Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-171-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
1-171-360/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
Nukentėjusysis
E. Š.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Arvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-171-360/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjui advokatui Arvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai E. Š. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neįgalus, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 22 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su N. Š., smurtavo prieš ją – rankomis tyčia sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos bei kaklo sritis ir padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosies nugarėlės viršuje bei smakro kairėje pusėje, kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, muštinę paviršinę žaizdą kairio antakio išorinėje srityje su atitinkamai esančia kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairio antakio srityje, dėl ko nukentėjusiajai N. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei smogė vieną stiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajai į pilvo sritį ir padarė poodinę kraujosruvą pilvo viršutinės dalies dešinės pusės pakrutinio srityje su kairės kepenų skilties plyšimu, sukėlusiu ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio N. Š. , apie 22 val. įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2010-06-27 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtavo su savo drauge N. Š. ir vaikystės drauge A. G. . Vienu metu moterys susiginčijo dėl vaikų ir jis ramindamas N. Š. , dešinės rankos kumščiu sudavė jai sėdinčiai į pilvą, gal į rankas, bet nesitikėjo, kad nuo to gali plyšti kepenys. Girdėjo, kad koridoriuje N. Š. nukrito. Po kiek laiko apžiūrėjo, kad N. Š. nerodo gyvybės ženklų, todėl darė jai dirbtinį kvėpavimą, kvietė greitąją medicinos pagalbą. N. Š. nebuvo jo sugyventinė, o tik draugė. Ji neturėjo kur gyventi, nedirbo. Ji buvo gera ir jam jos buvo gaila, todėl jis leido jai pas jį gyventi. Žinojo, kad serga epilepsija. Intymių santykių su ja neturėjo. Jos sugyventinis buvo S. ir jis leisdavo šiam ateiti į namus, prieš tai pasiklausus leidimo. Civilinius ieškinius pripažino.

Nukentėjusioji E. Š. nurodė, kad jos dukra N. Š. sirgo epilepsija ir jos nesigydė. Anksčiau draugavo su S., o paskutiniu laiku gyveno su V. M. . Gyveno iš jo pinigų, nes pati nedirbo, girtaudavo. Dukra atvažiuodavo pas ją sumušta ir sakydavo, jog ją sumušė M. Gyvendama pas ją, dukra alkoholio negaudavo, todėl ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai. V. M. pakvietus vėl važiuodavo pas jį.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad 2010-06-27 ji (duomenys neskelbtini) pas V. M. ir N. Š. girtavo. Girtaujant tarp jos ir N. Š. kilo konfliktas dėl vaikų. V. M. N. Š. sudavė kelis smūgius per veidą, o šiai atsisėdus po kiek laiko kumščiu vieną kartą stipriai smogė kažkur į pilvo sritį. Tada ji V. M. paklausė kodėl sudavė, o V. Š. pasakė, kad tai ne pirmas kartas. V. M. atsakė, kad dar gaus jei nenutils. N. Š. pasėdėjo dar kiek ir nuėjo į kambarį. Ji ėjo sunkiai, o jai išėjus į koridorių išgirdo bildesį. Dar po 15-20 min. V. M. nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. N. Š. gulėjo ant grindų koridoriuje. V. M. darė dirbtinį kvėpavimą, iškvietė greitąją pagalbą. Ji su V. M. nunešė N. Š. į kambarį ir paguldė ant grindų. Nurodė, kad kai N. Š. gyvendavo pas mamą ją mama ir išlaikydavo, o kai išeidavo pas V. M. tai išlaikydavo šis.

Liudytoja A. Z. paaiškino, kad po Joninių švenčių pagal telefoninį iškvietimą, kad miršta ar yra miręs žmogus, nuvyko į butą, kurio šeimininkas medikams yra žinomas kaip V. M. ir pas jį namuose ant grindų rado moters lavoną. Ant moters kūno matėsi sumušimo žymės. Bute aplinka buvo asociali. Šeiminikas sakė, kad tą dieną jie girtavo ir moteris nukrito prieš valandą ar dvi.

Liudytoja V. K. paaiškino kaip ir liudytoja A. Z. ir papildė, kad V. M. buvo išgėręs ir drebantis. Apžiūrėjus moterį epilepsijos priepuoliui būdingų požymių nebuvo.

Liudytojas S. Š. paaiškino, kad po Joninių švenčių sužinojo, jog N. Š. yra mirusi. Nuėjęs pas V. M. iš jo sužinojo, kad jie girtavo, o N. Š. kažkuriuo metu išėjo į kitą kambarį ir neužilgo buvo rasta negyva. Nurodė, kad vienu metu jis gyveno su N. Š. pas jos motiną, o vėliau persikėlė abu gyventi į Palangą. Maždaug prieš metus jis nebeturėjo pajamų, tada N. išėjo pas V. M. . V. M. N. mušdavo ir ši iš jo išeidavo. N. Š. taip ir gyveno, tai pas V. M. , tai pas jį, ar pas motiną. V. M. kviesdavo pas save ir ji vėl išeidavo. Iki įvykio N. apie savaitę laiko gyveno pas jį, V. M. .

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. M. parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes savo bute (b. l. 177-186, t. I).

Iš akistatos protokolo (b. l. 69-71, t. I) matyti, kad liudytoja A. G. parodė ir patvirtino akistatos metu, kad įvykio dieną V. M. sudavė kelis smūgius N. Š. į veidą, o vėliau sudavė kumščiu į pilvo sritį.

Iš liudytojos A. G. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino ir parodė įvykio aplinkybes apie N. Š. sumušimą ir mirtį V. M. bute (b. l. 72-74, t. I).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2010-06-27 22.50 val. bute (duomenys neskelbtini), kambaryje ant grindų rastas N. Š. lavonas, gulintis ant nugaros, galva į šiaurės pusę. Ant kūno matėsi kraujosruvos. Butas yra trečiame aukšte, jį sudaro du kambariai ir virtuvė (b. l. 5-13 t. I). Papildomos buto apžiūros metu fiksuoti atstumai tarp baldų, baldų pobūdis, aukštis, (b. l. 14-24, t. I).

Iš N. Š. lavono teismo medicininio tyrimo išvados Nr. M 337/10 (03) matyti, kad N. Š. mirė stipraus pilvo sumušimo pasėkoje padaryto netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos pilvo viršutinės dalies dešinėje pusėje su kairės kepenų skilties plyšimu, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą. Kūne rasti ir užfiksuoti ir kiti paviršiniai sužalojimai, padaryti paros laikotarpyje iki mirties yra nežymūs, neturintys įtakos mirčiai. Kraujyje rasta 3,48 promilių etilo alkoholio, (b. l. 33-35, t. I).

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 14/10 (03) nurodyta, kad uždaras kepenų sužalojimas įvyksta dėl stiprios tiesioginės traumos į kepenų sritį, sudavus stiprų smūgį ar nukritus iš aukštumos, todėl neįtikėtina, kad toks sužalojimas galėtų atsirasti griuviminės žmogaus ūgio traumos metu, N. Š. griūnant ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus. Smūgis galėjo būti suduotas nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse. Tyrimo metu neaptikta požymių, rodančių į prieš mirtį buvusį epilepsijos priepuolį, (b. l. 39-40, t. I.).

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas G. Paulikas parodė, kad nors kepenys pas nukentėjusiąją ir nebuvo sveikos, tačiau jos turi apsauga ir šiuo atveju smūgio jėga buvo pakankama, kad kepenys trūktų.

Iš policijos įvykių suvestinės matyti, kad apie (duomenys neskelbtini) rastą lavoną policijai telefonu 2010-06-27 22.36 val. pranešė sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja P. (b. l. 25, t. I).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2010-06-27 22.22 val. gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) miršta ar yra mirusi N. Š. . Į vietą atvykta 22.24 val. Konstatuota biologinė mirtis iki atvykstant, (b. l. 155, t. I).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2010-06-27 23.31 val. V. M. užfiksuotas 3,23 promilių girtumas, o A. G. užfiksuotas 2,95 promilių girtumas (b. l. 184, t. I).

Apžiūrėti ir prie bylos prijungti N. Š. drabužiai: megztinis ir kelnės. Drabužiai be mechaninių pažeidimų, (b. l. 156-159, t. I).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad V. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama kaip žmogaus nužudymas, nes byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei pasitvirtinusių įrodymų visuma leidžia patikimai daryti išvadą, jog kaltinamasis V. M. suduodamas smūgį į pilvo sritį nužudė N. Š. , nors ir veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal LR BK 132 str. dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų ir duomenų esančių byloje visuma neleidžia patikimai daryti išvadą, kad N. Š. buvo V. M. šeimos narė, nes ji neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir gyveno tai pas motiną, tai pas liudytoją S. Š. , tai pas V. M. . Byloje nėra duomenų, kad N. Š. ir V. M. siejo kokie nors bendri šeimos siekiai, reikalai, bendras ūkis, vaikai ar buvo kiti būdingi šeimai požymiai. Todėl V. M. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d.

R. B. V. M. pareiškė 832,28 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis V. M. ieškinį pripažįsta. Ieškinys, kuris susidarė dėl laidojimo išlaidų yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Palangos miesto apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama viešąjį interesą, nepilnamečių G. ir A. M. naudai pareiškė V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo po 6000 Lt kiekvienai. V. M. civilinį ieškinį pripažino.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Neturtinė žala nukentėjusioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl motinos netekties nukentėjusiosios patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį, nors A. ir G. paskutiniu metu negyveno kartu su mama, tačiau jų bendravimas ir tarpusavio socialiniai ryšiai nebuvo nutrūkę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, nukentėjusiųjų santykius su mirusiąja, A. M. ir G. M. priteistina po 6000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai – N. Š. drabužiai: megztinis, kelnės kaip menkaverčiai bei jos lavono tyrimo metu paimti rankų nagai, plaukai, kraujo pavyzdys, tepinėliai iš makšties, saugomi Palangos miesto PK, sunaikintini.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. M. kaltu iš dalies prisipažino, tačiau jam nepripažintina lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailisi, nes ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, neigė sudavęs smūgius N. Š. ir iš dalies prisipažino sudavęs smūgį lyg į pilvą lygtai į ranką teismo posėdžio pabaigoje verčiamas įrodymų. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis V. M. tyčia padarė labai sunkų smurtinį (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Nusikaltimą padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai bei nesant lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji kartu girtavo. Kaltinamasis nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, nenaudojo jokio įrankio. V. M. anksčiau neteistas, neįgalus, iš bylos duomenų matyti, kad nesaikingai vartoja alkoholį ir policijos įskaitoje yra įregistruotas kaip keliantis konfliktus buityje. Esant tokioms aplinkybėms jam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., kolegija

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 birželio 29 d., tai yra nuo sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš V. M. G. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 6000 (šešis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. M. R. B. 832,28 litų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – N. Š. drabužius: megztinį, kelnes, bei jos lavono tyrimo metu paimtų rankų nagų, plaukų, kraujo pavyzdį, tepinėlius iš makšties, saugomus Palangos miesto PK – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Arvydas DaugėlaLinas Pauliukėnas