Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-26 · Administracinė byla Nr. eI2-6594-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
eI2-6594-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00848-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Palanga Logistics"
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6594-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00848-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Palanga Logistics“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, jog 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) su skundu, kuriuo prašė panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą atsisakyti išduoti statybos leidimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pateiktą prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu 21R2-85-(AG2-64/16-2020) nusprendė skundą tenkinti ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. kovo 30 d. pateiktą prašymą. Komisija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą konstatavo, kad ginčijamas Administracijos sprendimas (įrašu sistemoje „Infostatyba“ įformintas nepritarimas projektui bei atsisakymas išduoti statybos leidimą) yra priimtas nenurodant aiškių nepritarimo pagrindų, netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Administracijos sprendimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, Reglamento 16, 19, 20 punktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja akcentuoja, kad skundą surašė ir Komisijai pateikė advokato padėjėjas V. P. Advokato padėjėjui už teisinę pagalbą buvo sumokėta 300,00 Eur. Teisės aktai nenumato galimybės prisiteisti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėja turėtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka laiko patirta žala ir kreipiasi į teismą dėl turtinės žalos (300 Eur) atlyginimo, žalą prašant priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės.

Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjos nuomone Administracijos veiksmų neteisėtumą pagrindžia Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo turinys. Pažymi, kad Administracija Komisijos sprendimui teismui neskundė, todėl iš esmės pati pripažino, kad priėmė neteisėtą individualų administracinį aktą.

Atkreipia dėmesį, kad teisinės pagalbos teikimas pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinas su anksčiau nurodytasis neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jeigu nebūtu priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiškėjai nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pažymi, kad pateikti dokumentai įrodo pareiškėjos realiai patirtus nuostolius dėl Administracijos neteisėtų veiksmų ginčijimo t. y. jog pareiškėja sumokėjo už skundo parengimą ir pateikimą Komisijai nagrinėtoje ikiteisminėje byloje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų Administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių, todėl pareiškėja turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja turtinės žalos atlyginimą kildina iš Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriame buvo konstatuoti tik nederinimo įforminimo trūkumai, tačiau ne neteisėti veiksmai. Pažymi, jog ji, įvertindama teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, atitinkamai ir modeliavo savo veiksmus t. y. neskundė Komisijos sprendimo, siekdama kuo operatyvesnio aiškumo pareiškėjos pretenzijose. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog Administracija sutiko ir įvykdė Komisijos sprendimą t. y. pareiškėja neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų.

Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. Pagal įstatymo 21 straipsnį, Komisija nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Pareiškėjos skunde nurodytos išlaidos, patirtos rengiant skundą Komisijai, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Palanga Logistics“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydama priteisti turtinę žalą, jos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų. Pareiškėja skunde prašo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teisės pagrindu valdo žemės sklypą ir jame esantį pastatą - kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėja siekia parengti maitinimo paskirties pastato rekonstrukcijos projektą, todėl kreipėsi į projektuotoją uždarąją akcinę bendrovę „Progresyvūs projektai“. Projektavimo įmonė parengė ir į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir Infostatyba) įkėlė statybos techninį projektą bei paprašė pagal šį projektą išduoti statybos leidimą.

Projektavimo įmonė Administracijai prašymą išduoti statybos leidimą pastato rekonstrukcijai pateikė 2020 m. kovo 30 d. Administracija 2020 m. balandžio 29 d. pateikė neigiamą sprendimą su pastabomis. Pareiškėja nesutikdama su Administracijos neigiamu sprendimu jį apskundė Komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą atsisakyti išduoti statybos leidimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo iš išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 30 d. prašymą.

Komisija sprendime nurodė, kad vertinant sprendimo teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad jame nenurodoma kuriam detaliojo plano sprendiniui prieštarauja projekte numatyti rekonstrukcijos sprendiniai, nors pagal teisinį reglamentavimą privaloma nurodyti konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Akcentuoja, jog tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nesuderinami nei su Statybos įstatymo, nei su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, nei su gero administravimo principu. Komisija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvada, kad ginčijamas Administracijos sprendimas yra priimtas nenurodant aiškių nepritarimo pagrindų, netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Administracijos sprendimo turinys neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, Reglamento 16, 19, 20 punktų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Administracija būtų apskundusi Komisijos sprendimą teismui, todėl darytina išvada, kad Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir proceso šalims sukelia teisines pasekmes.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Civilinės atsakomybės už tariamai padarytą žalą klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno subjekto individualiai, kuriam toks reikalavimus pareikštas, t. y. turi būti nustatomi to asmens atlikti arba neatlikti veiksmai, teisės požiūriu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu. Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Kaip ir anksčiau minėta Komisija Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikino motyvuodama ta aplinkybe, kad jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, prieštarauja gero administravimo principui t. y. Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Administracija nei Komisijai, nei teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nenurodė jokių priežasčių objektyviai kliudžiusi priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų administracinį aktą, todėl akivaizdu, kad Administracija nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jos neteisėti veiksmai yra laikytini įrodytais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Kaip jau paminėta, pareiškėja prašo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo priversta ginti savo teises skundžiant neteisėtą Administracijos atsisakymą išduoti statybos leidimą, buvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba rengiant skundą Komisijai. Dėl šių priežasčių patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas Komisijoje.

Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2020-06-23) 21 straipsnis reglamentuoja, kad Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje A-502-1269/2009; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt). Atsižvelgiant į minėtą teisminę praktiką konstatuotina, jog pareiškėja dėl Komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą dėl šios turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausią prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 300,00 Eur dydžio išlaidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinę bylą Komisijoje. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai susiję su kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimu administracinėje byloje pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebūtu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti statybos leidimą, pareiškėjai nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Įvertinus minėtas aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių nagrinėjant bylą Komisijoje.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja patirtą turtinę žalą grindžia 2019 m. lapkričio 14 d. atstovavimo sutartimi Nr. 37A, 2020 m. gegužės 7 d. sąskaita už teisinę pagalbą VP Nr. 2020-030 ir 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja advokato padėjėjui V. P. už skundo dėl Administracijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo atsisakyti išduoti statybos leidimą parengimą Komisijai sumokėjo 300,00 Eur.

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Komisijos administracinėje byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėja skundą Komisijai pateikė 2020 m. gegužės 6 d. (2020 m. II ketvirtis), todėl bylai aktualūs yra 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalikes ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1358,6 Eur. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 5 punktas reglamentuoja, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nėra reglamentuotas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis tais atvejais, kai byla išnagrinėta Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau priimtas sprendimas nebuvo skųstas apygardos administraciniam teismui. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.1 punktas, kuris numato, jog už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 0.3. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 326,06 Eur (1358,6 * 0,3 * 0,8). Pareiškėja už skundo Komisijai parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur, t. y. ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Eur. Patirtos išlaidos yra grindžiamos 2020 m. liepos 8 d. sąskaita už teisinę pagalbą VP Nr. 2020-048 ir 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja advokato padėjėjui V. P. už skundo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo parengimą sumokėjo 300,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui pateiktas 2020 m. liepos 9 d. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1381,0 Eur. Kaip ir anksčiau minėta už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 2762,0 Eur (1381,0 * 2,5 * 0,8)

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad prašoma priteisti suma už skundo parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir jos naudai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteistinas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant teismui skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palanga Logistics“ skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Palanga Logistics“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Palanga Logistics“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas