- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-6084-517/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00471-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.8.4Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, gavęs savo žinion civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui M. Ž. dėl baudos ir nuostolių priteisimo pagal konfidencialumo sutartį, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, patikslindamas savo ieškinio reikalavimus, prašydamas iš atsakovo M. Ž. ieškovo naudai priteisti 30 000,00 Eur nuostolius bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad su įmonės darbuotoju – atsakovu M. Ž. 2019 m. balandžio 24 d. sudarė konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos. Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko darbo praktiką, o vėliau ir dirbo su tiesioginiu klientų aptarnavimu. Įmonė jam buvo perdavusi 210 klientų sąrašą, atsakovas disponavo komercine informacija skirta sutartims, deryboms prieš sutarčių pasirašymą. Po ko, 2020 m. vasario mėnesį ieškovas gavo informaciją apie tai, kad atsakovas dirba konkuruojančioje, tokio paties pobūdžio paslaugas atliekančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdamas sąmoningai tiesiogiai bendravo su ieškovo (duomenys neskelbtini) klientais ir klientų atsakingais asmenimis. Atsakovas naudojosi ir atskleidė konkuruojančiai įmonei ieškovo duomenų bazėje sukauptą maršrutų, kainų, klientų ir komunikacijos konfidencialią informaciją, kurią atskleisdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje galėjo gauti palankius klientų sprendimus. Ieškovo teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą konfidencialios informacijos apsaugos sutartį ir panaudojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją asmeniniams interesams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, jog ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrindžia atsakovo civiline sutartine atsakomybe už informacijos, sudarančios ieškovo komercinę paslaptį, atskleidimą (panaudojimą), kuri atsirado darbo santykių pagrindu. Šiuo atveju, tai yra susiję su atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, galbūt atliktais neteisėtais veiksmais ir ieškovo tariamai patirtais nuostoliais būtent tuo pagrindu. Dėl šių priežasčių, ieškovas prieš kreipdamasis į teismą ginti savo galbūt pažeistas teises, privalėjo pasinaudoti įstatymo nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tai yra keiptis į Darbo ginčų komisiją. Pabrėžia, jog ieškovas neatliko privalomų atlikti veiksmų – nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl tariamai konfidencialios informacijos atskleidimo, todėl teismas tokį ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjai Reginai Nenortienei 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, 2020 m. gruodžio 8 d. byla perduota nagrinėti teisėjui Rinaldui Adamoniui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Analogiška nuostata atkartota ir CPK 412 straipsnio 1 dalies nuostatoje.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603, 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Darbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (DK 39 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2019 m. balandžio 24 d. tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 46, kuria atsakovas priimtas į darbą vadybininko pareigoms užimti. 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas ir atsakovas darbo santykių pagrindu sudarė konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, kuria atsakovas, kaip darbuotojas, įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai) (2.1 punktas). Be to, šalys susitarė dėl kitų darbo santykių metu įgytos konfidencialios informacijos apsaugos sąlygų ir terminų, tame tarpe ir dėl to, kad darbuotojas (atsakovas) neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginis ir netiesioginius nuostolius. Šalys susitarė, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 10 000,00 eurų suma (3 punktas). Atsakovo M. Ž. teigimu, 2019 m. spalio mėnesį jis buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), jo paties prašymu. Taigi, kaip jau buvo pažymėta, ginčas kyla iš darbo teisinių santykių.
Kartu pažymėtina, jog DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. liepos 1 d., be kitų papildomų darbo sutarties sąlygų, naujai įtvirtino susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, apibrėžė jo dalyką, maksimalųjį galiojimo terminą, galimybę darbo sutarties šalims sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą ir kt. (DK 39 straipsnis). Tuo tarpu iki įsigaliojant DK, darbo teisės normos darbdavio ir darbuotojo sudaromų konfidencialios informacijos apsaugos susitarimų tiesiogiai nereguliavo. Taigi, įsigaliojus naujai DK redakcijai, darbo sutarties šalių sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimas yra darbo ginčas dėl teisės.
Darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, išvardinti DK 220 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnyje, 105 straipsnyje. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją, kuri veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344, 4 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja darbo ginčus, nurodytus Darbo kodekso 215 straipsnyje, išskyrus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų ir darbo ginčus dėl streikų ar lokautų (toliau – darbo ginčas), Darbo kodekso IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka.
DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Iš pareiškimo bei bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas (buvęs darbdavys) nekėlė individualaus darbo ginčo dėl teisės ir savo galimai pažeistų teisių kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją negynė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas aptarta išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra pasinaudojęs ir gali ja naudotis, jo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl pareikšto reikalavimo DK normos nenumato, laikytina, kad ieškovas yra nepasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir gali ja pasinaudoti, todėl yra (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 1 punkte ir CPK 412 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės prielaidos ir pagrindai ieškovo teismui paduotą ieškinį palikti nenagrinėtą.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas dėl nuostolių priteisimo pagal konfidencialumo sutartį, padarytų ryšyje su darbo teisiniais santykiais, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.
Kai asmuo kreipiasi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą (esant ieškiniui priimtam) ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovui siūloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, jo kreipimosi diena bus laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punkte įstatymo leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio palikimo nenagrinėtu rezultatą, taigi teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teismo prašo priteisti jam iš ieškovo jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1108,36 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko kreipėsi su ieškiniu nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovo 1108,36 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovui (duomenys neskelbtini) grąžintinas jo sumokėtas 675,35 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Ieškovui išaiškinama, jog žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi, 290–292 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. Ž. dėl baudos ir nuostolių priteisimo pagal konfidencialumo sutartį palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti, kad ieškovas su šiuo reikalavimu turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją.
Išaiškinti, kad kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją ieškovas pasikreips ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
Priteisti atsakovui M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (duomenys neskelbtini) 1108,36 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuonių eurų 36 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui (duomenys neskelbtini), 675,35 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 35 centų) žyminį mokestį (113,00 Eur sumokėta 2020 m. balandžio 17 d., įmokos kodas Z150865, 338,35 Eur sumokėta AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 17454314, 224,00 Eur sumokėta 2020 m. liepos 9 d., AB SEB banke, kontrolės Nr. RO194962583), išaiškinant, jog žyminį mokestį, vadovaujantis teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.