Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. vasario 28 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. K. teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad jo kiemas yra labai ankštas, kas kartą reikia ieškoti vietos. Gali būti, kad vasario 28 d. buvo atvažiavęs į kiemą. Šiaip stato mašiną arčiau savo laiptinės, tačiau galėjo važiuoti ir į kitą kiemo galą ieškoti vietos. Jei jam būtų kilęs bent menkiausias įtarimas, kad kliudė kitą mašiną, būtų sustojęs ir kvietęs policiją pagal KET, nes yra lygtinai paleistas. Nukentėjusysis sakė, kad ten buvo moteris, turbūt jo žmona. Jei ji ten stovėjo ir reguliavo, tai kaip ji negalėjo pastebėti, kad buvo kliudyta kita mašina. Ji neleistų jam išvažiuoti. Jeigu ir įvyko toks epizodas, jis labai gailisi. Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, A. K. parodė, kad vairavo „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyšninės spalvos, tamsiai raudoną. Automobilis labai senas, visas nubrozdintas. Pirktas iš kolegos, kuris gali patvirtinti, kad visi nubrozdinimai yra nuo seno. Naudojasi automobiliu nuo 2015 m. gruodžio mėn. Minėtas kiemas yra (duomenys neskelbtini). Protokole nurodytos dienos neatsimena, bet maždaug nurodytu laiku paprastai su žmona atvažiuoja į kiemą. Automobilį stato galu, kaip jį mokė. Nesupranta, kaip ten galima tiesiai priekiu važiuoti. Jeigu nukentėjusysis sako, kad jis (A. K.) kažkur šalia buvo, tai gal. Nepamena fakto, kad bandė prisiparkuoti šalia kito automobilio ir jam to nepavyko. Kai po dviejų mėnesių jį iškvietė policija, tai jam buvo staigmena, šokas, buvo kategoriškas, kad tokio įvykio negalėjo būti. Yra susipažinęs su ekspertizės akto išvada, joje niekas nenustatyta 100 proc. Jo vairavimo stažas yra 10 metų. Nebuvo tokių atvejų, kad žmona jam reguliuodama padėtų pastatyti automobilį. Kai jie atvažiuoja į kiemą, žmona išlipa ir nueina.

Nukentėjusysis A. A. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad vasario 28 d., apie 22.30 val., grįžo namo. Pro virtuvės langą matyti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo pastatytas jo baltos spalvos automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į kiemą, buvo tik viena laisva vieta, kurioje ir pastatė automobilį. Buvo likęs tarpas žmonėms praeiti, ten dar gali tilpti labai mažas automobilis, pavyzdžiui „Smart“. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė automobilį „Audi A6“, kuris bandė įlysti į tą tarpą. Labai nustebo, nes ten nebuvo vietos pastatyti automobilį, todėl pradėjo stebėti, kas vyks toliau. Pamatė, kad iš automobilio išlipo šviesiaplaukė moteris, kuri pradėjo reguliuoti vairuotoją. Vairuotojas bandė vieną kartą įvažiuoti, antrą ir trečią lygtai pajudėjo jo (nukentėjusiojo) automobilis. Ta moteris apžiūrėjo jo automobilį, apžiūrėjo savo automobilį ir pakėlė akis į viršų, pamatė jį. Ji nežinojo, kad jis yra to automobilio savininkas. Moteris atsisėdo į „Audi A6“ ir išvažiavo. Turėjo nuojautą, kad buvo apgadintas jo automobilis, tačiau buvo apie 12 val. nakties, todėl beprasmiška buvo kažką daryti. Kitą dieną, prieš važiuodamas į darbą, apžiūrėjo savo automobilį ir būtent toje vietoje rado apgadintą dešinės pusės sparną, todėl nuėjo ieškoti automobilio, kuris tą vakarą bandė parkuotis. Kiemas yra apšviestas, todėl pastebėti markę ir valstybinius numeris buvo nesunku. Nuėjęs į kitą kiemo galą, rado „Audi A6“, kurį apžiūrėjęs rado apgadinimus, kurie, jo nuomone, sutapo su jo automobilio apgadinimais, ir paskambino į policiją. Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis parodė, kad „Audi“ valstybinius numerius matė iš buto, todėl ryte pradėjo ieškoti automobilio būtent vyšninės spalvos ir su įsidėmėtais numeriais. Kažkoks jo automobilio judesys lygtai buvo. Buvo jau vėlu, jis nežinojo nei kur tas automobilis pasišalino, nei galvojo, kad pamatys ant savo automobilio kažką. Laukė ryto, kad galėtų būti tikras. Pamena automobilio „Audi“ numerius, tai (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs. Nukentėjusysis eismo įvykio schemoje nubraižė dar vieną automobilį parodydamas, kaip automobilis bandė prisiparkuoti (b. l. 9). Parodė, kad pats gyvena 4 aukšte, jo automobilis turi gamyklinę 4 lygio signalizaciją, t. y. be garsinės sistemos, taip pat be vaizdinės sistemos. Automobilį „Audi A6“ rado prie (duomenys neskelbtini) namo, stovėjo ant žolės, yra nufotografuota policijos. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo tas automobilis. Nebuvo tikras, kas įvyko, todėl vakare neskambino policijai. Iš ryto, kai buvo tuo tikras, paskambino policijai. „Audi A6“ apie 10 minučių bandė įvažiuoti į tą vietą, kur neįmanoma įvažiuoti. Be to, moteris bandė reguliuoti. Jo automobilis sujudėjo, „Audi A6“ pajudėjo atgal, moteris apžiūrėjo jo ir savo automobilius, pakėlė akis į viršų ir išvažiavo. Iš ryto pamatė savo automobilio apibrozdintą dešinės pusės galinį bamperį, nuotraukose užfiksuota. Kreipėsi į draudimo bendrovę. Sulaukė policijos ir su pareigūnais nuėjo apžiūrėti to automobilio, o pagal duomenų bazę automobilis priklauso asmeniui, gyvenančiam Baltupiuose. Buvo bandyta su juo susisiekti, bet nepavyko. Jis (nukentėjusysis) parašė pasiaiškinimą ir išvažiavo. Atvažiavo su tikrai tvarkingu automobiliu, kuris draustas kasko draudimu, todėl jam nėra svarbu, kas jį apgadino, bet taip elgtis paprasčiausiai negražu.

Liudytoja I. R. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad gyvena su A. K., turi bendrų vaikų, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad žino, kodėl yra teisme. Juos apkaltino, kad subraižė kažkieno automobilį, kad ji reguliavo kaip pastatyti automobilį, tačiau ji tokio įvykio nepamena. Buvo keli kartai, kai ji padėdavo priparkuoti automobilį, bet apžiūrėdavo viską iš kelių pusių. Atsakydama į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad jie kiekvieną dieną būna tame kieme, nes ten gyvena, parkuoja savo automobilį. Ar nurodytą dieną ji ten buvo ir reguliavo, nepamena. Tik balandžio mėn. sužinojo, kad yra įvykis. Pažįsta kaimynus, kieno koks automobilis. Jei būtų toks įvykis, tikrai ieškotų savininko. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Pati turi vairuotojo pažymėjimą, būna, kad vairuoja „Audi A6“, bordo spalvos. Nepamena įvykio, kai padėjo pastatyti automobilį šalia baltos spalvos automobilio. Nepamena, ar yra tekę išvažiuoti, nepavykus priparkuoti automobilio. Kiek statė automobilių, tiek pastatė. Automobilį įsigijo šių metų pradžioje. Ankstesnis savininkas šiuo automobiliu nebevažinėja jau nuo vasario mėn. Buvęs savininkas gyvena Baltupiuose. Iš matymo pažįsta nukentėjusįjį, jis yra kaimynas. Jų automobilis buvo prastos būklės, subraižytas ir parūdijęs. Liudytoją susipažinus su automobilio „Audi A6“ nuotraukomis (b. l. 16-17), ji parodė, kad šie apgadinimai buvo įsigijus automobilį.

Po liudytojų apklausos nukentėjusysis atsakydamas į teismo klausimus, parodė, kad pirmą kartą šią moterį pamatė pro langą. Iki tol jos nepažinojo. Mano, kad būtent šią moterį tada matė, nes ji šviesi, panaši, tačiau kategoriškai tvirtinti negali.

Liudytojas D. Š. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad yra buvęs automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, gyvena (duomenys neskelbtini). Šį automobilį 2015 m. pabaigoje pardavė A. K.. Automobilis buvo jau su įbrėžimais kairės pusės priekinio sparno ir vairuotojo durelių, dar karta galinė dalis užkabinta buvo. Liudytoją susipažinus su automobilio „Audi A6“ nuotraukomis (b. l. 16-17), jis parodė, kad šie apgadinimai buvo padaryti prieš parduodant automobilį. Į policiją dėl jų nesikreipė, nes nematė tikslo.

Ekspertizės aktą pateikęs ekspertas L. A. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino akte nurodytas išvadas. Papildomai paaiškino, kad kategorišką išvadą sutrukdė padaryti tai, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami tik savo aukščiu ir pobūdžiu, tačiau nėra individualizuojančių požymių. Pavyzdžiui, kad atsispaustų kažkokia viena charakteringa detalė ant vieno iš automobilio. Buvo tik slystamieji nežymūs pažeidimai, todėl iš jų visumos nėra galimybės individualizuoti, kad būtent šis automobilis paliko žymes ant kito automobilio, todėl išvados tik tikėtinos. Dažniausiai lieka dažų dalelės, tada skiriamos dažų dalelių ekspertizės. Šiuo atveju buvo paskirta tik trasologinė ekspertizė. Kad būtų individualizuojantys požymiai, pavyzdžiui, atsispaustų ženklo numeris ar kažkoks jo gabalas arba kokia seniau nulūžusi detalė su individualiais tik jai būdingais kontūrais, ji padarytų tą sukibimą, tada būtų galima individualizuoti, kad būtent šis automobilis kontaktavo su šiuo automobiliu. Ekspertas vienareikšmiškai negalėjo atsakyti į klausimą, ar tie automobilio „Audi A6“ apgadinimai jau buvo, t. y. seni, nes pačių automobilių nėra matęs, tyrimą atliko pagal nuotraukas. Bet, kaip mato, automobilio „Audi“ apgadinimai yra gana ryškūs, intensyvūs. Per metus laiko tokie apgadinimai dažniausia jau būna pasitrynę, apnešti purvu, eksploatacinėmis dulkėmis, ne tokie intensyvūs. Iš byloje esančių nuotraukų gali pasakyti, kad šie apgadinimai neturėtų būti metų senumo, bet kategoriškai negali pasakyti. Kuo senesnis apgadinimas, tuo labiau jis apsitrina, apsigludina nuo eksploatavimo. Nuotraukose matosi gal intensyvūs apgadinimai, bet kada jie buvo padaryti, negali pasakyti. Tikėtina, kad apgadinimai galėjo atsirasti ir dėl kontakto su kitu automobiliu. Kategoriškai teigti negali, nes tokia pati automobilio markė kaip „Honda CR-V“ su tokiais pačiais išsidėstymais, bamperio aukščiu ir modeliu, teoriškai galėjo padaryti tokius pačius sugadinimus. Todėl ir išvados tik tikėtinos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pateikus 2016 m. lapkričio 20 d. padarytas automobilio „Audi A6“ nuotraukas ir parodžius jas ekspertui, šis paaiškino, kad negali sulyginti nuotraukas vizualiai, nes fokusai skiriasi, todėl pasiliko prie ankstesnės nuomonės, kad dėl apgadinimų senumo nieko kategoriškai teigti negali.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

A. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tarp jų ekspertizės akto išvados, taip pat eksperto ir nukentėjusiojo paaiškinimai. Iš A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 08.40 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), po nakties rastas apgadintas automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pranešėjui, įvykio vietoje pranešėjas nurodė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai galėjo apgadinti jo automobilį, pranešėjas A. A. paaiškino, kad matė, kaip 2016 m. vasario 28 d. vakare minėtas automobilis Audi A6 bandė prisiparkuoti šalia jo automobilio, bet paskui nuvažiavo, o ryte pranešėjas rado apgadintą savo automobilį, Audi A6 apgadinimų aukštis nuo žemės – 0,5 m, Honda automobilio apgadinimų aukštis nuo žemės – 0,5 m (b. l. 7), įvykio registracijos pranešimas (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10), nukentėjusiojo A. A. rašytinis paaiškinimas (b. l. 11), kuriame nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo teisme nurodytomis aplinkybėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 15), fotolentelė (b. l. 16-19), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 13 d. ekspertizės aktas Nr. 11-891 (16), kuriame nurodyta, kad, tikėtina, kad apgadinimai, esantys ant automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (priekinio rato arka) buvo padaryti kontakto metu su automobiliu Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (užpakaliniu dešinės pusės bamperio kampu ir apdaila), tikėtina, kad apgadinimai, esantys ant automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinio sparno ir durelių bei jos apdailos) buvo padaryti kontakto metu su automobiliu Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (užpakaliniu dešinės pusės bamperio kampu ir apdaila) (b. l. 22-24). Visi šie įrodymai atitinka tarpusavyje ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Bylos nagrinėjimo metu bandyta išsiaiškinti, kodėl ekspertas ekspertizės akte pateikė tik tikėtinas išvadas. Ekspertui teismui posėdyje paaiškinus, jog kategorišką išvadą sutrukdė padaryti tai, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami tik savo aukščiu ir pobūdžiu, tačiau nėra individualizuojančių požymių, būdingų konkretiems „Audi A6“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliams, teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėtu teismo ekspertizės aktu. Šiuo atveju ekspertizės akte pateiktą išvadą patvirtina nukentėjusiojo, kuris tiesiogiai matė įvykį, paaiškinimai. Netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais teismas taip pat neturi pagrindo, nes nenustatytas nukentėjusiojo asmeninis suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jo automobilis apdraustas kasko draudimu, o tai reiškia, kad jam padarytą žalą atlygina draudimo kompanija, todėl šia prasme (dėl žalos atlyginimo) jam nėra svarbu, kas bus pripažintas kaltu dėl įvykio. Taigi teismas nukentėjusiojo paaiškinimus, kad jis matė, kaip automobilio „Audi A6“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelis kartus arti manevruodamas šalia jo automobilio bandė prisiparkuoti, vertina kaip objektyvius ir jais vadovaujasi. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir iš karto po įvykio, t. y. kitą dieną atvažiavusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusiojo teismo posėdyje nurodyta priežastis, kodėl jis, pamatęs, kad šalia jo automobilio bando nesėkmingai prisiparkuoti kitas automobilis, iš karto neišėjo į kiemą, t. y. jog buvo vėlu ir neaišku, kur nuvažiavo kitas automobilis, įtikina teismą.

Teismas neabejoja tik liudytojos I. R. parodymais, kad buvo tokių atvejų, kai ji padėjo nurodinėdama A. K. pastatyti automobilį kieme, nes šiuos parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad jis matė, kaip iš automobilio „Audi A6“ išlipo šviesiaplaukė moteris ir nurodinėjo vairuotojui dėl automobilio parkavimo. Kiti liudytojos parodymai iš esmės susiję su tuo, kad ji nepamena tokio atvejo, kad jų automobilis „Audi A6“ kieme būtų kliudęs kitą automobilį. Šie parodymai teismo vertinami kritiškai, nes ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi – ji gyvena kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir turi su juo bendrų vaikų, be to, šiuos parodymus paneigia minėtos nukentėjusiojo parodymų ir kitų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės. Paties A. K. ir liudytojo D. Š. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, nes jie prieštarauja minėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Audi A6“ apgadinimai, užfiksuoti 2016 m. balandžio 14 d. nuotraukose, yra gana ryškūs, intensyvūs, o liudytojas teigė, jog šie apgadinimai buvo padaryti dar 2015 m. rudenį, kai jis buvo automobilio savininkas. Ekspertas teismo posėdyje šiuo klausimu kategoriško atsakymo pateikti negalėjo, tačiau paaiškino, kad per metus laiko tokie apgadinimai dažniausia jau būna pasitrynę, apnešti purvu, eksploatacinėmis dulkėmis, ne tokie intensyvūs.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kiekvienam eisme dalyvaujančiam asmeniui turi būti žinomi minėti reikalavimai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Automobilio „Audi A6“, kurį paties A. K. teigimu vairuoja tik jis, vairuotojas, atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, t. y. reguliuojant kitam žmogui kelis kartu nesėkmingai bandyta pastatyti automobilį šalia kito automobilio „Honda CR-V“, ir nustatytus automobilio apgadinimus, t. y. apgadinti priekinis kairės (vairuotojo) pusės sparnas ir arka, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad A. K. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, suprato, kad susijęs su šiuo įvykiu ir tyčia pasitraukė iš įvykio vietos.

Minėti įrodymai patvirtina, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, dėl ko buvo apgadintas kitas automobilis, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir A. K. asmenybę (dirbantis, sukūręs šeimą, baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą vairuotojams numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 28 iki 57 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių. Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą vairuotojams numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 868 iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad A. K. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant jam administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam terminui. Skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl A. K. sukelto eismo įvykio didelė turtinė žala nepadaryta, žmonės nenukentėjo. A. K. neapsunkino įvykio tyrimo, t. y. nepašalino automobilio apgadinimus. Teismo posėdyje A. K. nurodė, kad labai gailisi, jeigu toks įvykis buvo.

A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda sankcijos ribose, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16061329963. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.