Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-249-601/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
2S-249-601/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
Skolininkas
S. P.
Kreditorius
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-249-601/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmienė
Procesinio sprendimo kategorija 129.4; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sauliaus Virbicko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui S. P. ir išieškotojui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl vykdymo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 2) atmetė pareiškėjo pareiškimą (b. l. 1) priteisti iš skolininko išieškotojai 95 Lt vykdymo išlaidų, kurias sudaro 30 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų, 35 Lt už užklausas nustatant skolininko turtinę padėtį ir 30 Lt už patvarkymus, aktus. Teismas nurodė, kad antstolis 2005-12-12 grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą Nr. 1-3278/2003 dėl 150 Lt išieškojimo iš skolininko S. P. , surašęs išieškojimo negalimumo aktą. Kadangi vykdomasis dokumentas įvykdytas nebuvo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo, remiantis CPK 610 str., priteisti iš skolininko jo vykdymo išlaidas. Taip pat teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog išieškotojas sumokėjo vykdymo išlaidas. Vadovaujantis išdėstytu teismas sprendė, kad antstolio prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 5-6) pareiškėjas antstolis S. Virbickas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko būtent išieškotojui, o antstolis tik vykdo pareigą pateikti prašymą dėl išlaidų priteisimo. Aplinkybė, jog teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog išieškotojas sumokėjo antstoliui visas vykdymo išlaidas, vertintina kaip ieškinio trūkumas, kuriam pašalinti turėjo būti nustatytas terminas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinio dokumento trūkumų šalinimą, netinkamai taikė normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų priteisimo tvarką, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną nutartį.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė dėl dviejų priežasčių: prie pareiškimo nepridėtų jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei vykdomojo dokumento neįvykdymo. Civilinio proceso teisėje su atskirais atvejais taikomomis išimtimis galioja principas, jog kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 12 str., 178 str.). Šio principo įgyvendinimas praktikoje atsispindi konkrečiu įpareigojimu procesiniame dokumente nurodyti reiškiamą reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p.) bei pareiga turimus rašytinius įrodymus pridėti prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 114 str.). Tačiau CPK 115 str. nuostatos, jog teismas nurodytų pareigų vykdymo tinkamumą vertina procesinio dokumento priėmimo stadijoje, į teismą besikreipiančiai šaliai nesilaikant nustatytos tvarkos teismas privalo paskirti terminą trūkumams pašalinti ir, trūkumų nepašalinus, procesinį dokumentą laiko nepaduotu bei grąžina jį padavusiam asmeniui, suponuoja išvadą, kad procesinio dokumento trūkumai ar jo turinį patvirtinančių įrodymų nepateikimas kartu su procesiniu dokumentu dėl savo procesinio pobūdžio jokiomis aplinkybėmis negali būti vertinami kaip pagrindas procesiniame dokumente nurodytam materialiam teisiniam reikalavimui atmesti. Todėl aptariamas ginčijamos nutarties motyvas vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdama į tai, jog su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė ginčijamoje nutartyje nurodytus įrodymus, vykdymo išlaidų apmokėjimo faktą patvirtina ir išieškotoja savo atsiliepime į atskirąjį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškimo trūkumas buvo pašalintas, todėl yra pagrindas vertinti pareiškimo dalyko pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vykdomąją bylą užbaigus surašant išieškojimo negalimumo aktą nėra teisinio pagrindo vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko. Pagal CPK 632 str. 2 p. vykdomoji byla laikoma baigta ir CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąją dokumentą išieškotojui. CPK 631 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. 2005-12-12 vykdomasis dokumentas Nr. 2-3278/2003 buvo grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu, nes skolininkas neturi turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Taigi šiuo atveju vykdomoji byla laikoma baigta ir antstolių kontora įgyja teisę į atitinkamų vykdymo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui. CPK 611 straipsnyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Tokia nurodytų normų redakcija iš esmės reiškia, kad dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisę kreiptis į teismą turi tik antstolis. Tačiau nei šioje normoje, nei kitose vykdymo procesą reglamentuojančiose normose nenumatytas draudimas, kad antstoliui pareiškimu prašant priteisti vien išieškotojo sumokėtas vykdymo išlaidas pastarosios negalėtų būti priteistos tiesiogiai šias išlaidas patyrusiam išieškotojui, juo labiau, kad šias išlaidas antstolis bet kuriuo atveju vėliau turėtų pervesti išieškotojui. Kadangi išieškotojas Alytaus apskrities VMI antstoliui jau yra sumokėjusi vykdymo išlaidas, todėl darytina išvada, jog gali būti tenkinamas antstolio prašymas vykdymo išlaidas priteisti ne jam, bet tiesiogiai išieškotojui. Tai užtikrintų proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis) ir sudarytų prielaidas išvengti nereikalingo vykdymo išlaidų perskirstymo, taip pat nepažeistų nei išieškotojo, nei skolininko teisių.

Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo prašymas buvo atmestas, pripažinus nepagrįsta ir ją panaikinus, nesant CPK 327 str., 329 str. 1 d. nustatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą iš esmės. Kadangi antstolio atliktų procesinių veiksmų apskundimui CPK numatyta speciali tvarka (CPK XXXI skyrius), šios bylos nagrinėjimo ribos apima tik antstolio prašymo priteisti vykdymo išlaidas bei šių išlaidų sumos pagrįstumo įvertinimą. Antstoliui 2005 m. rugsėjo 30 d. surašius išieškojimo negalimumo aktą Nr. 0127/03/03228, vykdomoji byla buvo užbaigta CPK 632 str. 2 p. pagrindu ir atsirado prielaidos išspręsti vykdymo išlaidų paskirstymo klausimą. Skolininkui buvo išsiųstas raštiškas siūlymas, kuris, vadovaujantis CPK 604 str., laikomas tinkamai įteiktu, skolininkas per nustatytą terminą vykdymo išlaidų neapmokėjo, todėl atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys antstolio nurodomų bendrųjų vykdymo išlaidų, taip pat išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus dydžių pagrįstumą, bei, kaip jau minėta, aplinkybę, jog šias išlaidas apmokėjo išieškotoja, todėl tenkintinas reikalavimas šias išlaidas priteisti iš skolininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., teisėjų kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, priteisti iš skolininko S. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adr. (duomenys neskelbtini), 95 Lt (devyniasdešimt penkis litus) vykdomojoje byloje Nr. 0127/03/03228 patirtų vykdymo išlaidų išieškotojai Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Birutė BobrelAlgirdas Remeika