Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-337/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
AN2-18-337/2021
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00097-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Vanagas (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-18-337/2021
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00097-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2020 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 71-ANR-N-1162-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas), kuriuo S. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę - 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad S. P. 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. Užupio g., Vėžionių k., Kupiškio r., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020 (toliau – skundžiama nutartis) priėmė sprendimą S. P. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nutartyje įvertinus byloje esančius duomenis konstatuota, kad S. P. yra pagrįstai nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kadangi S. P. pateiktas kraujo ėminys nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto jo automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio. Taip pat teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad S. P. yra paskirta minimali administracinė nuobauda ir trumpiausias galimas specialiosios teisės atėmimo terminas, nors jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, o skunde teismui yra nurodytos tik įprastos gyvenimiškos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir savaime nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti arba pakeisti skundžiamo nutarimo dalį, kuria S. P. taikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.1. Mano, kad byloje esant net trims įrodymų šaltiniams, kurie prieštarauja teismo išvadai skundžiamoje nutartyje dėl įrodytos apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotą nusižengimą, ir nesant galimybių pašalinti prieštaravimus tarp bylos duomenų, visos abejonės turėtų būti vertinamos apelianto naudai ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta.

3.2. Skunde taip pat išdėstytos aplinkybės, kurios, anot apelianto, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jo atžvilgiu taikytą administracinio poveikio priemonę ar paskirti kitas administracinio poveikio priemones. Pažymima, kad pagal byloje esančią eksperto išvadą nusižengimo padarymu metu apeliantui nustatytas neblaivumas tik tūkstantosiomis promilių dalimis viršija įstatyme nustatytą leistiną ribą, taip pat apeliantas nurodo, kad tai yra vienintelė tokio pobūdžio situacija per 36 metų jo vairavimo stažą, juolab jis nepiktnaudžiauja alkoholiu dėl sveikatos būklės (jam stentuota širdis, diagnozuota arterinė hipertenzija ir atvira krūtinės angina), dėl ko vartoja vaistus ir nustatytas 45 proc. netektas darbingumas. Apelianto teigimu į šias aplinkybes būtina atsižvelgti parenkant administracinės poveikio priemonės taikymo terminą, juolab tai yra pirmas tokio pobūdžio jo nusižengimas ir šiuo metu galiojančių kitų administracinių nuobaudų neturi.

Atsiliepimas

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateiktu atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

5. Skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų dėl jo neblaivumo, dėl to neteisingai jį patraukė administracinėn atsakomybėn. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas laiko nepagrįstais, kadangi patikrinus byloje esančius įrodymus nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu šios bylos įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų, kurie leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl apelianto kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

8. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią teisės normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. policijos pareigūnams sustabdžius apelianto vairuojamą automobilį ir patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBH-0030, patikros sertifikato Nr. 1293752, prietaiso paklaida ± 0,01 promilės, jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,57 promilių. Alkotesterio, kuriuo buvo atliktas tyrimas, patikimumas byloje neginčijamas. Patikrinimo metu apeliantas policijos pareigūnams buvo nurodęs, jog prieš šį įvykį apie 15.00 val. buvo vartojęs alkoholio (išgėrė apie 2 stiklines 6 laipsnių stiprumo alaus). Vėliau, tą pačią dieną apeliantas savanoriškai nuvyko į VŠĮ Kupiškio ligoninės Priėmimo skyrių medicininei apžiūrai girtumui nustatyti: 1) iš byloje esančio Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 3, surašyto 2020 m. spalio 9 d., 22.14 val., matyti, kad apelianto apžiūros metu alkoholio kvapas nesijautė, jis buvo gerai orientuotas laike ir vietoje, jo dėmesio koncentracija gera, atmintis nesutrikusi, kalba rišli, rami, artikuliuota, todėl padaryta išvada, kad akivaizdžių apelianto apsvaigimo požymių nėra; 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5598/2020(01) nurodyta, kad apelianto kraujyje, paimtame 2020 m. spalio 9 d., 22.17 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 promilės etilo alkoholio.

11. Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodyta, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais apelianto neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2.3 punkte neblaivumo tikrinimas apibrėžtas kaip – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigą ir specialisto išvada Nr. T-A 5598/2020(01) nustatyta, kad apelianto kraujyje rasta mažiausia 0,19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime dar nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas apelianto blaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę jo patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnas naudojo sertifikuotą alkotesterį, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, todėl apygardos teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab vertinant ir paties apelianto paaiškinimus įvykio vietoje matyti, kad jis pripažino vartojęs alkoholio ir pats nebuvo tikras dėl jo kiekio organizme, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatytas neblaivumas buvo objektyviai nulemtas apelianto neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo. Tuo tarpu nuo apelianto tikrinimo alkotesteriu (21.25 val.) ir jo kraujo mėginio paėmimo (22.17 val.) praėjo šiek tiek mažiau nei 1 valanda ir laikas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis apelianto organizme turėjo sumažėti, atsižvelgiant dar ir į paties apelianto paaiškinimus, jog jis alkoholį vartojo prieš daugiau nei 7 valandas iki įvykio, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų.

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantiems neaiškumams dėl apelianto neblaivumo pašalinti bei siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas paskyrė ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1206/2020 (5) nurodyta, kad nusižengimo padarymo metu apelianto kraujyje galėjo būti nuo 0,2770 iki 0,4075 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad nors ekspertizės metu buvo atlikti tik teoriniai skaičiavimai, įvertinus minimo įvykio aplinkybes, apelianto nustatytą kraujyje alkoholio koncentraciją ir jo kai kuriuos fiziologinius duomenis, tačiau net ir tokie eksperto atlikti skaičiavimai iš dalies patvirtino aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu apeliantas buvo objektyviai neblaivus, kai jo neblaivumas buvo daugiau negu 0,4 promilės. Taigi, esminio prieštaravimo tarp apelianto kraujyje nustatytos etilo alkoholio koncentracijos ir alkotesterio parodymų nėra. Šio ekspertinio tyrimo rezultatai neprieštarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, bet kartu ir sustiprina išvadą, kuriai pritaria ir apygardos teismas, jog alkoholio koncentracija apelianto kraujyje 2020 m. spalio 9 d. 21.25 val. viršijo leistiną 0,4 promilių ribą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apygardos teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai yra nustatyta, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl pripažintina, jog apylinkės teismas šioje byloje tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn.

13. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir prašoma teismo įvertinti galimybę apelianto atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei skundžiamame nutarime.

14. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

15. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas apelianto skundo, įstatymo dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei pagrįstai nurodė, jog nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė apeliantui paskirta teisingai ir jos švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apelianto padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab pareiškėjas neblaivus už vairo buvo sustabdytas gyvenvietės teritorijoje, kas tik dar labiau padidina galimą neigimų pasekmių atsiradimo riziką. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo reikalavimas šiuo atveju vertinti faktą dėl apeliantui nustatyto neblaivumo, artimo minimaliai įstatymo leistinai ribai, kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybę, kadangi ji savaime nepagrindžia padaryto nusižengimo pavojingumo. Kaip jau minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui reikšmingos ir kitos bylos aplinkybės, todėl šiuo atveju vertintina ne tik tai, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bet ir tai, kad apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, t. y. apeliantas ir anksčiau yra eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus ir net 2020 m. gruodžio 1 d. duomenimis turi vieną galiojančią neįvykdytą administracinę nuobaudą už leistino nustatyto greičio viršijimą (2020 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu). Todėl apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad net ir tokiomis aplinkybėmis apeliantui vis tiek skundžiamu nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda ir trumpiausias galimas specialiosios teisės atėmimo terminas. Taip pat ir skunduose teismams akcentuojamos aplinkybės bei pateikti duomenys apie apelianto sunkią sveikatos būklę, nustatytą 45 proc. netekto darbingumo lygį, einamas vairuotojo-vadybininko darbines pareigas ar vykdomą žemės ūkio veiklą yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau savaime nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Sutinkant su skundžiama nutartimi pažymėtina, kad šios aplinkybės ir su tuo susijusios galimos neigiamos pasekmės, netekus specialios teisės vairuoti transporto priemones, negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi šiuo atveju apeliantas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl to patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Be to, remiantis tuo, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nėra pagrindo tenkinti ir likusio apeliacinio skundo reikalavimo paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą trupesnį nei minimalios trukmės (6 mėnesių) specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą ir jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-201-1005/2020 palikti nepakeistą ir S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėjas Evaldas Vanagas