Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-405-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-10-09
Bylos Nr.
AN2-405-478/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00394-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-405-478/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00394-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu A. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. A. R. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 10 d., 23.54 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, bei būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,19 promilių girtumo laipsnis.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. R. prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus. Nurodo, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog A. R. vairavo automobilį. Liudytojai E. Č. ir I. B. tik spėja, kad galimai automobilį vairavo jis. Apeliantas netvirtina, kad pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau faktas, kuris iš automobilyje buvusių asmenų vairavo automobilį, nebuvo nustatytas, nenustatyta ir neapklausta mergina, apie kurios buvimą rodo liudytojas K. S.. Kaip matyti iš liudytojų pareigūnų parodymų, jie neidentifikavo asmenų, buvusių automobilyje. Jo nuomone, iš byloje surinktų įrodymų nebuvo pagrindo konstatuoti faktą, jog automobilį vairavo A. R.. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymo šaltinių patikimumas.

2.2. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neišnaudojo visų galimybių ištirti įrodymus, neapklausė liudytojo A. B., nenustatyta mergina, buvusi automobilyje, policijos pareigūnai nenurodo, ar trims asmenims išlipus iš automobilio, jame liko žmonių. Administracinio nusižengimo faktas objektyviai nebuvo ištirtas, teismas, nustatydamas administracinio nusižengimo faktą, rėmėsi abejotinais, nepatikimais liudytojų parodymais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

2.3. Apelianto vertinimu, teismas ne tik nepagrįstai konstatavo, jog jis vairavo automobilį ir jį nubaudė, bet ir be pagrindo konfiskavo A. R. nuosavybės teise nepriklausantį automobilį. Automobilį apelianto prašymu R. G. davė valdyti patikimam, atsakingam asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, nevartojančiam alkoholinių gėrimų. R. G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilyje bus alkoholio išgėrusių asmenų, ji žinojo, kad apeliantui yra atimta teisė vairuoti automobilį, todėl jam ir nedavė vairuoti. Netgi ir tuo atveju, jeigu automobilį būtų vairavęs apeliantas, R. G. objektyviai apie tai negalėjo žinoti ir numanyti, jog jis jį vairuos išgėręs, todėl jos kaltės dėl to nėra.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog A. R. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pažymima, kad visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė.

7. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę (neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų).

8. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad A. R. administracinio nusižengimo protokole fiksuotu laiku ir vietoje buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota informacija bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole bei jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, sprendimas nušalinti A. R. nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 12-13). Tačiau pažeidėjas teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis nevairavo transporto priemonės, tvirtina, kad sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, tą matė ir policijos pareigūnai. Automobilį vairavo K., nes buvo blaivus, tačiau mano, kad šis bijojo prisipažinti. Apeliantas mano, kad jis buvo pripažintas vairavęs automobilį ir nubaustas tik dėl to, kad automobilis priklauso jo uošvienei ir kad automobilio užvedimo raktelį policijos pareigūnai rado pas jį, nors, jo teigimu, galėjo būti ir antras automobilio raktas. Apelianto nuomone, automobilis galėjo pajudėti ir jam išlipant, nuo svorio. Skundą nagrinėjantis teismas tokį A. R. aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas A. R. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį pažeidėją ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinį pranešimą apie įvykį, atstovus - policijos pareigūnus E. Č. ir I. B., tačiau liudytojais apklausė ir su pažeidėju buvusį asmenį K. S., automobilio savininkę R. G., taip pat rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apelianto teigimu, negalėjo būti pripažintas faktas, jog jis vairavo transporto priemonę, nes nebuvo konstatuota, kad būtent jis išlipo iš vairuotojo vietos, ir to nepatvirtino nė vienas apklaustas asmuo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors tiesioginių apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog būtent A. R. vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos gretino tarpusavyje ir vienus su kitais, taip pat ir su bylos rašytiniais įrodymais, sujungė visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir padarė tikslias ir apibendrinančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

10. Kaip matyti iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. Č. ir I. B. parodymų, jie abu nuosekliai nurodė įvykių seką, kad pirmas iš automobilio išlipo gale sėdėjęs vaikinas, kuris prisistatė K. S., jis buvo blaivus, po to iš priekinės keleivio pusės išlipo antras vaikinas, A. B., ir paskutinis, automobiliui dar pavažiavus, taip pat iš priekinės dešinės pusės išlipo A. R., kuriam buvo nustatytas neblaivumas. Šias aplinkybes E. Č. analogiškai nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Liudytojas K. S. taip pat nurodė, kad jis sėdėjo gale, A. B. -priekyje keleivio pusėje, prie vairuotojo, o kas vairavo automobilį, jis teigė neprisimenąs, nors akivaizdu, jog automobilyje, be šių dviejų asmenų, dar buvo tik A. R., kuris, logiška, ir vairavo transporto priemonę, o K. S. tiesiog nenorėjo įvardinti A. R., kaip vairavusio automobilį asmens. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų E. Č. ir I. B. nurodyta aplinkybė, jog abu girdėjo A. B. sakant A. R., kad šis prisipažintų, tačiau jis pasakė nenorintis, kad būtų konfiskuotas automobilis. Aplinkybės, kad automobilis priklauso A. R. uošvienei R. G., kad automobilio raktas policijos pareigūnų buvo rastas pas jį, nors tiesiogiai ir nepagrindžia apelianto kaltės, tačiau kaip netiesioginiai įrodymai, vertinant juos su aukščiau aptartaisiais, taip pat turėjo pagrindą formuojant teismo vidinį įsitikinimą dėl A. R. kaltės.

11. Paties A. R. išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jo argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Apeliantas teigė, kad automobilį iš R. G. paėmė kartu su K. S., ir pastarasis jį vairavo, tačiau K. S. šią aplinkybę paneigė. Teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti liudytoju K. S., nes jo parodymai dėl visų kitų aplinkybių buvo nuoseklūs ir atitiko bylos įrodymus. Dėl tos pačios priežasties pagrįstai kritiškai, kaip nepatikimus, ir duotus siekiant padėti A. R. išvengti atsakomybės, apylinkės teismas vertino ir apelianto uošvienės R. G. parodymus, kuriais ji palaikė A. R. versiją, kad automobilio pasiskolinti žentas pas ją atvyko su K. S., kuris turėjo teises, todėl ji jam perdavė automobilį. A. R. taip pat teigė, kad pas jį rasti automobilio raktai nepatvirtina jį vairavus, nes galėjo būti ir antri raktai, tačiau policijos pareigūnai nė pas vieną iš automobilio išlipusių vaikinų antrų automobilio raktelių nerado. Savo kaltę apeliantas bandė paneigti ir tuo, kad policijos pareigūnų nurodytas automobilio svyravimas, prieš jam išlipant, galėjo būti tiesiog dėl jo didelio svorio, tačiau aukščiau aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nors A. R. ir išlipo iš keleivio vietos, tačiau jis išlipo paskutinis, prieš tai iš tos pačios vietos išlipo A. B., todėl akivaizdu, kad daugiau niekas kitas, išskyrus apeliantą, negalėjo vairuoti automobilio. Taigi, A. R. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o priešingai, buvo paneigtos bylos įrodymų visuma, todėl jo versiją teisingai pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

12. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, jog teismas neišnaudojo visų galimybių ištirti įrodymus, neapklausė liudytojo A. B., nenustatyta mergina, buvusi automobilyje, policijos pareigūnai nenurodė, ar trims asmenims išlipus iš automobilio, jame liko žmonių. Dėl žmonių, buvusių automobilyje, skaičiaus visos aplinkybės yra ištirtos, nes įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai patvirtino, jog visiems trims vaikinams išlipus, jie priėjo prie automobilio, apžiūrėjo jį, jame daugiau nieko nebuvo. Liudytojas K. S. taip pat patvirtino, kad jie važiavo trise. Tai, kad nebuvo apklausti visi galimai ką nors apie įvykį žinantys asmenys, nereiškia, jog įvykis nebuvo ištirtas išsamiai. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje užteko duomenų neginčijamai išvadai dėl A. R. kaltės įrodymų, o paties apelianto manymas, kad įrodymų nepakanka, neduoda pagrindo laikyti tyrimą ydingu, prieštaringu ir nepilnu. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Nepagrįstas skundo argumentas, jog automobilio savininkė R. G. pačiam apeliantui nedavė vairuoti automobilio, ir ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilyje bus alkoholio išgėrusių asmenų. Bylos įrodymais nepatvirtinta ši gynybos versija, kurią palaikė ir pati R. G., kad automobilį ji perdavė K. S., kas rodo, jog ji akivaizdžiai siekia nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes. Ji nurodė, kad žinojo, jog A. R. yra atimta teisė vairuoti automobilį, ir ji jam automobilio neduodavo, tačiau anksčiau taip pat yra buvę, kad jis atvykdavo su draugais, kurie turi teisę vairuoti, ir automobilis būdavo perduodamas jiems. Taigi, automobilio savininkė žinojo, kad A. R. yra praradęs teisę vairuoti, tačiau ne kartą yra perdavusi automobilį jam ir jo draugams, o šioje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog R. G. perdavė jai priklausantį automobilį pačiam apeliantui, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog automobilio savininkė šiuo atveju nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, R. G. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas buvo pritaikytas pagrįstai ir teisėtai.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. R. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė