- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 1N-68/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas (pran.)
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Lino Žukausko, teisėjų Violetos Ražinskaitės, Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas S. M. prašymas pašalinti neaiškumus dėl žalos atlyginimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu S. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje iš dalies buvo patenkintas Klaipėdos apskrities VMI civilinis ieškinys ir iš nuteistųjų K. B., I. V., N. L., I. B., S. M. solidariai priteista 122 358,32 litų žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu dalyje dėl S. M. paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį.
2011 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nuteistojo S. M. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog tol, kol nėra sumokėta visa priteista 122 358,32 litų suma, teismas negali konstatuoti, jog nuteistasis S. M. atlygino padarytą žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. M. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir vadovaujantis BPK 361 straipsniu priimti procesinį sprendimą, pašalinant neaiškumą dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities VMI, kartu konstatuojant, kad S. M. atlygino Klaipėdos apskrities VMI padarytą žalą iki priimant 2011-01-17 nuosprendį.
Skunde nurodo, kad jo pateiktą įmokos kvitą, patvirtinantį faktą, jog jis atlygino žalą, Vilniaus apygardos teismas prijungė prie bylos medžiagos, tačiau nuosprendyje nepasisakė dėl žalos atlyginimo ir jo pateikto šį faktą patvirtinančio įmokos kvito nevertino. Dėl šios priežasties, vykdant nuosprendį, dėl žalos atlyginimo gali kilti neaiškumai. Nuteistasis mano, kad klausimas dėl žalos atlyginimo konstatavimo galėjo būti išspręstas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka, nes esant akivaizdžiam faktui apie žalos atlyginimą, kuris buvo atliktas dar iki bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, priimtas teismo procesinis sprendimas, jeigu toks būtų priimtas pagal BPK 361 straipsnį, nepakeistų 2011-01-17 nuosprendžio esmės. Skunde nurodo, kad jis savanoriškai atlygino padarytą žalą, toks jo sprendimas padarytas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, jo manymu, turėtų būti pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismo posėdžio metu gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-04-24 nuosprendyje yra nurodęs, jog be paskirtų laisvės atėmimo bausmių, nuteistieji turi solidariai atlyginti Klaipėdos apskrities VMI patirtą žalą dėl pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi daliai nuteistųjų yra sušvelninęs apylinkės teismo paskirtą sankciją susijusią su laisvės atėmimu, tačiau dėl žalos dydžio ar jo atlyginimo tvarkos teismas nepasisakė. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi, S. M. prašymas dėl neaiškumų, susijusių su žalos atlyginimu klausimu, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad kol nėra sumokėta visa priteista 122 358,32 litų suma, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis atlygino padarytą žalą.
Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo pozicija, kad nėra pagrindo teigti, jog S. M. visiškai atlygino valstybei padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Solidarioji bendraskolių prievolė gali baigtis tik visiškai įvykdyta. Kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius gali reikalauti ją įvykdyti tiek iš kiekvieno skyrium, tiek iš visų bendraskolių kartu. CK 6.6 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Tokiu atveju kreditorius neįvykdytos prievolės dalies gali reikalauti iš kitų bendraskolių. Todėl visi bendraskoliai lieka vienodai įpareigoti kreditoriui, iki prievolė visiškai įvykdoma.
Iš bylos duomenų (t. 38, b. l. 172) matyti, kad nuteistasis S. M. 2010-05-12 sumokėjo VMI 24 471,67 Lt. Kadangi 2009-04-24 nuosprendžiu žalos atlyginimas buvo solidariai priteistas iš nuteistųjų K. B., I. V., N. L., I. B. ir S. M., tai pastarojo įmokėta pinigų suma solidariai sumažėjo atlygintinos žalos dalis. Nuosprendis bus įvykdytas tik tada, kai bus visiškai sumokėta likusi 97 886,65 Lt suma, nepriklausomai, ar tai padarytų kuris nors vienas iš bendraskolių ar visi kartu. Įmokėjus pilną žalos atlyginimui priteistą sumą kuriam nors vienam iš skolininkų, pastarasis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių jiems priteistos civilinio ieškinio dalies atlyginimo. Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog S. M. savo civilinio ieškinio dalį įvykdė, kaip tai numatyta įstatymu.
Nuteistojo S. M. skundas negali būti tenkinamas ir dėl kitos priežasties. BPK 361 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Savo skunde S. M. pažymi, kad gali atsirasti neaiškumai, vykdant jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Iš to daroma išvada, kad skundo nagrinėjimo metu jokių neaiškumų dėl jo vykdymo dar nėra, todėl nėra ir skundo nagrinėjimo dalyko. Jei tokių neaiškumų atsiras ateityje, kreditorius turi teisę teikimu kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, kad juos pašalintų.
Šioje proceso stadijoje negali būti pripažinta S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar jau pradėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai yra apeliacinio proceso dalykas, šiuo metu nuosprendis byloje yra įsiteisėjęs ir dėl jo yra paduotas kasacinis skundas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.