Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo T. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2015-05-28, apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), J. R. mokomojo pulko teritorijoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija patį pažeidimo padarymo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), todėl pagrįstai konstatavo, jog T. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,61 prom.) vairavo automobilį. Nors pažeidimo padarymo metu su pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi, tačiau teisme ginčijo savo kaltę. Apeliaciniame skunde T. Š. teigia, jog teismas neteisingai vertino tiek faktines bylos aplinkybes, tiek eksperto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad T. Š. padarė ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinės teisės pažeidimą.

T. Š. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktos ir ištirtos medžiagos visuma, tai yra: 2015-05-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 61P-31407670-15, kuriuo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės, alkoholio matuoklio rodmenimis, kurie patvirtina, jog T. Š. buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas (b. l. 5), alkotesterio patikros sertifikatu, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, išduotas patikros sertifikatas galioja iki 2015-08-05 (b. l. 13), pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais duotais teismo posėdžio metu (b.l. 14, 15,16, 40, 47-48), alkotesterio parodymais (b.l. 12), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. T-A 4234/15(01)ir medicininės apžiūros aktu (b. l. 34-35), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. G2552/15(01). Minėtieji bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas buvo vartojęs alkoholio, ir pažeidimo metu, neblaivumo laipsnis viršijo leistiną normą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teisme turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT administracinė byla N62-3686/2008).

Pažeidėjas kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nepripažįsta, nes, jo manymu, alkotesterio parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, be to, jie prieštarauja vėliau atliktai medicininei apžiūrai, o eksperto išvada ir aplinkybių vertinimas yra nekonkretūs. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad įvardytos priežastys nepaneigia fakto, kad pažeidimo padarymo metu T. Š. buvo neblaivus.

T. Š. policijos pareigūnams paaiškino, kad vairavo išgėręs, nes iš vakaro šventė su draugais ir ryte nepagalvojo, kad buvo neblaivus, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b. l. 6). Liudytojas A. A. parodė, jog nuo T. Š. truputį jautėsi alkoholio kvapas (b.l. 47). Bylos duomenimis patvirtinta, kad alkotesterio galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs (b. l. 13). Taip pat apelianto argumentai, kuriais bandoma paneigti alkotesterio parodymus, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis pirmasis tikrinimas atliktas 08:17 val., antrasis 08:40 val. Pirmąjį kartą alkotesteris parodė 0,61prom., antrąjį – 0,49 prom.. Pažeidėjas tam, kad įrodytų savo blaivumą, pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 27 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir pateikė specialisto išvadą, kad jo kraujyje nerasta etilo alkoholio (b. l. 35). Tačiau, vien šis faktas nepatvirtina, jog T. Š. pažeidimo padarymo metu alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Ši išvada vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste ir minėta specialisto išvada nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais. Pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kraujo tyrimai medicinos įstaigoje buvo atlikti praėjus net 2val. 33 min. po pirmojo patikrinimo (b.l. 57). Siekiant išsklaidyti abejones, šioje byloje buvo skirta teismo medicininė ekspertizė T. Š. blaivumui nustatyti (b.l. 49-50). Ekspertizės išvada patvirtino, kad medicininiu požiūriu tarp 2015-05-28 atliktų alkotesteriu ALKO –SENKOR IV Nr. 069078 dviejų alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimų: pirmojo 08 val. 17 min. – 0,61 prom. ir antrojo 08 val. 40 min.- 0,49 prom. ir gydymo įstaigoje 10:50 val. atlikto T. Š. kraujo mėginio tyrimo parodymų – 0,00 promilių esminio prieštaravimo nėra. Ekspertas padarė išvadą, jog atsižvelgus į visus administracinėje byloje esančius T. Š. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2015-05-28 08:17 val. (pirmo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu metu) alkotesteriu nustatytos etilo alkoholio koncentracijos paneigti negalima (b.l. 57). Pažymėtina, kad ekspertizę atlikęs VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis turi 42 m. ekspertinio darbo stažą (b.l. 56), todėl teismui nekyla abejonių dėl atliktos ekspertizės išvadų patikimumo, išvados yra aiškios ir konkrečios, duotos įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą pagrįstai jomis vadovavosi ir vertino visų įrodymų kontekste.

Skundą nagrinėjantis teismas teigia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog vairavimo metu T. Š. kraujyje esantis alkoholio kiekis viršijo leistinas normas. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad T. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. jog jam vairuojant transporto priemonę jo maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytą maksimalią leistiną normą – 0,4 promilės. Vien faktinė aplinkybė, jog T. Š. nesutinka su įrodymų vertinimu, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarimo neteisėtu, o abejonių, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog byloje neužtenka duomenų, T. Š. kaltei pagrįsti, ar kad bylos duomenys buvo neteisingai įvertinti, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2016-01-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.