Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. T. Vrublevskio g. 4, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia teritorijos, nedavė kelio jam iš dešinės pusės važiavusiam dviračiui, su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Šiais veiksmais M. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. T. Vrublevskio g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) pakliuvęs į eismo įvykį iš jo vietos pasišalino, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. D. parodė, jog 2016 m. liepos 6 d. važiavo iš T. Vrublevskio g. esančio bromo. Šiek tiek pavažiavęs iš bromo, jis stabtelėjo pažiūrėti ar niekas nevažiuoja, ar niekam netrukdys. Tuo metu į jo vairuotą automobilį atsitrenkė dviratininkė. M. D. nurodė, jog jis iš karto pribėgęs prie dviratininkės paklausė, ar jai viskas gerai, ar jai reikia pagalbos. Dviratininkė atsikėlė, sakė, jog jai viskas gerai. Jis norėjo padėti atsikelti dviratininkei, tačiau ji atsikėlė pati. Praeivis užsienietis pakėlė dviratį, pastūmė jį pirmyn ir atgal, todėl jam pasirodė, kad dviratis nėra apgadintas. M. D. teigė, jog vėl paklausė dviratininkės, ar jai viskas gerai. Ji patvirtino, kad viskas gerai, todėl jis suprato, kad ji jam neturi jokių priekaištų. M. D. taip pat tvirtino, jog įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose automobilio fotonuotraukose. Jis matė, kaip moteris eina prie savo dviračio, todėl jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Moteris atsitrenkė į automobilio priekį, užsikabino pedalu ir dviračio vairu prabrėžė kapotą. Tuo metu, kai moteris atsitrenkė į automobilį, jis buvo beveik sustojęs, tačiau automobilis dar riedėjo. Iš karto po įvykio nematė, kad dviratis būtų apgadintas. Policijos nekvietė, kadangi pasigailėjo dviratininkės, kadangi manė, jog ji yra kalta dėl įvykio. Jam pasirodė, jog būtent dviratininkė atsitrenkė į automobilį, o ne jis į dviratininkę. Kontakto metu automobilis buvo išlindęs 30-40 cm iš bromo.

Tyrimo metu M. D. parodė, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 16.00 val., vairavo automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš T. Vrublevskio g. 4 namo bromo, važiavimo greitis buvo 4 km/h. Iškišus automobilio priekinę sparno pradžią į jo automobilį atsitrenkė dviratininkė, važiavusi iš dešinės pusės. Dviratininkė nukrito. Jis išlipęs paklausė dviratininkės, ar viskas gerai, ar nereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos. Dviratininkė nurodė, kad nesusižeidė. Praeivis pastatė dviratį, jis važiavo, nebuvo sugadintas. M. D. dar kartą paklausė dviratininkės, ar viskas gerai, ji atsakė, kad taip. M. D. tuomet išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Dviratininkė pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi važiavo greitai šalia sienos. Dviratininkė sugadino priekinį automobilio bamperį, įbrėžė kapoto dangtį. (b. l. 28)

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Š. parodė, jog įvykis įvyko 2016 m. liepos 6 d., apie 16.30 val. Ji važiavo T. Vrublevskio g. link Mindaugo tilto. Važiavo šaligatviu, greitis buvo panašus į pėsčiųjų. Iš bromo išvažiavo automobilis ir ją partrenkė. Ne ji atsitrenkė į automobilį, o automobilis atsitrenkė į ją. Automobilį pamatė prieš pat smūgį, išvengti įvykio neturėjo jokių galimybių. Kontakto metu ji persivertė per dviračio vairą, krito ant dešinio šono. Dėl įvykio patyrė šoką, nesigaudė aplinkoje. Įvykio vietoje buvo praeiviai, t. y. pagyvenusių britų pora, viena mergina. Kažkas paklausė, kaip ji jaučiasi. Ji buvo susijaudinusi, jai rūpėjo dviratis, skaudėjo pilvą, nugarą. Tuo metu, kai ji patraukė dviratį, vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo numerius ir išvažiavo. Įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius. Po įvykio iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policininkas sakė, jog dviratis yra nepataisomas. Nukentėjusioji teigė, kad dviratį po įvykio išmetė. Su automobilio vairuotoju, kiek atsimena, nebendravo. Ji tikrai atsimena, kad kažkas kažko klausė, tačiau pagalbos nesiūlė. Kai jos buvo klausiama, ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad nežino, buvo šoke. Dviratis po įvykio buvo apgadintas, buvo apgadintas ratas, metalinės dalys. S. Š. nurodė, jog ji žino, kad kitoje gatvės pusėje yra įrengtas dviračių takas, tačiau ji važiavo šaligatviu, kadangi jai taip buvo patogiau. Ji pamatė automobilį, kai jis į ją atsitrenkė. Ji neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Prieš įvykį važiavo šaligatvio viduriu. Susidūrimas įvyko toje vietoje, kur yra pažemėjimas, kad išvažiuoti iš bromo, ties viduriu. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar automobilio vairuotojas po įvykio su ja bendravo, jis tikrai neklausė, kaip ji jaučiasi. Kažkas klausė, ar jai viskas gerai.

Iš S. Š. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. liepos 6 d., apie 16.27 val., ji važiavo dviračiu šaligatviu, lygiagrečiu T. Vrublevskio g., link Mindaugo tilto. Iš T. Vrublevskio g. esančio namo Nr. 4 vidinio kiemo priekiu išvažiavo automobilis VW ir partrenkė ją iš kairės pusės. Nuo kontakto krito pilvu ant dviračio vairo, paskui bloškėsi ant dešiniojo šono. Po kritimo skaudėjo dešinįjį šoną, pilvą, nugaros apatinę dalį, dešinę ranką, patyrė šoką, darėsi silpna. Dviratis įvykio metu sugadintas nepataisomai. Automobilio vairuotojas išlipęs pasitaisė mašinos priekinius numerius ar detalę ir nedelsiant pasišalino iš eismo įvykio vietos. S. Š. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo konstatuotas pilvo ir nugaros sutrenkimas. (b. l. 21)

Iš papildomo S. Š. paaiškinimo matyti, kad ji tame pačiame brome matė ją partrenkusį automobilį, automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22)

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, jog įvykio dieną norėjo sukti į kiemą ir pamatė, kaip mergina su dviračiu atsitrenkė į automobilį. Merginą po įvykio pakėlė praeiviai. Vairuotojas išlipo, kažką pakalbėjo su nukentėjusiąja, po kurio laiko nuvažiavo. Liudytojas klausė merginos, ar viskas gerai, ji sakė, jog jai nieko nereikia. Įvykį matė, kadangi laukė, kol kitas automobilis išvažiuos iš bromo. Dviratininkė važiavo nuo Katedros pusės, link Mindaugo tilto. Liudytojui pasirodė, kad ji atsitrenkė į automobilį. Viskas vyko labai greitai. Dviratininkė važiavo arčiau namo sienos, pėsčiųjų šaligatviu. Automobilis iš arkos buvo išvažiavęs nedaug, gal pusę metro, nelabai išsikišęs. Įvykio vietoje greičiausiai buvo trys ar keturi žmonės. Automobilio vairuotojas buvo priėjęs prie merginos. Automobiliui buvo iškritusi bamperio kilpa. Liudytojo nuomone, kontaktas įvyko automobilio dešiniu šonu, buvo slystantis smūgis. Dviratis važiavo greitai, jeigu būtų važiavęs lėčiau, būtų spėjęs sustabdyti. Matėsi, kad dviratininkė buvo šoke. Liudytojas matė, kad buvo apgadintas dviračio priekinis ratas. Susidūrimo metu automobilis po truputį judėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietą, jį ir kolegę pasitiko mergina, kuri paaiškino, kad ji važiavo dviračiu, iš namo vidinio kiemo išvažiavo automobilis ir ant šaligatvio įvyko kontaktas. Įvykio vietoje buvo liudytojas, jis parašė paaiškinimą. Atvažiavo greitoji, išvežė merginą į ligoninę. Mergina elgėsi adekvačiai. Liudytojas teigė, jog dviračio apgadinimų neatsimena. Tikriausiai automobilis su dviratininke kontaktavo dešine puse. Kaip krito nukentėjusioji po kontakto, nežino.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. liepos 6 d., apie 16.37 val., buvo gautas pranešimas, kad T. Vrublevskio g., Vilniuje, automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš kiemo partrenkė dviratininkę. Nuvykus į nurodytą vietą dviračio vairuotoja S. Š. paaiškino, kad su dviračiu važiavo T. Vrublevskio g. šaligatviu link Mindaugo tilto ir staiga iš T. Vrublevskio g. 4 esančio bromo išvažiavo automobilis, ją partrenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Gali būti, kad pasišalinusio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) S. Š. greitosios medicinos pagalbos buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Policijos pareigūnams eismo įvykio liudininkas R. K. paaiškino, kad važiavo T. Vrublevskio g. pirma eismo juosta ir sustojo ties bromu, kur įvyko eismo įvykis. Matė, kaip iš bromo išvažiavo automobilis, kurio valstybinių numerių neprisimena, ir priekiniu bamperiu partrenkė dviratininkę, vairuotojas išlipo iš automobilio, pakalbėjo su dviratininke ir išvažiavo. Policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vieta nefilmuojama. (b. l. 3)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėja šiuo metu yra prie bromo priešais Katedrą, ją važiuojančią su dviračiu nutrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėja jaučia pilvo skausmus. (b. l. 4)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas S. Š. dviratis. Nustatyta, kad apgadintas dviračio vairas, priekinė šakė ir priekinis ratas. (b. l. 7)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliui VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) apibraižytas, įlenktas priekinis bamperis, variklio dangtis. (b. l. 8-10)

Iš specialistės paaiškinimo matyti, kad išnagrinėjus S. Š. medicininius dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad S. Š. diagnozuotas juosmens ir pilvo sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. (b. l. 17)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad S. Š. kraujyje, paimtame 2016 m. liepos 6 d. 17.30 val., etilo alkoholio nerasta. (b. l. 14)

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kuriuos laiko įrodymais, konstatuoja, jog M. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 12 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Teismui nekyla abejonių, kad 2016 m. liepos 6 d. 16.37 val. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo M. D. vairuojamas automobilis, taip pat S. Š., kuri važiavo dviračiu. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad kontaktuojant M. D. vairuojamam automobiliui ir dviračiui, kuriuo važiavo S. Š., buvo apgadintas tiek automobilis, tiek dviratis. Faktą, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis pripažino pats M. D.. Teismo posėdžio metu jis pats pripažino, jog byloje esančiuose fotonuotraukų kopijose (b. l. 8-10) užfiksuoti automobilio apgadinimai buvo padaryti įvykio metu. Jis teisme nurodė, jog moteris atsitrenkė į jo vairuoto automobilio priekį, vairu perbraukė kapotą. Iš foto nuotraukų kopijų matyti, jog būtent automobilio priekinė dalis ir yra apgadinta. Faktą, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekis, patvirtina liudytojo R. K. parodymai, iš dalies ir nukentėjusiosios teiginiai. Liudytojas R. K. nurodė, jog matė, kad po įvykio buvo iškritusi automobilio bamperio kilpa. Nukentėjusioji teigė, jog M. D. po įvykio apžiūrinėjo automobilio valstybinius numerius. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu buvo apgadintas S. Š. dviratis. Faktą, jog dviratis buvo apgadintas, nurodė pati nukentėjusioji, liudytojas R. K., taip pat šis faktas yra užfiksuotas transporto priemonės apžiūros akte.

Teisme M. D. teigė, jog ne jis atsitrenkė į dviratininkę, o ji atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Vis tik byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad būtent M. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į dviratininkę, o ne priešingai. Kaip jau minėta, byloje esančiose fotonuotraukų kopijose yra užfiksuoti automobiliui padaryti apgadinimai. Iš fotonuotraukų kopijų matyti, jog apgadinimai yra automobilio priekinėje dalyje. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu dviratininkė būtų atsitrenkusi į automobilį, tai apgadinimai turėjo būti padaryti ne tik automobilio priekyje bet ir jo dešiniajame šone ar arti automobilio kampo, vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad buvo apgadintas dešinysis automobilio šonas. Teismas konstatuoja, jog paprasčiausiai nėra įmanoma situacija, kad dviratis šonu būtų galėjęs atsitrenkti į automobilio priekį. Tam, kad būtų apgadintas automobilio priekis, šis automobilis turėjo kontaktuoti priekine dalimi su dviračiu, o tai rodo, jog būtent automobilis įvažiavo į dviratininkę, o ne priešingai. M. D. teiginys, jog jis mano, kad dviratininkė į jį įvažiavo, taip pat liudytojo R. K. nuomonė, kad dviratininkė įvažiavo į automobilį, vertintini kaip subjektyvi šių asmenų nuomonė, galimai nulemta netikslaus trumpai trukusio įvykio aplinkybių suvokimo. Čia pažymėtina ir tai, kad pats M. D. teigė, kad moteris atsitrenkė į automobilio priekį, pedalu užsikabino ir dviračio vairu prabrėžė kapotą. Taigi M. D. parodymai leidžia teigti, kad kontaktas įvyko automobilio priekiu, kontaktavo dviračio pedalas ir automobilis (pastebėtina, jog automobiliui padarytų apgadinimų pradžia prasideda žemai, toje vietoje kur yra bamperio kilpa, kurios iškritusi detalė po įvykio buvo įstatyta atgal į vietą).

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog būtent M. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į dviratininkę, o įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad M. D. nedavė kelio jam iš kairės pusės važiavusiam dviračiui. Byloje buvo nustatyta, jog dviratininkė važiavo M. D. iš dešinės pusės (važiavimo kryptis nuo Katedros aikštės link Karaliaus Mindaugo tilto). Taigi paminėta aplinkybė yra tikslintina. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas netikslumas vertintinas tik kaip neesminis suklydimas, kuris įtakos M. D. teisei į gynybą neturėjo ir neturi. Aplinkybės patikslinimas taip pat neturi įtakos M. D. veikos kvalifikavimui.

Aplinkybė, jog pati nukentėjusioji nurodė, kad ji persivertė per dviračio vairą, nepaneigia fakto, jog būtent M. D. įvažiavo į dviratininkę, o ne atvirkščiai, ypač įvertinus tai, jog buvo kontaktuojama su dviračio pedalu.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad M. D., išvažiuodamas iš bromo, privalėjo praleisti kitus eismo dalyvius. Akivaizdu, jog šią pareigą suvokė ir pats M. D., kuris nurodė, jog iš bromo važiavo lėtai, stebėjo, ar niekas nevažiuoja, ar niekam nesutrukdys. Vis tik byloje užfiksuoti faktai leidžia teigti, jog M. D. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepastebėjo jam iš dešinės pusės važiuojančios dviratininkės ir į ją atsitrenkė. Šiuo atveju M. D. atsakomybės nešalina tai, kad jis išvažiuodamas iš bromo negalėjo matyti, kas dedasi šaligatvyje. Teigtina, jog jis privalėjo iš bromo važiuoti taip, kad nesukeltų grėsmės jokiems eismo dalyviams (nesvarbu, kuria šaligatvio dalimi judantiems (einantiems ar bėgantiems) pėstiesiems, asmenims, kurie gali naudotis kitomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, dviračiais, paspirtukais, riedžiais ir pan.). Teismas sutinka su tuo, kad S. Š. nesilaikė kelių eismo taisyklių, nustatančių reikalavimus dviračių vairuotojams. Vis tik teismo įsitikinimu, pagrindinė priežastis, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo M. D., o ne dviratininkės veiksmai, t. y. eismo įvykis kilo ne dėl to, kad S. Š. dviračiu važiavo šaligatviu, o dėl to, kad M. D., išvažiuodamas iš bromo, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepraleido dviratininkės, į ją atsitrenkė.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog M. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.

M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. yra baustas administracine tvarka, tačiau jo anksčiau padarytas pažeidimas nevertintinas kaip šiurkštus, jis dirba, taip pat teismas įvertina padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, faktą, jog eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ir dviratininkės veiksmai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad M. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą turi būti skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei minėtos normos sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad M. D. suvokė, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Pats M. D. teigė, jog iš karto po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios, jos klausė, ar jai viskas gerai, o nukentėjusioji atsakė, jog viskas yra gerai. Jis pamanė, jog S. Š. jokių pretenzijų jam neturi, buvo įsitikinęs, kad dėl įvykio jis nėra kaltas, ant nukentėjusiosios dviračio akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo, o jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, todėl nusprendė iš įvykio vietos išvažiuoti. Tokių M. D. teiginių nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Pati S. Š. negalėjo nurodyti, ar po įvykio ji bendravo su automobilio vairuotoju. Iš jos parodymų, duotų teisme, matyti, jog ji negalėjo tiksliai atsiminti, kas ko jos klausė ir ką ji atsakė į klausimus. Taigi nukentėjusiosios parodymai nepaneigia M. D. teiginių, jog jis bendravo su ja. Faktą, jog M. D. bendravo su nukentėjusiąja, patvirtina bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo R. K. parodymai, iš kurių matyti, jog automobilio vairuotojas buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, kažką su ja kalbėjo. Taip pat iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis ir pats klausė nukentėjusiosios, ar jai reikia pagalbos, tačiau ši pagalbos atsisakė. Šis faktas leidžia manyti, jog nukentėjusioji ir M. D. galėjo atsakyti, jog jai viskas yra gerai. Čia pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė dviračio, su kuriuo buvo pakliuvusi į eismo įvykį, nuotraukas, iš kurių matyti, jog jokie akivaizdūs dviračio apgadinimai nėra matomi. Paties M. D. vairuotam automobiliui taip pat padaryti apgadinimai nėra žymūs. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog M. D. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Byloje esantys įrodymai neleidžia kategoriškai teigti, kad M. D. suvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, todėl nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra paneigta versija, jog M. D. galėjo sąžiningai klysti dėl pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje vykdymo.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16059741351.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.