E. Ž. (ši suma sudaro šiek tiek daugiau negu pusę visų dukters išlaikymui reikalingų lėšų) atitinka proporcingumo tėvų turtinei padėčiai kriterijų.
Atsakovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip sunki dėl tos aplinkybės, kad jis yra paėmęs paskolą būstui įsigyti. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, turto įsigijimas vertintinas kaip turtinės padėties gerinimas. Akivaizdu, kad perkant būstą kreditan, tam tikra šeimos pajamų dalis neišvengiamai tenka kredito grąžinimui ir dėl to šeimos išlaidos didėja. Tačiau to negalima vertinti kaip blogos šeimos turtinės padėties, kadangi atitinkamai didėja išmokėta skolos dalis, taigi, šeima gerina savo padėtį mažindama skolos sumą. Taip pat negalima laikyti, jog atsakovo šeimos turtinė padėtis bloga dėl to, kad jo žmona nedirba: nors atsakovo ir M. Ž. sūnus yra mažametis, jo priežiūros atostogos yra pasibaigę, M. Ž. darbo santykius su UAB ,,Plaunu pats“ nutraukė Darbo kodekso 127 str. pagrindu (darbuotojo pareiškimu)- b.l. 74, vėliau darbo neieškojo (tai patvirtina Lietuvos darbo biržos 2008-02-19 pažyma), todėl, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, yra pagrindo manyti, jog atsakovo sutuoktinė savo nuožiūra yra pasirinkusi namų šeimininkės statusą, o tai reiškia, jog vyro pajamos leidžia šeimai situaciją, kai dirba tik vienas suaugęs šeimos narys, o kitas tuo metu rūpinasi namų ūkiu, kas įrodo ne sunkią, o priešingai- gerą šeimos turtinę padėtį.
Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija keičia Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą, priteistą išlaikymo sumą padidindama iki 600 Lt. (Civilinio kodekso 326 str. 1 d. 3 p.), atitinkami keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1, 4 dalys) bei priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai M. P.Ž sumą padidinti iki 600 Lt (šešių šimtų litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007-05-04 iki dukters M. P.Ž. pilnametystės.
Padidinti iš atsakovo E. Ž. priteistą valstybei žyminio mokesčio sumą iki 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. J. Ž. iš atsakovo E. Ž. 2000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. Ž. 216 Lt (du šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio valstybei už bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.