Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-664-538/2016

2016 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Mirigita“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltieji rūmai“ ieškinį atsakovei UAB „Mirigita“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Mirigita“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltieji rūmai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltieji rūmai“ ieškinį atsakovei UAB „Mirigita“ dėl 6019,27 EUR skolos, 146,87 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtas atsakovės UAB „Mirigita“ priešieškinis, kuriuo atsakovė UAB „Mirigita“ prašo priteisti iš ieškovės UAB „Baltieji rūmai“ 1139,32 EUR statybos valdymo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Mirigita“ priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, kad sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidaryti nebeįmanomas, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „Baltieji rūmai“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, taip pat turtinių teisių areštą, o jų nesant ar nepakankant reikalavimams įvykdyti, piniginių lėšų areštą, esančių pas UAB „Baltieji rūmai“ ir/ar trečiuosius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindą abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikšto reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė nėra finansiškai nepajėgi padengti atsakovės reikalavimą, ieškovė yra veikiantis juridinis asmuo, atsakovės nurodyta 69 eurų skola VMI neįrodo sunkios ieškovės finansinės padėties, taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė didelės reikalavimo sumos prezumpcijos ir pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes atsakovės prašoma priteisti suma žymiai mažesnė, negu ieškovės prašoma priteisti suma.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.