- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-317-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Alaja“, Ko, Ko Kauno rajono apylinkės teisme
- Atsakovas
- K. A., V. A., K.
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Saulius Aviža
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alaja“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alaja“ ir Ko ieškinį atsakovams K. A. ir V. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Ieškovas UAB “Alaja“ ir Ko Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams K. A. ir V. A. ir prašė 2004 m. gegužės mėnesį tarp UAB “Sveiki dantys“ ir V. A. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6419, kuria buvo parduotas nekilnojamas turtas – pastato unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) su kitais statiniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ., Garliava, Kauno raj., pripažinti negaliojančia ir taikyti dalinę restituciją – priteisti ieškovo naudai 55 558,80 Lt skolos už tiektas prekes UAB “Sveiki dantys“ bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad tiekė prekes UAB “Sveiki dantys“, o ši bendrovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už priimtas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Tačiau bendrovė su ieškovu neatsiskaitė. 2005-08-31 UAB “Sveiki dantys“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Ieškovas nurodė, kad priėmus tokį sprendimą, ieškovui liko neapmokėta skola už prekes 55 558,80 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2004 m. gegužės mėnesį UAB “Sveiki dantys“, atstovaujama vienintelio akcininko K. A. , pardavė V. A. bendrovės nekilnojamąjį turtą, tuo sumažindama bendrovės mokumą ir tokiu būdu žymiai pasunkindama atsiskaitymus su jos kreditoriais. Taip ieškovas neteko galimybės reikalauti skolinio įsipareigojimo padengimo iš UAB “Sveiki dantys“ turėto nekilnojamojo turto. Todėl ieškovas prašė šį sandorį remiantis CK 6.66 str. pripažinti negaliojančiu. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad bendrovės turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę sumą – 200 000 Lt, negu buvo nurodyta 1998-06-15 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje – 1 400 000 Lt ir toks turto vertinimas ir pardavimas neatitiko tuo metu nekilnojamojo turto rinkoje susiklosčiusios situacijos. Be to, ieškovas, remdamasis CK 2.50 str., skolą prašė priteisti dėl nesąžiningų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad 2004-04-26 K. A. priėmė sprendimą Nr.4-07 kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai buvo vienintelio akcininko sprendimas. Priėmus šį sprendimą, K. A. 2004-04-28 nusprendė parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą, todėl juridinio asmens dalyvis K. A. elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu sumažino galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Ieškovas nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik tuomet, kai Kauno apygardos teismas 2005-08-31 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti UAB “Sveiki dantys“ pasibaigusia dėl bankroto ir dėl to liko nepatenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, jog ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs CK 6.66 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir konstatavo, jog ieškovas teisę reikšti ieškinį įgijo 2004-12-30, ir galėjo tokius veiksmus atlikti iki 2005-12-30, bet to nepadarė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Taip pat teismas padarė išvadas, jog ieškinio senaties termino eiga nebuvo nutrūkusi, sustabdyta ar pratęsta, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB “Alaja“ ir Ko prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovas nurodė, kad teismas atmetė reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir netenkino ieškovo prašymo dėl jo atnaujinimo. Tačiau teismas, ieškovo nuomone, visiškai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl žalos iš juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo atlyginimo ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. A. , būdamas vieninteliu UAB “Sveiki dantys“ akcininku ir vadovu elgėsi nesąžiningai ir dėl jo veiksmų, pažeidžiančių bendrovės interesus, kreditoriams buvo padaryta žala. Atsakovas K. A. vienintelio akcininko sprendimą dėl turto pardavimo priėmė 2004-04-28, nors pats prieš tai 2004-04-26 buvo priėmęs sprendimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai liudija, kad atsakovas žinojo apie blogą įmonės finansinę padėtį ir savo veiksmais dar labiau ją pablogino. Taip pat ieškovas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl 1 400 000 Lt vertas turtas (1998 m. kainomis) buvo parduotas 2004 m. už maždaug 207 000 Lt. Iš byloje surinktų įrodymų ieškovo nuomone teismas turėjo daryti išvadą, kad K. A. žinojo, jog sudaro neteisėtą ir bendrovės interesams prieštaraujantį sandorį, turtą pardavė savo šeimos nariui, taip išsaugodamas turtą šeimos rankose ir išvengdamas skolų tretiesiems asmenims (kreditoriams) grąžinimo. Dėl tokio sandorio atsirado žala tretiesiems asmenims, kuri turi būti atlyginta. Ieškovo teigimu, ši suma solidariai turi būti priteista iš atsakovų K. A. ir V. A. . Taip pat skunde nurodoma, kad remiantis LAT formuojama CK 2.50 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktika, reikalavimų atlyginti juridinio asmens dalyviui reiškimas yra nesusijęs su tuo, ar jų sprendimai ir jų sprendimų pagrindu sudaryti sandoriai bus pripažinti galiojančiais ar ne. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai neišnagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas turėjo įvertinti tai, kad teismo nurodytu laiku bankroto byla dar nebuvo užbaigta. Bankroto byla buvo užbaigta 2005-08-31, o ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų termino nuo šios dienos. Iki to laiko nebuvo aišku kokią nepatenkinto reikalavimo sumą turės ieškovas ir kokio dydžio reikalavimą galės reikšti atsakovams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas kreipėsi į teismas praleidęs CK 6.66 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, jokie teismui pateikti įrodymai nesudaro pagrindo termino atnaujinti. Ieškovo atstovas posėdžio metu pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodytas argumentas, kad teismas ieškinio senaties terminą turėjo skaičiuoti nuo bankroto bylos užbaigimo dienos yra nepagrįstas, kadangi ieškovas, būdamas atsakovo kreditorius, apie savo tariamai pažeistas teises žinojo jau 2004-12-29. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog K. A. elgėsi nesąžiningai ir dėl jo veiksmų, pažeidžiančių bendrovės interesus, kreditoriams buvo padaryta žala. Atsakovas nurodė, kad pardavus ginčijamą turtą, iš gautų pinigų, buvo dengiamas pardavėjo UAB “Sveiki dantys“ dalinis įsiskolinimas AB Parex bankas pagal kreditorinę sutartį. Todėl atsakovas K. A. , elgėsi sąžiningai, nes būdamas UAB “Sveiki dantys“ direktoriumi ir akcininku, atsiskaitė su įkaito turėtoju AB Parex bankas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su K. A. atsiliepime nurodytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Atsakovų atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas, kurių nustatymas yra išimtinė ieškovo prerogatyva (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Vienu iš apeliacinio skundo motyvų yra teiginys, jog ieškovas buvo nurodęs ir išskyręs du savarankiškus alternatyvius pagrindus prašomai 55 558,80 Lt sumai priteisti, tačiau pirmosios instancijos teismas vieno iš jų visiškai nevertino. Kolegija su tokiais apelianto teiginiais iš dalies sutinka. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, suformulavo reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2004 m. gegužės mėnesį tarp UAB „Sveiki dantys“ ir V. A. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas nekilnojamas turtas – pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) ,, Garliavoje, Kauno rajone, ir taikant dalinę restituciją, priteisti ieškovui 55 558,80 Lt. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškinį priėmė ir šį reikalavimą, pareikštą CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nagrinėjo ir atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Kolegija sutinka, kad ieškinyje buvo kalbama ir apie kitokio reikalavimo galimybę, vienok pats reikalavimas nebuvo tinkamai pareikštas. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas taip pat kalbėjo apie reikalavimą CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kolegija konstatuoja, jog viename ieškinyje tokių dviejų reikalavimų pareiškimas aplamai nėra įmanomas. Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Tokiu būdu, Actio Pauliana yra reiškiamas skolininkui, t.y. šiuo atveju toks ieškinys galėjo būti pareikštas tik UAB „Sveiki dantys“, kuri šiuo metu yra pasibaigusi dėl bankroto ir išregistruota iš registro. Gi ieškinys CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu yra reiškiamas juridinio asmens dalyviui (nagrinėjamu atveju vieninteliu UAB „Sveiki dantys“ akcininku buvo atsakovas K. A. ). Kolegija konstatuoja, kad toks reikalavimas tinkamai pareikštas nebuvo, o tik ieškinio aprašomojoje dalyje buvo nurodyta tokio reikalavimo galimybė. Kita vertus, ieškovo reikalavimas nebuvo suformuluotas ir pareikštas tinkamai ir CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Actio Pauliana yra ginami visų kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nenumato, kad sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju skolininko turtas būtų tiesiogiai priteisiamas kreditoriui. Restitucija yra taikoma tarp sandorio šalių, tuo tarpu ieškovas prašė reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovų, nesančių sandorio šalimis, ir jo, ieškovo, naudai. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias paties ieškinio taisykles, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kas sudaro pagrindą skundžiamam sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė konkretaus ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl faktiškai bylos esmės neatskleidė. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kadangi nagrinėjamoje byloje būtina iš esmės aiškintis bei nustatyti konkretų ieškinio pagrindą ir dalyką, o tai įmanoma tik šalinant ieškinio trūkumus, kas visiškai nebuvo proceso pirmosios instancijos teisme dalyku, darytina išvada, kad šioje byloje tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme nenumatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.