- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1826-347/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Kaltinamasis
- M.P.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M.P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " technikos vadybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vt. - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens sužinojęs apie tai, kad 2011 m. gegužės 31 d. apie 8.30 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, taksi vairuotojas R. B. pristatė didelės vertės juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta, kuriuos 2011 m. gegužės 29 d. tarp 9 val. ir 10 val. R. B. klientas paliko taksi automobilyje, turėdamas išankstinį sumanymą sukčiauti, tai yra žinodamas, kad palikti pinigai užsienio valiuta ir juvelyriniai dirbiniai jam nepriklauso - nebūdamas šių daiktų savininku, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis 2012 m. lapkričio 19 d. (reg. Nr. 20-25-AP-1749) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, prašydamas grąžinti tariamai jo prarastus juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta, o 2012 m. lapkričio 26 d. paaiškindamas patikslino, kad juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta 2011 m. birželio 25 d. prarado neaiškiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu būdu M. P. pasikėsino savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą: 12,34 g auksinį pakabuką 1604 Lt vertės; 20,71 g auksinę vyrišką apyrankę 2692 Lt vertės; 16,46 g vyrišką auksinę apyrankę 2139 Lt vertės; 7,85 g vyrišką auksinį žiedą 1020 Lt vertės; 4,94 g vyrišką auksinį žiedą 642 Lt vertės; 5,43 g vyrišką auksinį žiedą 705 Lt vertės; 2,32 g aukso gabalėlį su akute 142 Lt vertės, 7,61 g sidabrinį vyrišką žiedą 16 Lt vertės; metalinę apyrankę „Diesel“ 459 Lt vertės, laikrodį „Pulsar“ 130 Lt vertės, metalinį auskarą 10 Lt vertės; 11300 eurų 39016.64 Lt vertės bei 5800 JAV dolerių 15701,18 Lt vertės, viso pasikėsindamas savo naudai įgyti didelės vertės svetimo turto, bendros 64276,82 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios - juvelyriniai dirbiniai ir pinigai užsienio valiuta jam nebuvo grąžinti.
Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis užsiėmė "šiokia tokia" veikla ir dėl nepatyrimo bei patirties stokos prarado daiktus. Teigė: "Įrodymų neturiu, kad tai buvo mano turtas". Aiškino, jog investavo pinigus į juvelyrinius dirbinius ir ateityje galvojo daryti verslą - norėjo atidaryti lombardą. Pripažino, kad nedeklaravo mokesčių inspekcijoje, nes tai nebuvo prekyba. Tuo pačiu pripažino, kad daiktai nebuvo kaip papuošalai, jis jų nenešiojo. Jie nebuvo vogti, buvo "švarūs". Aiškino: " Pagrinde įsigijau daiktus iš žmonių su priklausomybe Aleksoto turguje". Daiktus teigė įsigijęs per tarpininką - juvelyrą A. G.. Patikslino, kad juvelyras buvo tarpininku - suvesdavo su žmonėmis, nes taip buvo pigiau, negu parduotuvėse. Bendravo neilgai. Tas žmogus buvo apie šešiasdešimt metų amžiaus, susirgo vėžiu ir mirė. Bendravo jie nuo 2010 iki 2012 metų. Pagarsinus rašytinius įrodymus, kad G. mirė 2008 metais, kaltinamasis paaiškino, jog jis "suklydo datose". Po to aiškino, kad "buvo ir kitas žmogus", kad jis "sumaišė žmones", nes daug laiko praėjo. Minėjo, kad pažinojo G. nuo 2001 ar nuo 2002 metų. Jo uošvė R. tarybiniais laikais su G. bendravo, buvo bendradarbiai ir jį supažindino. Kad G.mirė taip pat sužinojo iš uošvės. Aiškino, jog susitikęs su trim nepažįstamais žmonėmis turėjo pirkti ir keisti daiktus. Nuvažiavo į aikštelę Kleboniškio miške, išgėrė butelį alaus ir atsigavo tik po šešių valandų. Buvo miške pasodintas. Teigė: "Mano kišenių neiškraustė. Tikslas buvo maišelis". Visus jo daiktus ir pinigus paėmė tie žmonės. Liudytojų, kurie patvirtintų parodymus, neturi. Aiškino: "Tyrime pasakiau, kad buvau su draugais. Apklausos metu tiesiog reikalavo, kad turiu kažką pasakyti". Teigė, jog dalis pinigų buvo jo, o dalį buvo gavęs iš tėvo. Tėvas duodavo iš miško verslo ir po 40 000 ir po 10 000 litų. Duodavo litais, pervesdamas į sąskaitą. Teigė, jog taksi automobilyje nebuvo ir ten daiktų neprarado. Aiškino, jog daiktus prarado 2011 metų gegužės 23 dieną tarp 9 val. 30 min, ir 15-16 val. , jog ryšio su tais žmonėmis neturėjo ir ieškojo jų "savo šaltiniais". Nurodė, jog su žmona santykiai geri, kiekvienas turi savo darbus. Jis žmonai apie savo "verslą" nieko nesakė, nes ji nebūtų pritarusi. Žmonai nėra reikalo žinoti, kad jis turi dideles pajamas. Tvirtino, kad vykdė "daug veiklų garaže", o pas tėvą saugojo dėžutę su daiktais, bet jis to nežinojo. Sakė: "Tėvas nežinojo apie tuos daiktus, jei būtų žinojęs, tai būtų klausęs, iš kur pinigus gavau". Taip pat aiškino, jog jis nežinojo, kad jo daiktai atvežti į policiją, "tiesiog kreipėsi į policiją" po pusantrų metų, o tada sužinojo, kad jau teisme civilinė byla. Kai nuvyko į teismą, jam buvo paaiškinta, kad daiktai - VPK.
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-10 pranešus apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju jis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nusikaltimo nepadarė ir atsisakė duoti parodymus, paaiškindamas, kad parodymus duos ateityje pasikeitus aplinkybėms arba teisme. 2013-10-17 papildomai apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad išsamių parodymų neduos, juos duos teisme. M. P. apibūdino savo daiktus: auksinį laikrodį „Pulsar“, dvi poras auksinių moteriškų auskarų, dvi auksines vyriškas apyrankes ant rankos, vieną sidabrinę vyrišką apyrankę ant rankos „Diesel“, vyrišką auksinį apvalų pakabuką, tris auksinius žiedus, vieną sidabrinį žiedą. M. P. nurodė, kad daiktai buvo nenauji, panešioti, jų įsigijimo aplinkybių jis neaiškins, šių daiktų nėra nešiojęs, todėl nuotraukų su jais neturi, apie daiktų turėjimą niekas nežinojo ir nėra matęs juos nešiojant. 2014-05-14 pateikus galutinį įtarimą pozicijos dėl kaltės nekeitė, nurodė, kad parodymus duos teisme (2 t., b.l. 60, 61-62, 91).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė iš dalies įrodyta jo paties labai prieštaringais parodymais net dėl esminių aplinkybių, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
liudytojas A. N. parodė, jog jis dalyvavo vertinant rastus juvelyrinius gaminius. Jų vertę skaičiavo vadovaudamiesi rinkos kainomis. Ant auksinių gaminių buvo prabos. Laikrodis, kuris tariamai buvo brangus, prabos neturėjo. Teigia, jog 20 metų yra juvelyrikos versle, tačiau A. G. nepažino. R. K. pavardė girdėta. Sidabriniai ir kiti gaminiai vertinti pagal svorį;
liudytojas J. S. parodė, jog į VPK taksi vairuotojo buvo pristatyti juvelyriniai dirbiniai ir užsienio valiuta. Jis aiškino, kad prieš parą - pusantros visa tai paliko žmogus, kuris elgėsi keistai, iš pradžių prašydamas vežti į policiją, po to nuvažiavo prie "Savas", galiausiai pasišalino, palikęs juvelyrinius dirbinius ir pinigus. Taksi vairuotojas teigė, kad keleivis pinigų turėjo, kaišiojo juos sau į kišenes, jam davė 200 eurų ar dolerių. Jis apiformino radinio priėmimą, pasidomėjo, ar nėra užfiksuota vagysčių. Perdavė į saugyklą. Gal po metų VPK kreipėsi į teismą. Teismas nurodė gaminius aprašyti ir jis tai padarė. Bylai esant teisme atsirado savininkas, todėl jis daiktus turėjo grąžinti. Tačiau dėl daiktų priklausomybės jam kilo abejonių, todėl parašė tarnybinį pranešimą. Abejones sukėlė tai, kad kai jis paprašė patikslinti ir aprašyti daiktus, tai jie buvo aprašomi skubotai, nenorėjo bendrauti. Tik paprašius patikslinti pareiškimą jis tiksliai aprašė. Daiktai, kuriuos jis aprašė, buvo nufotografuoti, aprašyti. Juos galėjo matyti didelis žmonių ratas, nes buvo nešama į kriminalinės policijos skyrius, žiūrima, "ar nevaikšto koks žmogus su tokiu daiktu", buvo siunčiami duomenys po respubliką, ieškant, ar kas nenukentėjo. Priimant pareiškimą jis paaiškino, kad "gėrė su draugais ir kažkas nukalė";
liudytojas R. B. parodė, jog jis taksi automobilyje stovėjo prie "Akropolio". Privažiavo taksi automobilis, kuris paprastai stovi prie stoties ir iš jo išlipęs vyriškis persėdo pas jį. Paprašė vežti į policiją. Vilkėjo "komufliažine" apranga, tačiau ne kariška. Aukštas, tvirtas vyras apie 40 metų amžiaus su randu ant smilkinio kairėje pusėje. Blaivus, nepagiringas, bet elgėsi neadekvačiai. Pradėjus važiuoti link Centro policijos komisariato, vyriškis ėmė aiškinti, kur sukti, todėl jis pagalvojo, kad jam reikia į vyriausiąjį policijos komisariatą. Bet jis liepė važiuoti į Parodos kalną. Paklausė, ar turėsiąs grąžos iš 200 dolerių. Įvažiavus į K. P. gatvę jis pasikėlė atlapą ir vaidino, kad šneka su kažkuo. Iš tamsaus krepšio - "tašės", esančio ant kelių, išėmė 100 dolerių, įsidėjo į vieną kišenę, po to išėmė dar 100 dolerių ir įsidėjo į kitą kišenę. Prie PC "Savas" stovėjo kitų kolegų mašinos, todėl jis nutarė toliau keleivio nebevežti. Paklausęs, ar turės grąžos iš 200 dolerių, padavė 20 litų ir neprieštaravęs, kad toliau nevažiuoja, išlipo prie PC "Savas". Po kiek laiko grįžo, atsidarė taksi dureles, padėjo keleivio vietoje ant grindų "Bitė" maišelį ir "suvebleno", kad kažkas privažiuos ir pasiims. Jis apžiūrėjo maišelį, galvodamas, kad gal ginklas, bet ten dėžutėje buvo dirbiniai, o maišelyje - pinigai, surišti pundeliais. Jie nebuvo sudėti į dėžutę. Dėžutė buvo mažutė, pinigai į ją netelpa. Prie "Savas" jis prastovėjo keturias valandas, po to dar ir sekančią dieną. Tada nuvyko į policiją. Į policiją nuvyko ne sekantį, bet dar kitą rytą;
Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, apklaustas 2013m.balandžio 22d., liudytojas R. B. paaiškino išsamiau: vyriškis, persėdęs į jo automobilį iš kito taksi, elgėsi įtartinai, buvo kažkoks išsigandęs, besiblaškantis į šonus ir pašnibždomis nuolat kartojo žodžius: „Mane seka“. Atsisėdęs į keleivio priekinę sėdynę, vyriškis ant kelių pasidėjo didelį sportinį krepšį. Tik įsėdęs pradžioje sakė: "Važiuok į kairę". Perklausus, kur reikia vežti, pasakė, kad į banką. Paaiškinus, kad sekmadieniais bankas nedirba, keleivis pasakė: "Vežk į policiją". Sėdėdamas priekinėje sėdynėje vyriškis blaškėsi, tampė savo striukės apykaklę. Jis pagalvojo, kad vyriškis po striuke turi kažkokį mikrofoną ir į jį kalba. Pagal tos dienos (ryto) temperatūrą vyriškis buvo apsirengęs ganėtinai šiltai, t.y. vilkėjo medžiotojų nešiojamas žalios – juodos spalvos margas (kamufliažines) vyriškas kelnes, striukę chaki spalvos, su marga kepuraite ant galvos. Vyriškis buvo apie 35-40 m. amžiaus, maždaug 185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, ties smilkiniu kairiame veido šone matėsi didelis ir nelygus randas. Randas buvo užgijęs netvarkingai – vingiuotas iki 4-5 cm. Iš šio rando smilkinyje, bendro veidų bruožų, gali vyriškį atpažinti. Į policiją vyriškį vežė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. ir pasuko į A. M., (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kad atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prospekte, esantį Kauno vyriausiojo policijos komisariatą. Pats vyriškis jam nurodė, kad jį reikia vežti į Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą. Išvažiavus į Donelaičio g. ties sankryža su Parodos g., staiga vyriškis persigalvojo ir mostelėjo ranka bei liepė važiuoti į kalną. Jis dar vyriškiui pasakė, kad policija yra po dešine puse ir visai netoli. Vyriškis tik pasakė, kad jam reikia ne čia. R. B. dar kartą paklausė, tai kur toliau važiuoti. Konkrečiai, kur jam važiuoti nepasakė, tik kiekvienoje sankryžoje rankos gestais parodydavo, važiuok čia, suk ten, važiuok tiesiai. Dar važiuojant Donelaičio gatve iki sankryžos su Parodos gatve, vyriškis pradėjo raustis sportiniame krepšyje ir iš jo vidaus traukė 100 kupiūrų dolerius bei juos dešine ranka dėjo į kairės pusės vidinę kišenę. Liudytojas matė, kad įdėjo kelis kartus. Galėjo būti suma apie 400 JAV dolerių. Vieną kartą matė kaip įsidėjo dvi 100 dolerių kupiūras. Kitos užsienio valiutos nematė. Toks vyriškio elgesys jam kėlė įtarimą, jis bijojo ir mintyse kūrė planus, kaip tą keleivį išlaipinti, kad vėliau neturėtų kokių problemų. Jam galvoje sukosi viena mintis, kad tik vyriškis jam nelieptų pasukti į nuošalesnę vietą, o ten jau gali ir pripjauti. Dar prisimena, kad važiuojant Parodos gatve, vyriškis išsitraukė iš striukės vidinės kišenės mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo garsiai kalbėti. Kiek jis suprato iš jo tariamų žodžių, tai kalba ėjo apie „mamytę“. Vyriškis kalbėjo nerišliai, pavieniais, padrikais žodžiais, kaip psichinis ligonis arba labai išsigandęs asmuo. Vyriškis buvo blaivus. Nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Galėjo vyriškis ir imituoti pokalbį. Netoli prekybos centro „Savas“ vyriškis jo paklausė, ar iš 200 dolerių turės atiduoti grąžą. Jis atsakė, kad ne, o mintyse pagalvojo, kad tokio nominalo kupiūros ir nėra. Po to, prie prekybos centro „Savas“ nurodė sukti į aikštelę ir privažiuoti prie ten stovinčio taksi. Su juo važiavęs keleivis atsiskaitė, paduodamas lietuvišką pinigą - 20 litų. Vyriškis iš karto sėdo į kitą taksį, kurį vairavo pažįstamas kolega R. S.. Po kelių sekundžių jo atvežtas vyriškis vėl sugrįžo ir atidaręs keleivio pusės dureles ant kilimėlio padėjo firminį „Bitė GSM“ polietileninį maišelį su daiktais, sakydamas čia privažiuos ir iš jo paims. Konkrečiai kiek laiko laukti, kas privažiuos, jam nieko vyriškis neįvardino ir nesakė. Jis pagalvojo, kad maišelyje gali būti ginklas. Kada taksi ir vyriškis išvažiavo, jis pravėrė maišelį pasižiūrėti, kas jo viduje. Atvėrus maišelį pamatė didelį kiekį pinigų eurais, doleriais ir medinę juvelyriniams dirbiniams laikyti dėžutę. Pinigai buvo sugrupuoti ir perrišti gumytėmis, nesumaišyti. Kadangi dėžutė buvo nedidelė, tai iš smalsumo užsidėjęs pirštines atidarė ir pamatė ten gulinčius aukso dirbinius (grandinėlės, pakabukai, žiedai su brangakmeniais, grandinėles ant rankų, auskarai ir kt.), vieną brangų laikrodį. Jis prekybos centro „Savas“ aikštelėje stovėjo apie 4 valandas, tačiau prie jo niekas nepriėjo ir neprivažiavo. Vėliau pagalvojo, kad parą palauks, gal kas ateis atsiimti šių daiktų ir pinigų. 2011 m. gegužės 30 d. visą dieną vežiojosi taksi automobilyje, tikėdamasis kad grįš tas pats vyriškis arba ateis kas atsiimti, kaip buvo jam sakęs išlipantis keleivis. Parą pralaikęs pas save pinigus ir auksinius dirbinius ir nesulaukęs, nutarė juos savanoriškai atiduoti policijos pareigūnams. Antradienį jis juvelyrinius dirbinius, pinigus, laikrodį atvežė į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., b.l. 139-140);
liudytojas R. S. parodė, jog pamena, kad vežė įtartiną keleivį. Tai buvo seniai. Galėjo būti 2011 metų gegužės mėnuo. Jų taksi firmos vairuotojas atvežė keleivį iki PC "Savas" ir keleivis išlipęs persėdo pas jį. Keleivis , paklaustas, kur vežti, sako: "Važiuok tiesiai, į dešinę..." "Pradėjo blūdinti", todėl jis nutarė jo atsikratyti. Nuvežė prie "Akropolio", kur keleivis atsiskaitė. Mašinoj kalbėjo keistai pats su savimi. Į kaltinamąjį nelabai panašus. Minčių, kad nuo ko nors bėga, nekilo. Buvo tiesiog keistas žmogus;
liudytojas R. P. parodė, jog skolindavo sūnui pinigų ne tik 2011 metais, bet ir anksčiau. Sūnus turėjo darbą, bet dar "pasidarydavo" pinigų po darbo, dirbdamas garaže, remontuodamas mašinas, aparatus. Sūnus nesiguodė, kad turi kokių bėdų. Sūnui nuo 2009 iki 2011 metų pinigai buvo dovanojami nedidelėm sumom 2000-3000 litų: tai į kelionę važiuojant, tai vėl kam nors. Didelėm sumom iki 2011 metų nebuvo duota. Kai buvo miško kirtimas, davė 20 000 litų. Davė Prienuose. Eurais ir doleriai pinigų sūnui nedavė. Teigė: "Nebuvo, kad iš manęs paimtų ir vežtųsi juvelyrinius dirbinius".
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-11 R. P. parodė, jog sūnus M. dirba įmonėje "Kavos aparatai", prižiūri kavos aparatus. Nuo 1999 metų sūnus su šeima gyvena soduose prieš Lapes. Su sūnumi susitinka per metus du kartus, t.y. per šventes. 2011 metais vyko miško kirtimas. Sūnui tada pervesdavo į sąskaitą pinigų. Grynųjų negalėjo gauti. Eurais, doleriais ar litais didelių sumų sūnui nėra davęs. Teigė, jog 2012 metais balandžio-gegužės mėnesį sūnui davė pirtelės statybai ir kelionėms apie 40 000 litų. Sūnus niekada nepasakojo, kad būtų praradęs pinigus ar aukso dirbinius. Sūnus nieko pas jį nėra laikęs. Sūnus, kaip ir visi, išgeria per šventes, "tačiau su draugais prigėręs neblūdija". Teigė: "Prieš porą mėnesių man M. buvo sakęs, kad galiu sulaukti svečių, tačiau man nieko smulkiau neaiškino" (...) "Aš pas Mantą aukso dirbinių, žiedų, grandinėlių, pakabukų, laikrodžių niekada nesu matęs" (t.1, b.l.153-155).
2013-11-27 kaltinamojo tėtis R. P. parodymus duoti atsisakė (t.1, b.l.155);
liudytoja V. P. teismo posėdžio metu, pasinaudodama įstatymu suteikta teise, duoti parodymus atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paaiškino, kad su vyru M. P. augina dvi dukras, jų mėnesio pajamos yra apie 6000 Lt. Pinigus laiko banko sąskaitose Vilniaus banke ir Swedbanke. Apie tai, kad teisme nagrinėjama civilinė byla liudytoja nieko nežino, jai vyras nieko nesakė. V. P. pas savo vyrą M. P. nėra mačiusi didelių sumų pinigų eurais, doleriais ar litais. Šeima pagrinde bendrauja su V. P. draugais, kiek ji žino M. P. draugų neturi. Tai, kad M. P. eitų su draugais per barus ir vartotų alkoholį, to nebūna. Jis išgeria saikingai per šventes ir tik namuose. Apie tai, kad jos vyras turėtų draugų ar pažįstamų dirbančių policijoje V. P. to nežino (2 t., b.l. 156-157).
2013-11-28 liudytoja V. P. atsisakė duoti parodymus, nes įtarimai pareikšti jos vyrui (2 t., b.l. 158);
liudytojas M. D. parodė, jog buvo supažindinęs M. P. su juvelyru iš Basanavičiaus gatvės, Kėdainiuose. Ten veikia lombardas apie 10-15 metų. Tuo metu jis gaminosi vestuvinius žiedus ir Mantas paklausė. Tai buvo apie 2006 metus. Kokiais klausimais jis su juvelyru bendravo, jam nežinoma. Iš Manto juvelyrinių dirbinių nėra pirkęs;
liudytoja R. D. parodė, jog ji dirbo buhaltere meno dirbinių įmonėje, kuri ne kartą keitė pavadinimus, nuo 1968 metų iki 1989 metų. Pažinojo visus darbuotojus. Teigė: "Kreipėsi pas mane žentas supažindinti su G. A.. Supažindinau 2002 metais". Patikslino, jog prašė supažindinti "su kokiu juvelyru". Jai nežinoma, kokiu tikslu. Neklausinėjo. "Turėjo žentas problemų ir aš jiems padėdavau". Prieš dvylika metų duodavo jiems pinigų. G. iki mirties dirbo "(duomenys neskelbtini) ", esančiame (duomenys neskelbtini);
liudytojas S. A. parodė, jog jam dirbant policijos nuovadoje gavo Papievio prašymą, jog yra dingę jo pinigai ir juvelyriniai dirbiniai. Buvo apklaustas ir paimtas paaiškinimas. Papievis aiškino, kad tėvas pardavė butą, perleido jam kažkiek eurų, litų, juvelyrinius dirbinius. Aiškino, kad šventė su draugais bare, "padaugino", ir visa tai turėjo su savimi, o kai važiavo namo taksi, ryte pasigedo tų daiktų. Pinigų sumas nurodė konkrečiai, nurodė, kokie dingo dirbiniai, kokios akutės. Sakė, kad kreipėsi į policiją po to, kai sužinojo iš pažįstamos merginos, kuri dirba policijoje, kad policijoje yra daiktai. Teigė, jog jis bendravo su P.ir pats daiktų nematė. P. S. šis pasakė, kad bus nagrinėjama FNTT byla dėl daiktų pripažinimo "beasmeniais" ir paprašė persiųsti jam medžiagą. Protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, perskaitytas;
Mirties įrašo Nr.1978 kopija (t.2, b.l.136) patvirtina, kad A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2008m. birželio 11d., t.y. beveik prieš tris metus iki tariamo daiktų, galimai įsigytų jam tarpininkaujant, praradimo, o jo individuali veikla buvo registruota 2007-05-15, tai yra tik vieneri metai iki mirties (t.2, b.l.155);
2011-05-31 J. S. tarnybiniu pranešimu informavo apie rastus daiktus (t.1, b.l.9, 12, 47,48) ir 2012-02-08 , nenustačius, kad buvo įvykdyta vagysčių, plėšimų ar kitų nusikalstamų veikų, kurių metu būtų dingę rasti daiktai, kreiptasi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją bei 2012-03-12 gavo atsakymą, jog suėjus vieneriems metams nuo daiktų įtraukimo į apskaitą datos, reikia kreiptis į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais;
jau 2011m. gegužės 31d. tarnybiniame pranešime detaliai aprašyti daiktai ir pinigai, nurodant esminius jų požymius (t.1, b.l.12). Dokumente - trys rezoliucijos, akivaizdžiai rodančios, kad informacija buvo pakankamai operatyviai paskleista pareigūnų tarpe;
2011-06-06 Teritorinių policijos komisariatų vadovams, Teritorinėms policijos įstaigoms, Tarptautinių ryšių grupei, dešimties Apskričių policijos komisariatų vadovams buvo išsiuntinėta ne tik informacija, bet ir dirbinių bei pinigų fotonuotraukos (t.1, b.l.19-21, 22, 27-29, 35);
Rastų, paimtų, priduotų daiktų ir turto, kurio priklausomybė nenustatyta, registracijos žurnale Nr. 1 83-uoju numeriu surašytas iš R. B. paimtas turtas. Jis nurodė: " 2011m. gegužės 29 d. apie 9-10 val. mano taksi automobilyje valst. Nr. TO 8778, nepažįstamas vyras paliko polietileninį maišelį su pinigais ir geltono bei balto metalo dirbiniais, laikrodžiu". Daiktai priduoti policijai 2011-05-31 (t.1, b.l.13-15);
2012-05-31 Kauno apskrities VPK kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (t.1, b.l.50-51). Prie pareiškimo juvelyriniai dirbiniai bei užsienio valiuta teismui nepateikti. 2012-06-08 nutartimi pareiškėjas įpareigotas pašalinti trūkumus, tačiau jų laiku nepašalinus 2012-06-28 nutartimi prašymas grąžintas pareiškėjui (t.1, b.l.52-55);
2012-10-03 teismui vėl pateikiamas pareiškimas dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais, šį kartą itin detaliai apibūdinant visus rastus daiktus ir net nurodant kupiūrų numerius (t.1, b.l.57-60), tačiau vėl nustatytas terminas trūkumams pašalinti 2012-10-15 nutartimi (t.1, b.l.61) ir patikslintas pareiškimas pateiktas 2012-10-24 (t.1, b.l.63-66) ir byla paskirta nagrinėjimui 2012-12-04;
būtent tuo laikotarpiu - 2012-11-20 M. P. kreipėsi į Kauno VPK Žaliakalnio PK dėl jam priklausančių daiktų grąžinimo, nurodydamas, kad prašo grąžinti: " auksinį laikrodį "Pulsar", sidabrinį žiedą, auksinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku, dvi auksines grandinėles ant rankos, vieną sidabrinę grandinėlę ant rankos su užrašu (Dyzel), keturis auksinius auskarus su akutėmis, trys auksinius žiedus su akutėmis (dvi su juodomis ir viena su svarovskiais) užsienio valiutą JAV dolerius, eurus ir litus, kurių buvo 6000 tūkstančiai dolerių, 12000 tūkstančių eurų ir 2000 tūkstančiai litų, tačiau teisme paaiškino, kad mano rasti daiktai yra Kauno policijoje" (kalba netaisyta) (t.1, b.l.86);
2012-11-26 paaiškinime M. P. nurodo, jog (t.1, b.l.87) 2011m. birželio 25d. jo tėvas davė jam 6000 dolerių, 12000 eurų ir 2000 litų, kad jis įsigytų butą. Tą pačią dieną iš tėvo pasiėmė jam priklausančius juvelyrinius dirbinius, kuriuos ketino parsigabenti į savo namus: auksinį laikrodį "Pulsar", sidabrinį žiedą su juoda akute, vyrišką auksinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku (pakabukas apvalus, saulės ornamentas), dvi skirtingom pynėm auksines grandinėles ant rankos, vieną sidabrinę grandinėlę ant rankos su užrašu DYZEL, dvi poras auksinių auskarų su baltomis akutėmis, taip pat tris auksinius žiedus su akutėmis (du su juodomis ir vienas su svarovskio brangakmeniu). Minėtų dirbinių dydžių teigė neatsimenąs. Teigė: "Susidėjęs minėtus pinigus ir papuošalus į medinę nedidelę dėžutę, kurią įsidėjau į pirkinių maišelį, susitikau su dviem draugais: V. R. , kuris šiuo metu gyvena Vokietijoje, ir T. T., kuris šiuo metu gyvena Norvegijoje. Su minėtais draugais leidome laiką prie Kauno pilies, taip pat kitose miesto vietose, t.y. kavinėse ir baruose, vartojome alkoholį. Kažkuriuo laiku, kaip pasakojo draugai, aš padauginęs per daug alkoholio, jiems nieko nesakęs, išsikviečiau taksi ir išvažiavau." Teigė tik kitą rytą pasigedęs daiktų. Į policiją nesikreipęs, nes nenorėjo, kad sužinotų tėvas. Teigė, jog 2012m. spalio mėnesį iš pažįstamos, dirbančios policijoje, sužinojo, kad jam priklausantys daiktai yra policijoje. Vėliau sužinojo, kad byla teisme. Pabendravus su teisėju, sužinojo, kad būtent dėl tokių daiktų, kuriuos jis prarado, Kauno AVPK kreipėsi pripažinti bešeimininkiais.
2012-12-04 teismo posėdyje nutarta bylos nagrinėjimą atidėti iki 2013-01-17, kad būtų nustatyta, ar nuo bylos iškėlimo dienos kas nors kreipėsi į VPK padalinius dėl bešeimininkiu pripažintino turto (t.1, b.l.73);
2013-01-17 teismo posėdžio metu priimta nutartis į civilinę bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu M. P., siunčiant jam patikslinto pareiškimo kopiją ir atidedant bylos nagrinėjimą iki 2013-02-21 (b.l.95);
2013m. vasario mėn. (kaip nustatyta iš tarnybinio pranešimo - vasario 6d. t.1, b.l.92), tai yra jau po to, kai jam buvo pateiktas patikslintas ieškinys su detaliu daiktų aprašymu, M. P. kreipėsi į Kauno apskrities VPK su patikslintu prašymu, jame jau nurodydamas, kad daiktai buvo prarasti 2011m. gegužės 25d. Nurodė, kad laikrodis auksinis su juoda apyranke, grandinėlė "disel" sidabrinė, grandinėlė su saulės formos pakabuku, kurios viduryje - sidabrinis ornamentas, ant vienos vyriškos grandinėlės ant rankos yra auksinė plokštelė, be to, nurodo, jog "svarovskio" akučių apie 10 vnt. Nurodo jau ir kokiomis kupiūromis buvo pinigai bei teigia, kad pretenzijų dėl dingusių pinigų bei juvelyrinių dirbinių dalies niekam nereiškia (t.1, b.l.91).
2013m. lapkričio 20d. atlikta daiktų, tame tarpe ir dėžutės apžiūra, padarytos fotonuotraukos, o dėžutės fotonuotrauka spalvota (t.1, b.l.110-113) ir tik po to - 2013m. gruodžio 2d. M. P. pateikta atpažinti ją iš kitų pateiktų dėžučių (t.2, b.l.64-65), todėl šios dėžutės atpažinimo veiksmas vertintinas kritiškai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis teigė pinigus ir juvelyrinius dirbinius susidėjęs į dėžutę, o dėžutė, kaip nurodė liudytojas R. B., buvo mažutė, pinigai į ją netelpa. Tik 2013m. lapkričio 20d. apžiūros protokole užfiksuota, kad detaliai apžiūrėti visi daiktai, pinigai, dėžutė, kurioje buvo saugomi juvelyriniai dirbiniai. Dėžutės ilgis - 13cm, plotis 8,3 cm aukštis - aukščiausioje vietoje 8,7 cm (t.1, b.l.110-113), todėl aiškiai matyti, kad prieš duodant parodymus apie dėžutės dydį bei galimybę joje sutalpinti ir visus joje buvusius daiktus, ir pinigus kaltinamajam nebuvo žinoma;
be to, apklausiamas įtariamuoju M. P. teigė, jog "užsienio valiuta eurai sumoje 12 tūkstančių, kupiūromis neprisimenu, doleriai sumoje 6 tūkstančiai įvairiomis kupiūromis, smulkiomis kupiūromis dolerių nebuvo. Pinigai buvo sudėti į medinę dėžutę. Dėžutė buvo kupiūrų dydžio, pinigai viduje nebuvo sulenkti. Visi pinigai buvo sudėti į vieną krūvą (...) Medinė dėžutė ir joje buvę juvelyriniai dirbiniai, pinigai buvo įdėta baltos spalvos polietileninį maišelį be užrašų (...)" Kaip šie gaminiai ir pinigai dingo tai esą jo "asmeninė paslaptis", kaip sužinojo apie daiktų saugojimą paaiškinimus duoti atsisakė (t.2, b.l.61-62), tačiau pažymėtina, jog buvo rasti: eurų banknotai po 100 (46 vnt.), po 200 (1 vnt.), po 500 (13 vnt.) ir jų dydis atitinkamai : 144x82, 153x82, 160x82 (https://www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/html/index.lt.html) bei JAV dolerių banknotai po 100 (58 vnt.), kurių dydis - 155x65 (www.dykai.eu/index.php/skaitiniai.../3729-skaitiniai-trumpai-apie-doleri), o litai, jeigu tokie būtų buvę, yra 135x65 mm dydžio (https://www.lb.lt/10_2007). Tokiu būdu, akivaizdu, kad kaltinamasis net nežinojo, jog pinigai į šią dėžutę nesulenkti netelpa.
Teismas taip pat atkreipia ypatingą dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu - 2013m. lapkričio 19d. liudytojas juvelyras A. N., kaip įmonės, užsiimančios tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių ir laužo supirkimu, pardavimu, taisymu, gamyba ir kt., savininkas, buvo apklaustas dėl rastų juvelyrinių dirbinių vertės (t.1, b.l.114-117). Jis parodė, jog pakabukas, vaizduojantis specialią "Krišnaitų" simboliką, yra rankų darbo gaminys, pagamintas iš 585 prabos balto ir geltono aukso, o ne, kaip nurodė kaltinamasis M. P., saulė su "sidabriniu ornamentu" (atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo metu, kai buvo apklausiamas įtariamuoju, M. P. jau nurodė, kad gaminys iš balto ir geltono aukso ir net nurodė prabą); pramoninės gamybos vyriškas žiedas pagamintas iš balto ir geltono aukso su inkrustuotomis 11 skaidrių cirkonio akučių , o ne su "svarovskiais", kaip teigė kaltinamasis; auksiniuose pramoninės gamybos vyriškuose žieduose - juodos spalvos akutės iš akmens onikso, ko taip pat nenurodė M. P. ( apklausiamas įtariamuoju teigė: "manau, kad pagaminta iš juodo akmens, kokio nepasakysiu"); vyriška balto metalo apyrankė su užrašu "Diesel" pagaminta iš paprasto metalo, o tariamasis šios apyrankės savininkas, ilgą laiką užsiimantis juvelyrinių gaminių supirkimu ir pardavimu ir besirengiantis atidaryti savo lombardą, įvardijo kaip sidabrinę; geltono metalo auskaras - gydomasis ir tik 10 Lt vertės, laikrodis "Pulsar" pagamintas iš geltonos spalvos netauraus metalo, o tik apipurkštas aukso dulkėmis kaip imitacija, nors M. P. visą laiką tvirtino, kad tai - auksinis laikrodis.
Siekiant nustatyti nusikalstamos veikos objekto vertę, be to, buvo nustatytas oficialus valiutos kursas. Iš Lietuvos banko tinklalapio 2012-11-19 lito ir užsienio valiutų santykio matyti, kad tą dieną 1 euras kainavo 3,4528 Lt, JAV doleris 2,7071 Lt (2 t., b.l. 119).
Tokiu būdu, sprendžiama. kad surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad M. P. pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą, jam akivaizdžiai nepriklausiusį, didesnės negu 250 MGL (BK 190 str.) vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė įvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta taip pat.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis M. P. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali žala nebuvo padaryta, civiliniai ieškiniai nepareikšti, kad jis oficialiai dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius - šeimą ir mažamečių vaikų, nėra duomenų apie priklausomybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatomis, nors nusikalstama veika ir yra priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, teismas sprendžia, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos vienintelės bausmės - laisvės atėmimo - paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės paskirtis - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo įgyvendinimą gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę - gali būti pasiekta paskiriant švelnesnę bausmę, skirtina bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 80 MGL (10 400 litų/ 3012 eurų) bauda.
Įpareigoti M. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801). Sumokėtos baudos kvitą M. P. privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).
Išaiškinti M. P., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus - medinę dėžutę, juvelyrinius dirbinius ir pinigus, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti Kauno apskrities VPK spręsti jų klausimą dėl pripažinimo bešeimininkiais įstatymu nustatyta tvarka.
Daiktinius įrodymus - 5 vnt. kompaktinių diskų, saugomų prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.