Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimo Ž. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2009 m. birželio 5 d. surašė Ž. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 27 d., 19 val., Utenos mieste, Taikos g. 18, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas L. L. priklausantį automobilį Renault Laguna, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį Rover 220, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Savo veiksmais Ž. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 234 punktų reikalavimus. Ž. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Ž. L. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

III.

Ž. L. yra gimnazijos moksleivis, automobilį vairuoja neseniai, nėra padaręs jokių KET pažeidimų, alkoholio nevartoja, todėl jokio tikslo slėptis nuo policijos ir išvengti atsakomybės neturėjo.

Teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio ir ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas liudytojais neapklausė policijos pareigūnų M. N., V. R., pažeidimą pastebėjusio ir smūgį girdėjusio K. U., ir su Ž. L. važiavusio J. B., apgadinto automobilio Rover 220 savininko A. K., todėl buvo pažeistas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje.

Ž. L. prisipažįsta padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi.

Pažymėjo, kad yra moksleivis, negauna pajamų, ketina stoti į aukštąją mokyklą, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ž. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 27 d., apie 19.00 val., Utenoje, prie Taikos g. 18 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Rover 220, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo objektyviąją pusę sudaro KET pažeidimas ir žala nurodytam straipsnio dispozicijoje turtui bei priežastinis ryšis tarp KET pažeidimo ir kilusios žalos.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie automobilio Renault Laguna, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dalyvavimą eismo įvykyje, eismo įvykio schema apie automobilių Renault Laguna, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir Rover 220, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinimus, paties Ž. L. prisipažinimas dėl eismo įvykio, kad kliudė stovintį automobilį Rover 220, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , patvirtina, jog Ž. L. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir jo kaltė yra įrodyta, nes jis pažeidė KET 132 punktą, kadangi nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir dėl to automobiliai susidūrė bei kitam automobiliui buvo padaryta žala.

Apeliaciniu skundu šio pažeidimo Ž. L. iš esmės neginčija. Tačiau nesutinka dėl jam inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalimi numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nes nepastebėjo, kad vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį. Šį apelianto argumentą teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Eismo įvykio schema patvirtina, kad Ž. L. kliudė kitą automobilį savo vairuojamo automobilio dešinės pusės veidrodėliu ir jis yra apgadintas. Veidrodėlis yra vairuotojo matomoje zonoje ir vairuotojas negalėjo nepastebėti automobilių susidūrimo, todėl nėra pagrindo tikėti šia Ž. L. pasirinkta pozicija. Po eismo įvykio Ž. L. privalėjo vykdyti KET 231.1 punktą ir nedelsdamas sustoti.

KET 234 punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju Ž. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Ž. L. apie tesimo posėdį buvo pranešta iš anksto, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl jis turėjo pakankami laiko pasirengti teismo procesui, teikti teismui prašymus ir naudotis kitomis teisminės gynybos priemonėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie jo ribotas galimybes teikti įrodymus byloje.

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimu vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis Ž. L. buvo paskirta minimali sunkesniojo pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. Todėl jos mažinti nėra pagrindo, nors apeliacinės instancijos teismui Ž. L. pateikė dokumentus patvirtinančius jo teigiamą asmenybę.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Ž. L. padarė pažeidimą, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskirtinas prie sunkesnių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis negauna pajamų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ž. L. nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.