Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Švedijos Karalystės Malmo apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Švedijos Karalystės Įstatymo dėl bausmės už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos pažeidimus 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pripažino Švedijos Karalystės Malmo apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijai ir paliko 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.Nuteistasis R. M. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, pasikeitus įstatymui. Nuteistojo manymu, yra pagrindas pritaikyti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi nuteistojo prašymo netenkino, konstatavęs, kad tam nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis R. M. skunde aukštesniajam teismui prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti jam palankų sprendimą. Nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo tarptautiniais teisės aktais, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Jis į Lietuvą buvo pervežtas atlikti kitos valstybės teismo paskirtos bausmės, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, tame tarpe ir nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, kurioje nurodyta, kad negalima pabloginti nuteistojo teisinės padėties. Nuteistojo teigimu, teismas, atmesdamas jo prašymą, vadovavosi tik Lietuvos Respublikos įstatymais, ir nepagrįstai nesivadovavo tarptautiniais aktais, kurie Lietuvos ratifikuoti, turi aukštesnę galią nei Lietuvos Respublikos statymai ir taip padarė tarptautinių normų pažeidimą. Nuteistojo R. M. skundas netenkintinas.BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo dėl bausmės pašvelninimo yra pagrįstas ir teisingas. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas nesivadovavo tarptautiniais teisės aktais, kur nurodyta nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, o sprendimą grindė tik Lietuvos įstatymais. Nuteistojo R. M. skunde minimos Nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencijos (Konvencija) 11 straipsnyje „Bausmės konversija (pakeitimas)“ nurodyta, kad: Bausmės pakeitimo atveju turi būti taikomos valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytos procedūros. Konversijos metu kompetentinga institucija turi nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, atsitiktinai nesusieti minimalia sankcija, numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už padarytą ar padarytus nusikaltimus (Konvencijos 11 str. 1 d. d) p.). Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pripažintas 2014 m. lapkričio 27 d. Švedijos Karalystės Malmo apylinkės teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės R. M. vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nuteistojo veika buvo vertinama pagal Švedijos Karalystės liudijime pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą. Pas R. M. automobilyje buvo rasta 2 340 ml amfetamino aliejaus, kas sudaro apie 1 354 gramus gryno amfetamino aliejaus, iš kurio galima pagaminti apie 1 600 gramų grynų miltelių, kas, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais metamfetaminas pripažįstamas psichotropine medžiaga pagal „1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą“, o pagal Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas ir sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį. Šios aplinkybės įvertintos ir padaryta išvada, kad jo neteisėti veiksmai gali būti prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 3 dalyje kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Šioje nutartyje buvo įvertinta, kad R. M. Malmo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri nesiekia Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios sankcijos ribos ir todėl, pagal principą, įtvirtintą įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Įstatymo 9 straipsnio 4 punkte, teismas, negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam R. M. paliko Švedijos Karalystėje paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi tarptautiniais teisės aktais ir jau jais suderintomis BK ir BPK normomis, todėl jokių nei tarptautinių, nei Lietuvos teisės aktų pažeidimų nepadarė. 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šios įstatymo nuostatos nurodo formalius pagrindus, kuriems esant, galima būtų spręsti, ar yra materialūs jo taikymo pagrindai. Kaip jau aptarta nutarties 9 punkte nuteistojo R. M. veika buvo prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 daliai, kuri priskirtina labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.). Naujojoje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje išskirti labai sunkūs nusikaltimai, kaip išimtis, už kuriuos nuteistiems asmenims paskirtos bausmės vykdymas negali būti taikomas, todėl šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimui nėra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto formalaus pagrindo.Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo R. M. skundo argumentus daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos keisti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.