- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1967-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00603-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos bendravimo su nepilnamete dukra K. M. tvarką, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra K. M. tvarką, pagal kurią ieškovė su nepilnamete dukra praleidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau susilaukė dukters K. M., gimusios 2011 m. balandžio 29 d. Šalių santykiams nutrūkus, Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu dukters gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, tačiau motinos bendravimo su dukra tvarka nebuvo nustatyta. Ieškovės ir atsakovo santykiai įtempti ir konfliktiški, atsakovas sukuria kliūtis ieškovei bendrauti su dukra, neleidžia bendrauti atskirai nuo atsakovo ir jo aplinkos asmenų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas tam, kad motinos ir vaiko bendravimas būtų atkurtas nedelsiant. Tai yra būtina atsižvelgiant į vaiko amžių ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi bendravimo su vaiku įgūdžių, jos gyvenimo būdas gali turėti vaikui neigiamos įtakos. Ieškovė turi teisę bendrauti su dukra dukters gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovo namuose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovė su dukra gali bendrauti ir be laikinųjų apsaugos priemonių, kada ji pati to nori. Teismo vertinimu, bendravimo su dukterimi apimtis ir tvarka yra šalių ginčo dalykas, todėl, ieškovės prašoma apimtimi nustačius vaiko bendravimą su ieškove, tai reikštų ginčo dalies išsprendimą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. G. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su nepilnamete dukterimi K. M. tvarkos nustatymo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinos ieškovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, atsakovas pats pripažino, kad neleidžia ieškovei tinkamai bendrauti su dukra, kad jis sutiktų su ieškovės bei dukters bendravimu tik tada, jei motinos ir dukters susitikimuose dalyvautų jis pats ar jo šeimos nariai. Tokius atsakovo veiksmus, kai sąmoningai trukdoma motinai bendrauti su dukra, kišamasi į judviejų bendravimą, ieškovė vertina kaip atsakovo piktnaudžiavimą jo kaip tėvo teise. Ginčijama nutartimi šios aplinkybės nebuvo įvertintos.
2) Ieškovė neneigia, kad jos ieškinio dalyką sudaro reikalavimas nustatyti jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tačiau negali sutikti, kad pritaikius jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę teismas išspręstų dalį ginčo ir būtent tai yra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas, o tik preliminariai patikrinama, ar galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
3) Atsakovas savavališkai ir be pagrindo ieškovei nuo pat 2014 m. vasario 11 d., kai Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, draudė tiesiogiai bendrauti su dukra, kategoriškai atsisakė ieškovei leisti dukrą pasiimti su savimi, su dukra jo namuose pasimatyti leido tik kelis kartus. Tokią savo poziciją atsakovas išreiškė ir susitikimų su Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu bei dar kartą pakartojo 2014 m. liepos 21 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Dėl tokio nepagrįsto atsakovo elgesio nukenčia nepilnametė šalių dukra, kuriai neužtikrinama teisė bendrauti bei matytis su abiem tėvais. Ginčijama nutartimi nurodytas atsakovo elgesys buvo visiškai nepagrįstai pateisintas.
4) Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami nepilnametės šalių dukters interesai, jai daroma žala, nes ji ir toliau negali visapusiškai bendrauti su savo mama – ieškove. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis). Spręsdamas ginčus šeimos bylose, teismas gali taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant iš šeimos teisinių santykių kylančius ginčus. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas kaip laikinoji apsaugos priemonė teismo turi būti taikoma tuo atveju, kai nustatoma, kad šalys gražiuoju nesutaria dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina ir dėl to vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko bendravimo galimybės yra nepagrįstai suvaržytos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu nustatė K. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. M.. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovės bendravimo su dukra tvarka minėtu teismo sprendimu nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimų dėl ieškovės bendravimo su dukra tvarkos, t.y. atsakovas nurodė nesutinkantis, jog ieškovė su dukra bendrautų atskirai nuo atsakovo, savo namuose. Tokią savo poziciją atsakovas grindžia ieškovės kaip motinos įgūdžių stoka bei netinkamu ieškovės gyvenimo būdu, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenimo būdas keltų grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, į bylą nepateikta, t.y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovės ir nepilnametės dukters bendravimas vaiko interesais turėtų būti ribojamas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju reikštų ginčo dalies išsprendimą. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, kurios sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju būtent ir reikštų laikiną teisinių santykių sureguliavimą iki kilusio teisinio ginčo pabaigos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo nagrinėjimo laikotarpiui neturi jokios įtakos teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui.
Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, taip pat tokia pat skyrium gyvenančios motinos teise bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamu atveju apsprendžia būtinybė užtikrinti nuolatinį vaiko ir motinos bendravimą, jų tarpusavio ryšio išsaugojimą ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, taip pat išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių nepavykus susitarti dėl ieškovės ir dukros bendravimo tvarkos ir laiko. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra mažametė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukra tvarka atitinka šalių nepilnametės dukters interesus bei nepažeidžia atsakovo interesų, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas visiškai, nustatant ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną I. G. bendravimo su nepilnamete dukra K. M. tvarką: ieškovė su dukra praleidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.