- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- 1-1086-1018/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05716-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Kaltinamasis
- I. P.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma, Jonas Vilhemas Pliugžma
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Estijoje, Estijos Respublikos pilietis, nevedęs, laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), adresas Estijoje - (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbęs LTD „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas Estijos Respublikoje 6 kartus (1998 m. nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme už plėšimą; 2002 m. nuteistas 6 mėn. laivės atėmimo bausme už sukčiavimą; 2003 m. nuteistas 10 mėn. laivės atėmimo bausme už sukčiavimą; 2004 m. nuteistas 2 m. ir 21 d. laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą; 2009 m. nuteistas 1 m. laivės atėmimo bausme už vagystę ir sukčiavimą; 2011 m. nuteistas 3 m. laivės atėmimo bausme už vagystę ir sukčiavimą), Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. 20.00 val. iki 2016 m. sausio 24 d. 17.00 val., būdamas bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš vonios kambaryje buvusios papuošalų dėžutės pagrobė nukentėjusiajai R. K. priklausančią balto ir geltono aukso apyrankę su briliantais, 2000 Eur vertės, balto, geltono ir raudono aukso driežo formos pakabuką su briliantais, 1200 Eur vertės, su auksine grandinėle, 300 Eur vertės, auksinį senovinį žiedą su raudonu brangakmeniu, 500 Eur vertės, auksinę grandinėlę, 300 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą bendros 4300 Eur vertės.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis I. P. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja susipažino klube, po to bendravo. (duomenys neskelbtini) ji gyvena, keletą kartą buvo jos namuose, ji gyvena su vaikais. 2016 m. sausio mėnesį lankėsi pas nukentėjusiąją, po to bendravo telefonu. Ar ji rodė savo papuošalus, tiksliai neatsimena, kokiu tikslu ir ką būtent rodė. Gali būti, kad vienas iš papuošalų buvo driežo formos pakabukas. Jis nematė, iš kur ji paėmė papuošalus, jam parodydama. Papuošalai buvo auksiniai. Atskiria tauriuosius metalus, nes yra vadybininkas kompanijos, kuri užsiiminėja juvelyriniais dirbiniais. Negali paaiškinti, kodėl paėmė papuošalus, apsvaigęs nebuvo. Papuošalus pardavė lombarde Sodų g., kiek gavo už papuošalus, neatsimena. Gailisi, jog taip padarė. Su civilinio ieškinio suma sutinka. Atlygins žalą, kai bus paleistas. Dirbs toje pačioje kompanijoje.
Kadangi kaltinamasis I. P. po kaltinamojo akto paskelbimo visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamąjį, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta paaiškino, kad 2016 m. sausio 9 d. naktį ji lankėsi naktiniame klube „Pabo latino“, kuriame susipažino su vyru, prisistačiusiu jai vardu Markus, kuriam apie 37 metai, mob. (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu bendravo ir susitikinėjo apie mėnesį laiko. Vėliau, 2016 m. sausio 15 d., apie 20.00 val., minėtas asmuo pirmą kartą apsilankė pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Po minėto asmens pirmo apsilankymo namuose nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau, 2016 m. sausio 23 d., minėtas asmuo pas ją praleido visą naktį. Asmeniui, vardu Markus, pirmą kartą atėjus pas ją į namus, jam parodė savo papuošalus, t. y. apyrankę balto ir geltono aukso su deimantais, kurios vertė 1 500 Eur, balto, geltono ir raudono aukso su brangakmeniais pakabuką driežą su auksine grandinėle, kurių vertė 1 500 Eur. Papuošalus laikė savo vonios kambaryje, dėžutėje, ant lentynos. Parodžiusi papuošalus, juos padėjo atgal į vietą. Vėliau, toliau bendraudama su Markus, pradėjo įtarti, kad jis ją bando apgaudinėti, kadangi nevykdo savo pažadų ir ką apie save pasakojo, pasirodė įtartina. Tada ji, 2016 m. vasario 2 d., apie 19.00 val., patikrino savo papuošalų dėžutę, kurią laikė vonios kambaryje, ir pastebėjo, kad joje trūksta papuošalų, kuriuos ji rodė Markus. Dėžutėje buvo ir kiti papuošalai, tačiau dingo tik tie, kurios rodė Markus, jam apsilankius pas ją pirmą kartą. Visos dėžutės jam ji nerodė, tačiau jis matė, kaip ji papuošalus paėmė iš vonios kambario ir vėliau juos vėl atgal nunešė į vonios kambarį. Markus pasakojo, kad jis yra brangakmenių pardavėjas-pirkėjas, dėl to gerai išmano apie juos, dėl to ji jam ir parodė savo papuošalus. Taip pat, kai Markus pas ją praleido naktį, jam buvo bloga ir jis daug laiko praleido vonioje, dėl to ji įtaria, kad Markus galėjo būtent tą dieną pavogti papuošalus, kuriuos ji jam rodė iš dėžutės, kurioje ji juos laikė. Dėžutėje buvo ir daug kitų vertingų papuošalų, tačiau jie nedingo. Ji tikrai įsitikinusi, kad papuošalus pati niekur nepametė ir jie buvo padėti dėžutėje, vonios kambaryje. Vėliau su Markus ji vengė susitikti ir jo nekvietė į savo namus, tačiau dabar jis labai nori su ja susitikti ir ateiti pas ją į namus. Daugiau nuo 2016 m. sausio 15 d. jokie kiti asmenys pas ją bute nesilankė, nei draugai, nei draugės. Taip pat ji turi dvi dukras, kurioms yra 9 ir 10 metų, tačiau jos prie papuošalų nelenda ir jų neima. Pas jos vaikus kartais ateina kaimynų berniukas, kuriam apie 8 metai, tačiau jis yra pažįstamas nuo vaikystės ir papuošalų jis tikrai negalėjo paimti, nes jis vonios kambaryje nesilanko, kadangi nueina pas save į namus. Taip pat laikotarpiu, kai dingo papuošalai, pas jos vaikus buvo atėjusi vaikų draugė, kuriai 10 metų. Be minėtų asmenų bute daugiau niekas nesilankė ir niekas negalėjo daugiau pavogti papuošalus. Ji nori atgauti savo papuošalus, juos atgavus minėtam asmeniui jokių pretenzijų ji neturės (b. l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad ji neturi pavogtų papuošalų vertę patvirtinančių dokumentų. Papuošalus vertina tokiomis kainomis, nes tiek už juos buvo mokėta. Nepaisant, kad papuošalai pirkti apytikriai prieš 10 metų, apyrankė buvo beveik nauja, ją buvo užsidėjusi tik kelis kartus, o pakabukas buvo iš viso naujas. Taigi apyrankę balto ir geltono aukso su deimantais, kurių buvo apie 7, vertina 1 500 Eur, pakabuką balto, raudono ir geltono aukso driežo formos su brangakmeniais vertina 1 200 Eur, pakabukas buvo su auksine grandinėle, kurią vertina 300 Eur. Papildomai iš tos pačios papuošalų dėžutės buvo pavogtas jos mamos sužadėtuvių žiedas. Žiedas buvo auksinis, senovinis, su raudonu brangakmeniu. Šį žiedą jai padovanojo mama. Jį vertina 500 Eur. Žiedas jai buvo labai brangus, jis buvo jų šeimos relikvija. Taip pat pastebėjo, kad pavogta iš tos pačios dėžutės jos auksinė grandinėlė. Ją vertina 300 Eur. Taigi bendrai dėl papuošalų vagystės jai padaryta 3 800 Eur turtinė žala. Be to, dėl papuošalų vagystės jai padaryta moralinė žala. Kaip minėjo, mamos sužadėtuvių žiedas buvo jų šeimos relikvija. Buvusio vyro dovanotą apyrankę ir pakabuką su grandinėle ji norėjo palikti kaip palikimą savo dviem dukroms. Dėl papuošalų vagystės jai padaryta 2 000 Eur moralinė žala. Įtaria, kad papuošalus pavogęs vyras, kaip sužinojo I. P., papuošalus pavogė 2016 m. sausio 24 d., nes po tos dienos ji daugiau jo nematė, tik jie susiskambindavo (b. l. 16-17). Papildomai apklausta 2016 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad jos apyrankė buvo gal su 7 (tikslaus skaičiaus nežino) briliantais. Jos vertė 2 000 Eur. Mamos žiedas buvo su rubinu. I. P. iš jos namų išėjo 2016 m. sausio 24 d., apie 17.00 val., daugiau ji jo nematė. Taigi dėl apyrankės vagystės jai padaryta 2 000 Eur turtinė žala, dėl pakabuko su briliantais vagystės – 1 200 Eur žala, dėl dviejų grandinėlių vagystės - 600 Eur turtinė žala (po 300 Eur kiekviena), dėl žiedo su rubinu - 500 Eur. Dar patyrė 2 000 Eur moralinę žalą. Dėl vagystės jai padaryta 6 300 Eur turtinė ir moralinė žala (b. l. 18).
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju I. P. metu (b. l. 49-52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad jis yra UAB „Meivida“ direktorius ir savininkas, įmonė užsiima lombardo veikla, jis pats dirba parduotuvėje. Užstatant prekes, pildomas žurnalas kompiuteriu. 2016 m. sausio 24 d., sekmadienį, jis parduotuvėje nedirbo. Vakare, apie 18.00 val., jam paskambino lombardo darbuotoja A. K.. Ji pasakė, kad atėjęs pilietis siūlo parduoti juvelyrinius dirbinius (auksinius), t. y. dvi grandinėles ir žiedą. Jis pasakė, kad pirks šį auksą kaip fizinis asmuo, nes jam jo reikėjo. Pasakė sumokėti 60 Eur, pinigus pasiskolinti iš kasos. Kitą dieną jis atėjo į darbą, pamatė, kad Ana nupirko pagal jo prašymą dvi plonas auksines grandinėles ir vieną žiedą su akmeniu raudonos spalvos, kitų dirbinių nematė, dirbinius išlydė ir pardavė (b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas L. B. patikslino, jog papuošalai, kuriuos 2016 m. sausio 24 d. A. K. pirko jo nurodymu lombarde, Sodų g., Vilniuje, buvo: auksinė grandinėlė, apyrankė su akmenukais (kokie ir kiek jų buvo, neprisimena) ir žiedas su raudonu akmeniu. Tiksliai pasakyti negali, iš kur A. K. paėmė pinigus, nes to nesureikšmino. Ji sumokėjo vyrui, kuris prekiavo auksu, 60 Eur ir davė jo telefono numerį, nes jis to prašė. Po kelių dienų, t. y. 2016 m. sausio 27 d., šis vyras, prisistatęs Markus, paskambino jam, pasakė, kad gavo jo telefono numerį lombarde ir pasiūlė įsigyti juvelyrinių dirbinių. Pasakė, kad per Viber programą į mobiliojo ryšio telefoną atsiųs dirbinių nuotraukas. Jis sutiko. Jis atsiuntė nuotraukas ir žadėjo penktadienį, 2016 m. sausio 29 d., atvažiuoti į jo lombardą, tačiau taip ir dingo, daugiau nieko apie šį vyrą pasakyti negali (b. l. 23).
2016 m. vasario 12 d. neatidėliotinos kratos UAB „Meivida“ lombardo patalpose, Sodų g. 20A-C8, Vilniuje, atliktos dalyvaujant direktoriui L. B., metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 65-75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ji anksčiau, t. y. 2016 m. sausio mėn. pabaigoje, įsidarbino lombarde UAB „Meivida“, Sodų g., Vilniuje. Lombarde dirbo kelias dienas, paskui susirado kitą darbą. Jos darbo lombarde metu, tiksliai dienos neatsimena, pamena, kad buvo sekmadienis, atrodo buvo sausio 24 d., apie 18.30 val. (ji lombarde buvo viena), į lombardą atėjo vyras 30 metų amžiaus. Jis kalbėjo rusiškai su akcentu. Iš karto matėsi, kad vyras yra užsienietis. Vyras jai pasiūlė parduoti auksą. Jis turėjo vieną auksinę ploną grandinėlę ant kaklo, vieną apyrankę su akmenukais (kiek jų buvo ir akmenukų spalvos, ji neatsimena), žiedą su akmeniu per vidurį (jo spalvos nepamena) ir turėjo pakabuką driežo formos. Kitų papuošalų detalių ji neprisimena. Taip pat tiksliai neprisimena, ar nebuvo kitų papuošalų, jų realiai galėjo būti daugiau, tik jie jai neužsifiksavo. Ji išsiaiškino, kad vyras yra ne iš Lietuvos, išsiaiškino, kad neturi dokumentų. Nežinodama, ką daryti, paskambino savo direktoriui L. B. ir papasakojo situaciją. Direktorius pasakė, kad jam reikalingas auksas kaip fiziniam asmeniui ir pasakė pirkti iš vyro auksą, pasakė pirkti, kiek pamena, už sumą iki 100 Eur. Ji paklausė vyro, iš kur pas jį auksas, jis pasakė, kad tai yra jo. Tuomet ji pasiūlė jam direktoriaus nurodytą sumą. Vyras nesutiko su jos siūloma suma. Pasakė, kad parduos brangiau ir išėjo. Tačiau greitai grįžo ir vėl jai pasiūlė auksą. Tačiau tarp siūlomų papuošalų jau nebuvo driežo formos pakabuko. Ji nupirko iš vyro žiedą, grandinėlę ir apyrankę, kiek tiksliai mokėjo, neprisimena, tikrai iki 100 Eur. Pinigus paėmė iš vietos, kur nurodė direktorius, tikrai ne iš kasos. Kitą dieną šiuos papuošalus atidavė direktoriui L. B.. Vyrą, pardavusį auksą, labai gerai atsimena ir tikrai atpažintų (b. l. 31-32).
Taigi surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad I. P. pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą - balto ir geltono aukso apyrankę su briliantais, 2 000 Eur vertės, balto, geltono ir raudono aukso driežo formos pakabuką su briliantais, 1 200 Eur vertės, su auksine grandinėle, 300 Eur vertės, auksinį senovinį žiedą su raudonu brangakmeniu, 500 Eur vertės, auksinę grandinėlę, 300 Eur vertės, t. y. bendros 4 300 Eur vertės turtą. I. P. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo I. P. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (LR BK 60 str.). Teismas, skirdamas I. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra Estijos Respublikos pilietis, anksčiau 6 kartus teistas Estijos Respublikoje (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neteisingai nurodė, jog teistas tik 3 kartus), o tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį, įrodo, kad jis linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, Lietuvoje neteistas, dirba, turi legalų darbą, gauna nuolatines pajamas, turi aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Taip pat teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamajam veikiant įžūliai, prieš tai su nukentėjusiąja užmezgant artimus santykius, įgyjant jos pasitikėjimą; nukentėjusiajai jos pagrobti papuošalai nėra grąžinti, ji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Visgi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, I. P. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis, t. y. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad I. P. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.
Iš įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo nustatyta, kad I. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 4 d. 18.54 val. (b. l. 37). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 4 d. (b. l. 91-92), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi I. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 4 d. (b. l. 97-99). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam I. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios R. K. pateiktas civilinis ieškinys dėl 4 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nors nukentėjusioji nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių pavogtų papuošalų konkrečią vertę, tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė pasidomėjusi, kiek už papuošalus mokėjo žmogus, kuris jai juos dovanojo, ir pagal tai įvertino padarytą žalą, be to, pavogti papuošalai, iš viso 5 vienetai, buvo tauraus metalo (aukso), kai kurie jų su brangakmeniais, įgyti (gauti, dovanoti) daugiau kaip prieš 10 m., kaltinamasis I. P. sutiko su jam teikiamu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo, todėl teismas nusprendžia, kad ieškinyje prašoma priteisti suma yra reali padarytai žalai, todėl 4 300 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) naudai.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas sutinka su nukentėjusiosios R. K. išsakyta pozicija, kad dėl nusikalstamos veikos jai buvo padaryta neturtinė žala, nes iš jos buvo pavogti daiktai (papuošalai), jai turintys didelę asmeninę vertę, kadangi buvo gauti ir dovanoti jos šeimos narių. Kaip ji pati nurodė, pagrobtas senovinis žiedas yra mamos sužadėtuvių žiedas, kuris taip pat yra šeimos relikvija. Buvusio vyro dovanotą apyrankę ir pakabuką su grandinėle ji ketino palikti kaip palikimą savo dukroms, todėl ji taip pat yra itin vertinga. Akivaizdu, kad dėl šių vertybių netekimo, ji buvo įskaudinta, patyrė moralinių nuoskaudų, dvasinių išgyvenimų. Nurodė, kad po papuošalų netekimo jai pasireiškė nerimas, nemiga, o tai trukdė rūpintis vaikais. Taigi, nukentėjusiosios reikalavimas iš I. P. priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau, įvertinęs nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį (veika nebuvo susijusi su sveikatos sutrikdymu ar sužalojimu), teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo tokio pobūdžio bylose, kilusias pasekmes, tai, kad nėra duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad 2 000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir kilusioms pasekmėms, todėl teismas ją sumažina iki 1 000 Eur ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo I. P..
Teisme gautas 2016 m. kovo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo I. P. valstybės naudai priteisti 256,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Jono Vilhelmo Pliugžmos dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1086-1018/2016. Prašymas netenkintinas, nes pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino gynėjo dalyvavimą procese būtinu pagal LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo finansinę padėtį, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimas nebūtų pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir I. P. paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 4 d. 18.54 val.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios I. P. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
Priteisti iš I. P. nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) R. K. naudai 4 300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.