- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-439-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- S. M., Ž. Ž., A. V.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Edvardas Algirdas Žalnerauskas, Gintautas Ruseckas
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-508/2012
Teisėjas: R.Šuliokas Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00112-2009-4
2012 m. spalio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Gintarei Putnikienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui., nuteistajam S. M. ir gynėjui advokatui Gintautui Ruseckui, nuteistajam Ž. Ž. ir gynėjui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui, nuteistajam A. V. ir gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M., nuteistojo Ž. Ž. ir jo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 05 d. nuosprendžio, kuriuo
Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiem metams septyniems mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5 d.-184 str. 1 d., ir nubaustas 40 MGL - penkių tūkstančių dviejų šimtų Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL- penkių tūkstančių dviejų šimtų Lt bauda. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas laisvės atėmimo dalyje Ž. Ž. atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laiku be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 5 d.-184 str. 1 d., ir nubaustas 30 MGL - trijų tūkstančių devynių šimtų Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta du metai laisvės atėmimo ir 30 MGL - trijų tūkstančių devynių šimtų Lt bauda. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas laisvės atėmimo dalyje A. V. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laiku be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
S. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl turto iššvaistymo) ir nubaustas 20 MGL - dviejų tūkstančių šešių šimtų Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. pagal LR BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, galiojusi 2011-07-05) ir LR BK 24 str. 5 d., 184 str. 1 d. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju- (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas užimamų pareigų svarba - valdžios atstovo statusu, asmeninėmis pažintimis su A. V., siekdamas turtinės naudos, sukurstė jį ir kitus asmenis padaryti nusikalstamą veiką- piktnaudžiauti ir padėti iššvaistyti svetimą turtą ir taip piktnaudžiaudamas, priešingais tarnybai interesais, turtinę naudą gavo, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė savivaldybė ir valstybė, o būtent:
jis, kaip (duomenys neskelbtini), dėl tarnybos 2008 metais dalyvavęs savivaldybės tarybos posėdžiuose priimant sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų finansavimo skyrimo, pasinaudodamas turima tarnybine informacija apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakingu už savalaikį ir kokybišką šios aikštes rekonstrukcijos darbų vykdymą bei priežiūrą 2008-08-18 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas (duomenys neskelbtini) A. V., dėl ko turi administracinius įgaliojimus vykdomiems rekonstrukcijos darbams, naudodamasis savo užimamų pareigų svarba bei asmeniniais ryšiais su A. V., taip pat pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojų S. M., žinodamas, jog S. M. žinioje, statybvietėje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas- rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko statybines medžiagas aikštės rekonstrukcijai, tinkamas ir reikalingas jo privačios namų valdos statybai (trinkelių klojimo pagrindui paruošti), laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 7 d., 13.37 val. iki 2009 m. balandžio 27 d., 14.25 val., keturis kartus kreipėsi į valstybės tarnautoją A. V. ir, pasinaudojant suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, nurodė jam susitarti su S. M., kad šis iš „(duomenys neskelbtini)“ į jo namų valdą organizuotų nemokamą statybinių medžiagų pristatymą jo žinioje esančių ne mažiau, kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir ne mažiau, kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.), tai yra, kad S. M. neatlygintinai perleistų jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims.
A. V. sutikus įvykdyti neteisėtą jo (Ž. Ž.) prašymą ir taip sukurstęs jį piktnaudžiauti bei palenkti S. M. iššvaistyti svetimą turtą iki 2009 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojui S. M. A. V. davė nurodymą neteisėtai pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais jo žinioje buvusio turto atžvilgiu nefiksuojant dokumentais pakrauti jo žinioje esančios nebenaudotinos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir iš statybvietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu nuvežti bei šias medžiagas neatlygintinai iškrauti jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini);
A. V. sukurstytas, S. M. laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 7 d.. 13.39 val. ir 2009 m. balandžio 9 d., 16.00 val., davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) Jonavoje, (duomenys neskelbtini) du kartus po keturis kaušus krautuvu „GEHL 56-40“ pakrauti, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti jo žinioje buvusį svetimą turtą -savivaldybei priklausančios ir nebenaudotinos ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir nurodytu laikotarpiu jis (Ž. Ž.) neatlygintinai priėmė šį svetimą turtą ir taip piktnaudžiavęs gavo turinės naudos, vertos ne mažiau, kaip 99,84 Lt;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą neatlygintinai gauti kitas reikalingas statybines medžiagas, laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 16 d. 8.57 val. ir 2009 m. balandžio 27 d. 14.25 val., tarpininkaujant A. V. (duodant S. M. nurodymus išvežti jo žinioje buvusias kitas statybines medžiagas), pats (Ž. Ž.) kelissyk telefonu skambino S. M. ir davė jam nurodymus pakrauti ne mažiau kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.) ir jas neatlygintinai pristatyti į jo gyvenamojo namo kiemą;
sukurstytas jo ir A. V., 2009-04-17 apie 9.59 val. ir 2009-04-27 apie 16.00 val., S. M. davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) Jonavoje, Sąjūdžio aikštėje krautuvu „GEHL 56-40“ pakrauti, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai išvežti į Ž. Ž. namų valdą (duomenys neskelbtini), jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - per abu kartus ne mažiau, kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.), kurios bendra vertė ne mažesnė kaip 655,84 Lt, S. M. įvykužius nurodymus, 2009-04-17 ir 2009-04-27 jis (Ž. Ž.) neatlygintinai priėmė šį svetimą turtą ir taip piktnaudžiavęs gavo turtinės naudos, ne mažiau, kaip už 655,84 Lt, tuo padarydamas tokios pat sumos turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Tokiu būdu Ž. Ž. piktnaudžiaudamas, nesant kyšininkavimo požymių, ir veikdamas kaip nusikaltimo kurstytojas, palenkė A. V. ir S. M. jo asmeniniais interesais daryti nusikalstamą veiką, siekdamas asmeninės naudos, ją gavo ir tuo tyčia grubiai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. 1 d. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus, iš jų - pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų; tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Pažeidęs valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipęs valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kaip valstybės institucijos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to turtinės žalos padarė privačiai įmonei bei dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, tuo pačiu ir Lietuvos Valstybė.
A. V. pagal LR BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) ir 24 str. 5 d., 184 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju- dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas administracinius įgaliojimus - 2008-08-18 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. K. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas paskirtas atsakingu už savalaikį ir kokybišką (duomenys neskelbtini) miesto „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų vykdymą bei priežiūrą, sukurstytas Ž. Ž. piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, palenkė kitą asmenį daryti nusikaltimą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Jonavos rajono savivaldybė ir valstybė, o būtent:
žinodamas, jog Ž. Ž. yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir šios savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas, suprasdamas, jog Ž. Ž. naudojasi šių užimamų pareigų svarba, taip pat asmeninių pažinčių su Ž. Ž. pagrindu, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, principais; 3 str. 2 d. 3 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas, eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos; 3 str. 2 d. 6 p., nustatančio, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p., nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba, siekdamas turtinės naudos kitiems asmenims, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 7 d., 13.37 val. iki 2009 m. balandžio 27 d., 14.25 val., kelių pokalbių telefonu metu gavęs Ž. Ž. prašymus neteisėtai pasinaudoti suteiktais tarnybiniais įgaliojimais rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų priežiūra ir kontrole, per darbų vykdytoją S. M., kurio žinioje rekonstruojamoje aikštėje yra svetimas turtas, organizuoti jam reikalingų privačios namų valdos statybai (trinkelių klojimo pagrindui paruošti) statybinių medžiagų - savivaldybei priklausiančios ir nebenaudotinos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančios ne mažiau, kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.) neatlygintiną pristatymą į jo namų valdą, šiuos veiksmus atlikti sutiko;
Dėl Ž. Ž. užimamų pareigų svarbos ir asmeninių pažinčių, jis (A. V.) sutiko viršyti įgaliojimus ir duoti S. M. neteisėtus nurodymus, būtent sukurstyti S. M. iššvaistyti jo žinioje esantį minėtą svetimą turtą, jį neatlygintinai perleidžiant tretiesiems asmenims, būtent jam (Ž. Ž.).
Sukurstytas piktnaudžiauti ir tokiu būdu siekdamas palenkti ir S. M. daryti nusikalstamą veiką - iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą, jis (A. V.) pasinaudodamas savo įgaliojimais, pats veikdamas kaip nusikaltimo kurstytojas, 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kaip savivaldybės skirtas ir atsakingas už. savalaikį ir kokybišką Jonavos miesto „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų vykdymą bei priežiūrą asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojui S. M. davė nurodymą neteisėtai pasinaudoti ir jam suteiktais įgaliojimais Jonavos rajono savivaldybės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu nefiksuojant dokumentais pakrauti jo žinioje esančios, nebenaudotinos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu nuvežti bei šias medžiagas neatlygintinai iškrauti Ž. Ž. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini);
sukurstęs S. M. daryti nusikalstamą veiką, laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 7 d., 13.39 val. ir 2009 m. balandžio 9 d., 16.00 val., šis (S. M.) davė nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) (duomenys neskelbtini) pakrauti du kartus po keturis kaušus krautuvu „GEHL 56-40“, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti jo žinioje buvusį svetimą turtą - savivaldybei priklausančios nebenaudotinos, 99,84 Lt vertos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16), po ko nurodytu laikotarpiu Ž. Ž. neatlygintinai šį svetimą turtą priėmė;
toliau vykdydamas Ž. Ž. neteisėtą prašymą, jis (A. V.) laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 16 d. 8.57 val. ir 2009 m. balandžio 27 d. 14. 25 val., naudodamasis tais pačiais įgaliojimais kontroliuoti atliekamus darbus, skambindamas kelissyk telefonu davė nurodymus sukurstytam rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojui S. M. pakrauti ne mažiau kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.) ir jas pristatyti į Ž. Ž. gyvenamojo namo kiemą, o kylant šių medžiagų iššvaistymo klausimams, nurodė bendrauti su pačiu kurstytoju Ž. Ž.;
jo (A. V.) ir Ž. Ž. sukurstytas tęsti nusikalstamą veiką, S. M. 2009-04-17 apie 9.59 val. ir 2009-04-27 apie 16.00 val., davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) (duomenys neskelbtini) krautuvu „GEHL 56-40“ pakrauti, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuojant dokumentais, neatlygintinai išvežti jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą- ne mažiau kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.), kurios bendra vertė ne mažesnė kaip 655,84 Lt, ir jį neatlygintinai perleisti tretiesiems asmenims - iškraunant Ž. Ž. namų valdoje, po ko nurodytu laikotarpiu Ž. Ž. neatlygintinai šį svetimą turtą priėmė.
Tokiu būdu valstybės tarnautojas A. V., sukurstytas Ž. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - viršijo jam suteiktus įgaliojimus duodamas nurodymus S. M. veikti nusikalstamai, panaudodamas savo užimamų pareigų svarbą ir suteiktus įgaliojimus kontroliuoti S. M. darbą, pats davė neteisėtus nurodymus S. M. ir taip sukurstė S. M. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais A. V. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba, tarnyba piktnaudžiavo siekdamas turtinės naudos kitam asmeniui, tuo buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Jonavos rajono savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo - Jonavos rajono savivaldybė, tuo pačiu ir Lietuvos Valstybė, A. V. padarė nusikalstamas veikas.
S. M. pagal LR BK 184 str. 1 d. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, pagal 2006-10-30 darbo sutartį Nr. 2159 privalėdamas organizuoti ir techniškai vadovaujantis, savarankiškai spręsti ir priimti reikalingus sprendimus, atliekant „(duomenys neskelbtini) mieste rekonstrukcijos darbus, taip pat būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu paskirtas materialiai atsakingu asmeniu už statybines medžiagas, naudojamas rekonstrukcijos darbams atlikti, būdamas sukurstytas kitų asmenų, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:
2008-08-20 statybos aikštelės perdavimo - priėmimo aktu būdamas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos Remonto, ūkio ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. V., priėmęs darbams vykdyti (duomenys neskelbtini), būdamas materialiai atsakingu už saugomas ir naudojamas statybines medžiagas, 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo melu tiksliau nenustatytu laiku, gavęs Jonavos rajono savivaldybės skirto ir atsakingo už savalaikį ir kokybišką (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų vykdymą bei priežiūrą savivaldybės administracijos Remonto, ūkio ir statybos skyriaus vyr. specialisto A. V. nurodymą neteisėtai pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu nefiksuojant dokumentais pakrauti jo žinioje esančios, nebenaudotinos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu nuvežti bei šias medžiagas neatlygintinai iškrauti Ž. Ž. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl A. V. suteiktų įgaliojimų kontroliuoti jo darbą, sutiko atlikti šiuos neteisėtus veiksmus ir laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 7 d., 13.39 val. ir 2009 m. balandžio 9 d., 16.00 val., davė nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) (duomenys neskelbtini) pakrauti du kartus po keturis kaušus krautuvu „GEHL 56-40“, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti jo žinioje buvusį svetimą turtą savivaldybei priklausančios nebenaudotinos, 99,84 Lt vertos, ne mažiau kaip 3840 kg žvyro skaldelės (frakcija 0/16), ir šį svetimą turtą nurodytu laikotarpiu neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims - nuvežė ir iškrovė Ž. Ž. namų valdoje;
sukurstytas daryti nusikalstamą veiką, laikotarpiu tarp 2009 m. balandžio 16 d. 8.57 val. ir 2009 m. balandžio 27 d. 14.25 val., pokalbių telefonu metu gavęs A. V. nurodymą papildomai pakrauti jo žinioje buvusios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ne mažiau kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.) ir jas neatlygintinai pristatyti į Ž. Ž. gyvenamojo namo kiemą, gavęs tokius pat nurodymus ir iš Ž. Ž., dėl A. V. suteiktų įgaliojimų kontroliuoti jo darbą sutiko atlikti šiuos neteisėtus veiksmus;
dėl to 2009-04-17 apie 9.59 val. ir 2009-04-27 apie 16.00 val., davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. G. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) (duomenys neskelbtini) krautuvu „GEHL 56-40“ pakrauti, o V. P. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimiu „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuojant dokumentais, neatlygintinai išvežti jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - ne mažiau kaip 5850 kg granito skaldos (frakcija 2-5 m.m.), kurios bendra vertė ne mažesnė kaip 655,84 Lt, ir jį neatlygintinai perleisti tretiesiems asmenims- iškraunant Ž. Ž. namų valdoje, po ko nurodytu laikotarpiu šį svetimą turtą neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims- nuvežė ir iškrovė Ž. Ž. namų valdoje, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 655,84 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu S. M., būdamas sukurstytas A. V. ir Ž. Ž. daryti nusikalstamą veiką, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 655,84 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
N. S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai taikė BK 38 str., 184 str. nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal LR BK 184 str. 1 d., netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. Apeliantas nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri patvirtina, kad jis buvo materialiai atsakingas už visas medžiagas. Ši aplinkybė patvirtinta ir liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 184 str. subjektais gali būti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą, jam inkriminuotoje veikoje nėra būtinų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių - subjekto, o turtas nėra nusikaltimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliai nėra nustatyta ir nebuvo nustatinėjama turto vertė. Teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi tik 2010-05-26 d. tarnybiniu pranešimu, pagal kurį nustatyta ne tiksli, o tikėtina ("galima") turto vertė: žvyro - 99,84 Lt, o atsijų - 655,84 Lt. Nustatant medžiagų kiekį buvo remiamasi tik formaliu pagal krautuvo GEHL SL 5640 techninius duomenis nurodyto kaušo tūrį, o ne realiai nustatytą pakrautų medžiagų kiekį. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek raštais, tiek ir jų atstovų (A. P., J. R.) pateiktais parodymais, jog žvyras (gruntas) buvo sukastas iš po išardyto seno grindinio, nelikvidus, reikalingas išvežti į statybinių atliekų sąvartyną ir jokios vertės neturi; kad granito atsijų vienos tonos vertė pagrobimo metu buvo 68,88 Lt. (t. 1, b.l. 47, 51, 81). Be to, įrodymų tyrimo metu, peržiūrint filmuotą medžiagą, buvo nustatyta, kad krautuvu GEHL SL 5640 kraunamos medžiagos nubyra ir lieka statybos teritorijoje, krautuvo kaušai nėra pilni. Netgi neatsižvelgiant į šias aplinkybes, 2011-12-01 posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo Ž. Ž. pakankamai tikslus ir išsamus išvežtos skaldos paskaičiavimas, pagal kurį galėjo būti išvežta ne daugiau kaip 5,21 t. skaldos. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus raštus ir PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodoma, jog skaldos vienos tonos kaina yra 68,88 Lt, išvežtų medžiagų vertė negalėjo būti didesnė kaip 358,86 Lt (5,21 t x 68,88 Lt = 358,86 Lt.). Vadovaujantis BK 190 str. 1 d., konstatuotina, kad išvežtos medžiagos sudaro nedidelę vertę (neviršija 3 MGL - 390 Lt dydžio sumos), todėl veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 184 str. 3 d.
Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir 2009-05-26 įtarimai jam pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. Tačiau 2011-12-07 prokuroro prašymu, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo pakeistas kaltinimas dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių ir jo veika kvalifikuota pagal BK 184 str. 1 d. Baudžiamojo proceso įstatymas numato atvejus, kada baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. BK 184 str. 5 d. nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-06-01 nutarimu civiliniu ieškovu buvo pripažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. R. (t. 5, b.l. 176). 2011-12-01 apklausiamas teisiamojo posėdžio metu J. R. nurodė, kad civilinį ieškinį paruošė tyrėja ir tik jos nurodymu jį pasirašė. Jokių pretenzijų dėl jo veiksmų J. R. nereiškė ir nurodė, kad įmonei nepadaryta jokia žala, o ieškinyje nurodyti duomenys apie padarytą žalą yra ne jo, o tyrėjos. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu raštu buvo nurodoma, kad bendrovė jokio civilinio ieškinio nereikš ir kad jokių pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 51). Byloje nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atstovas būtų prašęs pradėti ikiteisminį tyrimą. LAT ne karta yra pažymėjęs, kad nukentėjusiųjų apklausos protokolai, jų pripažinimas nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais bei jų prašymai priteisti atitinkamas sumas nėra laikomi skundais ir jų valios išreiškimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą (LAT nutartis 2K-284/2008).
Šioje byloje jokių nukentėjusiųjų skundų nebuvo gauta, nors būtent šių nusikalstamų veikų kategorijai reikalinga, kad apsisprendimas, ar turi vykti procesas, būtų nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Šioje byloje nebuvo gautas ir prokuroro reikalavimas, nes tokiu atveju, kai nėra pateiktas nukentėjusiojo skundas, minėtų nusikalstamų veikų atvejais prokuroras turi teisę pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas, paaiškėjus BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, neteisingai taikė BPK normas ir nenutraukė baudžiamosios bylos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, bylą išnagrinėjo neesant nukentėjusiojo skundui, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.
Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nedavė išsamių parodymų apie kitų kaltinamųjų Ž. Ž. ir A. V. nusikalstamą įtaką ir veiksmus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigaili, todėl nėra BK 38 str. 1 d. nustatytų sąlygų visumos ir teisinio pagrindo taikyti BK 38 str. nuostatas.
Apelianto nuomone, teismo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, šie pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos tik įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau neišdėstyti nukentėjusiojo, J. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme duotų parodymų ir kitų įrodymų turinys, nepasisakyta dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Šalies argumentai
N. Ž. Ž. ir gynėjas advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Ž. Ž. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantai teigia, kad nuosprendis neteisėtas, nes nuo pat pradžių ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir kontroliavo bei teisme valstybinį kaltinimą palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras R. G., kuris buvo akivaizdžiai šališkas, piktnaudžiavo prokuroro įgalinimais ir trukdė, kad byla būtų objektyviai ikiteisminio tyrimo metu ištirta ir teisme išnagrinėta. Prokuroro šališkus veiksmus palaikė prokuroro paveikiamas teisėjas Romaldas Šuliokas. Teisėjas nevykdė BPK reikalavimų užtikrinti proceso rungtyniškumą ir savo kaip pirmininkaujančio teisiamajame posėdyje vaidmens nešališkumą, nekritiškai vertino ir palaikė net ir visiškai nepagrįstą prokuroro reiškiamą prašymą nušalinti nuo dalyvavimo teisminiame procese kaltinamojo gynėją advokatą Edvardą A. Ž., atmetė pagrįstą kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą nušalinti šališkai veikiantį ir teisiamajame posėdyje dominuojantį prokurorą, palaikė kitus akivaizdžiai nepagrįstus kaltinimų teiginius, vėliau surašė ir paskelbė neteisėtą ir nepagrįstą, neteisingą nuosprendį. Skirdamas kaltinamiesiems Ž. Ž. ir A. V. bausmes, pažeidė bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo įstatymines nuostatas.
Apeliantai tvirtina, kad buvo esminiai pažeistos įstatymų garantuojamos įtariamojo Ž. Ž. teisės į gynybą, prokurorui R. G. piktnaudžiaujant pareigomis ir, viršijus įstatymais jam suteiktų įgalinimų ribas, neteisėtai nušalinus įtariamojo pasirinktą gynėją advokatą E. A. Ž. nuo dalyvavimo procese. Prokuroras nevykdė BPK 45 straipsnyje nurodytų privalomų prokuroro pareigų išaiškinti įtariamajam Ž. Ž. jo procesinę teisę gintis per savo pasirinktą gynėją, neužtikrino jam galimybės ir sąmoningai kliudė šia teise pasinaudoti. Prokuroras, veikdamas priešingai BPK 45 str. reikalavimams ir savo tarnybiniams įgalinimams, atliko veiksmus, kuriais suvaržė įtariamojo teisę gintis per savo pasirinktą gynėją. Prokuroras nušalino įtariamojo Ž. Ž. gynėją advokatą Edvardą A. Ž. nuo dalyvavimo procese, nors įtariamojo Ž. Ž. gynėju pasirinktas advokatas E. A. Žalnerauskas jokių neteisėtų gynybos priemonių nenaudojo. Be to, advokatas buvo nušalintas prokuroro nutarimu, nesikreipiant į ikiteisminio tyrimo teisėją. Neteisėti prokuroro veiksmai padarė žalą ikiteisminiam tyrimui, jį dalinai sužlugdė, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie atlikti įtariamojo Ž. Ž. atžvilgiu po jo pasirinkto gynėjo neteisėto nušalinimo, nėra teisėti. Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00112-09, kuriuo metu buvo esminiai suvaržytos įstatymų garantuojamos įtariamojo Ž. Ž. teisės gintis per savo pasirinktą advokatą, įtariamojo atžvilgiu yra atliktas neteisėtai ir šio ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai neturi įstatyminės įrodomosios galios. Apelianto tvirtinimu, neteisėtais būdais surinktų įrodymų, t. y. įrodymų, kurie ikiteisminiame tyrime yra surinkti nuo dalyvavimo procese neteisėtai nušalinus įtariamojo pasirinktą gynėją, patikrinimas teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojo proceso normomis nenumatytas ir negalimas, tai reiškia, kad neteisėtais būdais gautų įrodymų vėlesnis legitimavimas negalimas. Todėl šio ikiteisminio tyrimo medžiaga negalėjo būti pagrindu teisminiam bylos nagrinėjimui ir negalėjo būti perduota į teismą.
Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 1 d. 6 p. reikalavimų. Apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas pagal įtarimus Ž. Ž. po jo pasirinkto gynėjo nušalinimo buvo tęsiamas ir pabaigtas gynėjui nedalyvaujant. Ž. Ž. nesutiko su jo pasirinkto gynėjo neteisėtu nušalinimu, nesutiko, kad jį gintų kitas advokatas ir advokatas A. Š. pripažino, kad jo dalyvavimas įtariamojo gynyboje pažeistų įstatymų reikalavimus. Tačiau kaltinamajame akte nurodyti jo gynėjai. Teisėjas, vietoj to, kad bylą grąžintų prokurorui, baudžiamąją bylą, kurioje įrodymai akivaizdžiai buvo surinkti neteisėtai, visgi nusprendė nagrinėti teisme. 2010-08-26 nutartyje perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 7, b.l. 48-51) teisėjas nepagrįstai nurodė, kad kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme nenustatyta. Apeliaciniu skundu prašoma šią teismo nutartį panaikinti.
2010-12-17 teismo posėdžio metu prokuroras R. G. pareiškė nušalinimą advokatui E. A. Žalnerauskui vėl teigdamas, kad Advokatūros įstatymas tariamai draudžia advokatui būti gynėju byloje, iškeltoje jo vaikams o teisėjas R.Šuliokas prokuroro prašymą tenkino ir 2010-12-17 nutartimi (7 t., 92 b.l.) kaltinamojo Ž. Ž. gynėją advokatą E. A. Ž. nušalino nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme, tačiau apygardos teismo nutartimi ši nutartis panaikinta. Nors prokuroras R. G. bylą nagrinėjant teisme, nuosekliai ir sistemingai siekė trukdyti kaltinamojo Ž. Ž. gynybai ir nešališkam baudžiamosios bylos nagrinėjimui, teisėjas prokuroro nesudrausmino, be to, atmetė prašymą dėl prokuroro nušalinimo. Ši teisėjo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo įvykdyta 2011-02-02 nutartis (t. 7, b.l. 113) dėl įpareigojimo Kauno apygardos prokuratūrą iki 2011-02-28 teismui pateikti Kauno apygardos prokuratūros 2009-01-14 teikimą Nr. 02-069 KF, Kauno apygardos teismo 2009-01-14 nutartį Nr. OS-70, Kauno apygardos prokuratūros 2009-04-22 teikimą Nr. 02-724 KF, Kauno apygardos teismo 2009-04-22 nutartį Nr. OS3-752 dėl atliktų operatyvinio tyrimo veiksmų (nuorašus). Krautuvo GEHL SL 5640 techninis pasas lietuvių kalba su jame nurodyta krovimo kaušo talpa nepateiktas. Byloje pateikti raštai, kurie nėra operatyvinio tyrimo veiksmų teisėtumo įrodymai. Tai ne Kauno apygardos prokuratūros teikimų ir ne Kauno apygardos teismo nutarčių dėl operatyvinio tyrimo veiksmų sankcionavimo kopijos, o tik šiaip informaciniai tuo klausimu raštai. 2011-10-25 pateikus pakartotinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (t. 8, b.l. 139, teismas priėmė protokolinę nutartį: „Teismas, atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, kad teismo nutartis yra įvykdyta leidžiama apimtimi, byloje būtini įrodymai yra surinkti, todėl nutarė prašymą atmesti“. Tokie teisėjo veiksmai rodo šališkumą.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 184 str. 5 d., BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Kaltinimas prokuroro prašymu buvo pakeistas teisme iš pradinio kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. į kaltinimą pagal BK 184 str. 1 d., tačiau nukentėjusiojo skundo nebuvo, priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas generalinis direktorius, apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad skundo dėl statybinių medžiagų iššvaistymo nerašė, o civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pasirašė suklaidintas ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Civilinį ieškinį, neturėdama tam įgaliojimų, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė ikiteisminio tyrimo pareigūnė. Rengdama civilinį ieškinį ir darydama išvežtų iš statybvietės statybinių medžiagų kiekio ir vertės paskaičiavimus pareigūnė padarė daug klaidų, nes išvežtas žvyras buvo be vertės, atliekos, o žvyro išvežimo į sąvartyną ir pašalinimo iš statybvietės kaštai (piniginių sąnaudų sumos) ikiteisminio tyrimo pareigūnės civiliniame ieškinyje klaidingai nurodytos kaip atliekų žvyro vertė. Ž. Ž. išvežus kelias mašinas atliekų šalintino žvyro, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė žalos, bet, priešingai, turėjo naudos, nes sutaupė atliekų išvežimo kaštų sąskaita.
Statybinės medžiagos buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo objekto gautos ir išvežtos jų negrobiant, bet galvojant, kad už įsigyjamas (perkamas) medžiagas bus apmokėta visa jų vertė, kai tik artimiausiu metu paaiškės, kad jau gautas reikalingas kiekis medžiagų. Granito skaldelė buvo pakrauta 13 krautuvo kaušų, kurių talpa po 0,3 m³. Žinomas granito skaldos frakcijos 2/5 tankis ir žinomas išvežtas kiekis ir viso jo kaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pripažino, kad Ž. Ž. paskaičiuotas išvežtos granito skaldelės kiekis yra teisingas, o STT pareigūnės paskaičiavimai nepagrįsti. Visa išvežta granito skaldelė buvo atlyginta natūra, dargi primokant 50 Lt viršaus už tą skaldelę, kuri faktiškai nubyrėjo jos pakrovimo metu ir pasiliko „(duomenys neskelbtini)“ statomo objekto aikštelėje.
Teismas bylos tinkamai neišnagrinėjo, nes nenustatė ir nuosprendyje nenurodė, kokia gi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo ir naudoto krautuvo GEHL SL 5640 krovimo kaušo talpa (tūris). Teismas taip ir neišreikalavo pagal krautuvo GEHL SL 5640 gamyklinės instrukcijos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateikta nežinia kokios kilmės krautuvo techninė charakteristika, nurodanti, kad kaušo talpa 0,43 m³, kuria teismas taip pat nesiremia, prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www.statva.lt nurodytų duomenų apie jų turimo vienintelio krautuvo GEHL SL 5640 (0,3 m³) kaušo tūrį. Nors nuteistasis S. M. parodė, kad jis nežinojęs, apmokės Ž. Ž. ar neapmokės už jam nuvežti pakraunamą granito skaldelę, ir kad jis vis tik leidęs granito skaldelę pakrauti, tai neįrodo, kad Ž. Ž. norėjo šios statybinės medžiagos gauti be apmokėjimo, kad jis sukurstė S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iššvaistyti. Tai gali būti vertinama ir kvalifikuojama kaip S. M. klaida dėl faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje nurodoma, kad skiriant bausmes Ž. Ž. ir A. V., jos apimamos (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.), tačiau realiai jos buvo sudėtos.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendį A. V. atžvilgiu ir priimti panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas dėsto nuteistojo A. V. parodymus ir teigia, kad A. V. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir liudytojai V. Š. bei V. P., V. C., R. G. bei G. Š.. K. Ž. Ž. parodymai duoti teisiamajame posėdyje taip pat patvirtina, kad apeliantas A. V. savo veiksmais įgaliojimų neviršijo, jis jokių nurodymų kaltinamajam S. M. nedavė, pastarojo nekurstė iššvaistyti (perleisti neatlygintinai tretiesiems asmenims) jo žinioje esantį svetimą turtą. K. S. M. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad A. V. savo veiksmais jokių nurodymų jam nedavė, pastarojo nekurstė iššvaistyti (perleisti tretiesiems asmenims) jo žinioje esantį svetimą turtą, niekas jo neprašė, kad jis neformintų dokumentų, prašė tik padėti ir tiek, jei būtų nepadėjęs, tai nieko nebūtų atsitikę, A. V. neturėjo teisės jam įsakyti, jis nebuvo pavaldus A. V.. Tai patvirtina, kad kaltinamasis S. M. savarankiškai priėmė sprendimą tuo metu nereikalauti apmokėjimo už medžiagas. Kaltinamasis S. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl atsiskaitymo už granito atsijas net neužklausė, nes viskas greit įvyko, dokumentų neišrašė, tuo metu nepagalvojo, dokumentų pas jį niekas neprašė, mano, kad reikėjo viską suforminti ir nebūtų problemų, pripažįsta, kad neįspėjo, jog medžiagas pirmiau reikia įforminti. A. V. žodžius „reikia padėti geram žmogui" nėra pagrindo vertinti kaip kurstymą ar piktnaudžiavimą tarnyba.
Apeliantas teigia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo pozicija, kad S. M. buvo palenktas, sukurstytas padaryti nusikalstamą veiką akivaizdžiai paremta tik prielaidomis, pats pirmosios instancijos teismas 2012-03-05 nuosprendyje nepripažįsta S. M. parodymų nuoširdžiais, nelaiko jų išsamiais, tačiau S. M. dėl nesuprantamų priežasčių laiko sukurstytu išvaistyti svetimą turtą. Tačiau S. M. parodymai patvirtina, kad jis nebuvo sukurstytas ar kaip nors palenktas daryti nusikalstamą veiką, jis pripažįsta, kad pats neišsprendė klausimų susijusių su apmokėjimu, dėl to yra kaltas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, motyvuodamas nuosprendį, nepagrįstai remiasi A. V. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kadangi jis buvo apklausiamas be advokato, STT tyrėja surašė, ką norėjo. Todėl teismas turėjo kritiškai vertinti A. V. parodymus užfiksuotus ikiteisminiame tyrime 2009-05-22 (įtariamojo apklausos metu) ir jais nesiremti sprendžiant A. V. kaltės klausimą, kadangi tyrėjos R. M. veiksmai nebuvo visiškai objektyvūs (nešališki) šios apklausos metu, nes jų pasėkoje A. V. buvo įtikintas atsisakyti gynėjo pažadant, kad jam nieko nebus, dėl ko jis neįsigilino į fiksuojamų parodymų turinį, kaltę pripažino, tačiau kaltės pripažinimą suvokė tik tame, kad skambino kaltinamajam S. M., o ne dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Tyrėjos R. M. neobjektyvumą atliekant ikiteisminį tyrimą patvirtino ir 2011-12-01 teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinis direktorius J. R..
Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų kaltės išvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nepasisakė dėl 2011-12-01 teisiamojo posėdžio metu apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. R. parodymų, jų nevertino. Apelianto nuomone, vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. R. parodymus, turėjo būti padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala nepadaryta, taigi nusikalstama veika (turto iššvaistymas) UAB "(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu nepadaryta. Abejonių kelią ir Jonavos rajono savivaldybės patirta turtinė žala dėl nebenaudotino žvyro.
Gynėjas teigia, kad užfiksuoti pokalbiai tik patvirtina, kad A. V. nesukurstė S. M. padaryti nusikalstamą veiką. Teismo išvados vertinant užfiksuotus telefoninius pokalbius pagrįstos prielaidomis, spėjimais. Apelianto A. V. bei kitų asmenų užfiksuotose pokalbiuose nėra duomenų, kad A. V. būtų ką nors sukurstęs ar palenkęs padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, piktnaudžiavęs tarnyba. Operatyvinėmis priemonėmis pareigūnų užfiksuotuose vaizdo įrašuose taip nėra duomenų, kad apeliantas A. V. būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, duomenis užfiksuotus telefoninių pokalbių metu, apelianto nuomone, darytina išvada, kad A. V. nebuvo sukurstytas Ž. Ž. piktnaudžiauti siekiant kitiems asmenims turtinės naudos, nesinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, nepalenkė S. M. daryti nusikaltimą, nedavė S. M. jokių nurodymų, S. M. nekurstomas savarankiškai priėmė sprendimą leisti pakrauti medžiagas, kaip jis pats nurodo, kad dėl skubos neišsprendė klausimų susijusių su apmokėjimu, todėl dėl A. V. veiksmų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Jonavos rajono savivaldybė bei valstybė, žalos nepatyrė. A. V. nesiekė turtinės naudos nei sau, nei kitiems asmenims, jo veiksmuose nėra sudėties nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d. (baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) ir 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. A. V. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip valstybės tarnautojo etikos pažeidimas taikant drausminę atsakomybę, o ne baudžiamąją. Iš „Sąjūdžio aikštės“ medžiagos buvo išvežamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu, byloje nenustatyta, kad kas nors ėmėsi priemonių nuslėpti jų išvežimą. Svarstant kaušo talpą (tūrį), buvo įvertinta krautuvo techninė charakteristika, liudytojų parodymai, įvertinti duomenys atliktų darbų metu.
Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, Jonavos rajono savivaldybės atstovą, prašiusį spręsti teismo nuožiūra, sprendžia, kad nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo Ž. Ž. ir jo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko bei nuteistojo A. V. gynėjo Georgijaus Zavtrakovo apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 05 d. apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl nuteistųjų Ž. Ž. ir A. V. nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nekeičiant nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 328str.lp., 329str.1p).
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo
Pagal BK 184 straipsnio 1 d. turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ar neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, nesilaikant įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyvinės pusės požymiui – kaltei – būdinga tyčia – arba tiesioginė, arba netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Neteisėtai turtas perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Iššvaistymo sudėtis yra materialioji, nes objektyvųjį veikos požymį sudaro priešinga teisei veika, atsiradę žalingi padariniai ir priežastinis ryšys tarp tokio elgesio ir padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad S. M. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Išvados padarytos išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu atliekant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, būdamas materialiai atsakingu asmeniu už įmonės įrengimus, statybines medžiagas, naudojamas rekonstrukcijos darbams atlikti, sukurstytas kitų asmenų iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą. S. M. kaltu prisipažino dalinai ir pripažino, kad į jį dėl žvyro, skaldos išvežimo kreipėsi A. V. ir pasakė, kad vienam žmogui reikia padėti, davė jam Ž. Ž. telefono numerį. Telefonu pakalbėjęs su Ž. Ž., davė nurodymą „Bobcat“ krautuvo vairuotojui R. G. pakrauti į mašiną žvyro ar atsijų, o V. P. nuvežti į Ž. Ž. gyvenamojo namo kiemą. Dokumentų apmokėjimui neišrašė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimui neskambino ir L. L. L. V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad su Ž. Ž. yra draugai, su A. V. yra pažįstami, o S. M. pažįsta. Iki 2009-02-14 dirbo Jonavos rajono savivaldybės administracijoje administracijos direktoriaus pavaduotoju, išmano kelių tiesimą, todėl patardavo Ž. Ž. kaip ką geriau padaryti. Vykdant Ž. Ž. kiemo rekonstrukciją, jam prireikė žvyro. Tuo pačiu metu buvo rekonstruojama Sąjūdžio aikštė, iš kurios buvo išvežinėjamas senas žvyras į sąvartyną. Jis manė, kad išvežamą žvyrą būtų galima panaudoti, todėl paskambino S. M. ir paprašė pakrauti kelis kaušus seno žvyro. Vėliau Ž. Ž. jo klausė ant kokios dangos dėti trinkeles. Jis patarė paklausti S. M. gal jis gali parduoti atsijų, žinojo, kad jie turi daug nusipirkę atsijų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. Ž. L. L. R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo Jonavoje statybos objekte su mini krautuvu GEHL SL 5640, kurio kaušas yra gamybinis, 0,48 kubo talpos, bet praktiškai nepasiekia tokios kubatūros. S. M. buvo darbų vadovas. 2009 m. S. M. jam liepė pakrauti į mašiną 5 ar 7 tonas žvyro, kuris buvo išimtas iš po plytelių. Žvyro jis krovė du kartus, abu kartus pakrauti jam liepė S. M.. Krovė ir atsijas iš krūvelės, kurios buvo su žemėmis supiltos aikštės kampe. Jų įkrovė gal dvi mašinas, krovė nepilnus kaušus. Pakrauti atsijas jam taip pat liepė jo darbų vadovas S. M.. Kur vežė žvyrą ir atsijas ir ar už juos atsiskaitė, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikti krautuvo kaušo duomenys buvo objektyviai įvertinti ir teisingai nustatyti iššvaistytų statybinių medžiagų kiekiai bei vertė. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal faktines aplinkybes, siekiant tai išsiaiškinti buvo klausomasi telefoninių pokalbių bei vykdomas slaptas sekimas, stebėti statybinių medžiagų išvežimai, liudytojai patvirtino būtent tokius statybinių medžiagų išvežimo kiekius, tai paskaičiuota pagal krautuvo kaušo duomenis, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybinių medžiagų kiekiai ir kaina viršija turto nedidelės vertės bei nesudaro turto didelės vertės dydžių, taip pat ir nebūtų įmanoma itin tiksliai suskaičiuoti išvežtų statybinių medžiagų kiekius, vykdyti eksperimentą yra ekonomiškai netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. kaltė padarius BK 184 str. 1 d. įrodyta. S. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir materialiai atsakingu asmeniu, atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje buvo iškelta ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius bei nesant nei nukentėjusiojo ar jo atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo ir taip, buvo pažeistos BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Pažymėtina, jog BPK 407 straipsnyje, kuriame įvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 1 dalis) nėra numatytas. Nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su neatlygintinu turto perleidimo tretiesiems asmenims ir turtinės žalos atsiradimo momentui. Kolegija daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pradedant procesą dėl turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 1 dalis) buvo nepaisoma BK ir BPK nustatytų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija nežinojo apie S. M. nusikalstamą veikimą iššvaistant turtą, tai išaiškėjus, baudžiamojoje byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys bei turtinės žalos paskaičiavimai.
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas yra šališkas, nes netinkamai įvertino įrodymus, neištyrė visų aplinkybių ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 38 str. nuostatų. Pažymėtina, jog šališkumas negali būti pripažintas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir įrodymų vertinimo bei bausmės skyrimo kitaip ir skirtingai, nei nurodo kuris proceso dalyvis. Lietuvos Respublikos BK 38 str. numato, kad kaltininkas, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau tam turi būti visi BK 38 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Nesant nors vieno iš jų, atleidimas pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. – negalimas. Taip pat pažymėtina, kad, net ir esant visiems BK 38 str. nustatytiems pagrindams, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, gali kaltininko neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, tam, kad teismas galėtų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkas turi: 1) prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis S. M. pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino tik iš dalies, byloje nuoseklaus prisipažinimo nėra. Byloje nustatyta, kad aplinkybės, kurias iš dalies pripažino S. M., yra užfiksuotos techninėmis priemonėmis, liudytojų parodymais. Jis nedavė išsamių parodymų apie kaltinamųjų Ž. Ž. ir A. V. nusikalstamą įtaką ir veiksmus, apeliantas siekė pats išvengti baudžiamosios atsakomybės bei pakreipti faktines aplinkybes apsunkinant išaiškinamumą dėl Ž. Ž. bei A. V. padarytų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. M. savo kaltės pilnai nepripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigaili, kas nelaikoma, kad pilnai pripažino savo kaltę, todėl teisinio pagrindo taikyti jam LR BK 38 straipsnio nuostatas, nėra.
BK 40 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad šios įstatymo nuostatos taikymas, t.y. nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pirmiausia yra teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. net ir esant visoms šiame įstatyme numatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali jo netaikyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi būti visiškai įsitikinęs, kad tokiu būdu asmens atžvilgiu vis tiek bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nors padaryta nesunki nusikalstama veika, tačiau S. M. atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra jokio pagrindo. Nepalankios aplinkybės išdėstytos aptariant BK 38str. netaikymą.
Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-27, 2010-02-09 raštai pažymi, jog Sąjūdžio aikštėje atliekant rekonstrukcijos darbus, nereikalingas grunto-žvyro mišinys 3023 m3, išvežtinas iš statybos teritorijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąvartyną, grunto pakrovimo kaina 3,86 Lt/m³ ir transportavimas 6,79 Lt/m³, o grunto-žvyro vertė 10,65 Lt/m3 su PVM. 2009 m. balandžio mėn. grunto-žvyro mišinio vidutinė rinkos vertė 27,98 Lt/ m3 su PVM. Atitinkamai UAB “U. V.“ 2010-05-13 raštai pažymi, jog 2009m. balandžio mėn. žvyro produkcijos kainos pagal frakcijas : 0/8 – 11 Lt/t, 0/32 – 11 Lt/t, 0/16 – 36 Lt/t, 0/45 – 36,5 Lt/t be PVM bei granitinės skaldos fr. 2-5 mm vienos tonos kaina 119,32 Lt plius PVM.
Žemesnės instancijos teismas
2010-05-26 tarnybinis parnešimas pažymi, kad galimai pavogta žvyro (frakcija 0/16) 2009-04-07 4 kaušai, t.y. 4x480 kg - 1920 kg ir 2009-04-09 4 kaušai- 1920 kg, viso 8 kaušai: 1920 kg+1920 kg= 3840 kg (3,84 t.), vertė- 3,84 t. x 26,00 Lt = 99,84 Lt; atsijų (frakcija 2/5) 2009-04-17 8 kaušai, t.y. 8 x 450 kg = 3600 kg ir 2009-04-27 5 kaušai, t.y. 5 x 450 kg = 2250 kg, viso 13 kaušų - 3600 kg + 2250 kg = 5850 kg (5,85 t.), vertė – 5,85 t. x 112,11 Lt/t = 655,84 Lt. Atliekant skaičiavimus remtasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija dėl naudoto krautuvo talpos bei netgi atitinkamų medžiagų piltinio tankio.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. M. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad jo žinioje patikėtą svetimą turtą būdamas palenktas A. V. ir Ž. Ž. neatlygintinai, per kelis kartus iššvaistė, sąskaitų už iššvaistytą turtą neišrašė, be to nebuvo derinti tokie veiksmai su UAB „(duomenys neskelbtini)a“ generaliniu direktoriumi J. R.. 2011-12-01 teismo posėdyje apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas generalinis direktorius J. R. paaiškino, kad už medžiagas, esančias Sąjūdžio aikštėje buvo atsakingas specialiųjų darbų vadovas S. M.. Yra sudaryta sutartis dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės. Jis organizuoja darbus objekte, nuo darbų paruošimo, vykdymo, medžiagų priėmimo, ataskaitų paruošimo, darbų aktų suforminimo, atsiskaitymo su užsakovais. Atsako už materialines vertybes, kurios jam yra perduotos. Apie tai, kad išvežtos medžiagos, sužinojo, kai S. M. apsilankė pas tyrėją.
Byloje buvo pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. R. civilinis ieškinys priteisti iš Ž. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas statybos direktorius A. P. civilinio ieškinio atsisakė, nes civilinis ieškinys patenkintas. Tai, kad proceso eigoje buvo atlygintas ieškinys, nepaneigia S. M. kaltės iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Dėl nuteistojo Ž. Ž. ir gynėjo Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde nurodomas prokuroro R. G. šališkumas ir piktnaudžiavimas įgalinimais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat teisėjo R.Šulioko nepakankamas objektyvumas bei suteikimas privilegijuotos padėties kaltintojui. Teisėjų kolegija pažymi, kad rungtyniškumo principas svarbus, tačiau pareiga atskleisti ir išaiškinti nusikalstamas veikas pirmiausia numatyta ikiteisminio tyrimo įstaigoms bei prokurorui, kad šie kiekvienu atveju, kai tik paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, atlieka kitas funkcijas. Prokuroras R. G. vadovavo ikiteisminiam tyrimui, teisme palaikė valstybinį kaltinimą, atliko savo tiesiogines pareigas. Iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad prokuroras būtų asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ar neigiamai nusistatęs prieš kuriuos asmenis, kad būtų pagrįstos abejonės dėl jo šališkumo. Užimdamas aktyvią poziciją prokuroras siekė proceso efektyvumo, greičiau ištirti aplinkybes, žinodamas bylos medžiagą jis dalyvavo teisminiuose procesuose, palaikydamas valstybinį kaltinimą.
Baudžiamojo proceso kodekso 49str.1d. nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas. 2010-03-16 nutarimu, atsižvelgdamas į LR Advokatūros įstatymo 25 str.1d. dėl advokato veiklos apribojimo, jog advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims, prokuroras R. G. nušalino advokatą Edvardą A. Ž., kaip neteisėtai naudojantį gynybos priemones, nes gina savo sūnų – įtariamąjį Ž. Ž.. Įtariamasis Ž. Ž. buvo informuotas dėl kito gynėjo pasirinkimo, šiam nesutikus, paskirtas gynėjas A. Š.. Norminiais aktais suteikiama teisė į pasirinkto gynėjo pagalbą nėra absoliuti, ji neišvengiamai gali būti apribojama ir tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad tai būtina teisingumo interesais. Gynėjo paskyrimas įtariamajam prieš jo valią, jei tuo siekiama teisingumo tikslais, nepažeidžia procesinės teisės į teisingą bylos tyrimą bei nagrinėjimą. Įtariamasis Ž. Ž. nesutiko su kito gynėjo jam paskyrimu, pasinaudodamas procesinėmis teisėmis, atsisakė duoti parodymus, skundė prokuroro nutarimą, 2010-05-12 ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi atmetė įtariamojo Ž. Ž. skundą. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įtariamasis Ž. Ž. pareiškė prašymus, šie buvo išspręsti. Teisminio nagrinėjimo metu Jonavos rajono apylinkės teisme 2010-12-07 nutartimi, nuo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, nagrinėjant Ž. Ž. baudžiamąją bylą, buvo nušalintas jo gynėjas, advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas, apskundus šią nutartį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010-12-29 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, tuo suteikiant procesines teises advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui ginti savo sūnų kaltinamąjį Ž. Ž.. Pažymėtina, jog jokie svarbūs procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami tuomet, kai buvo nušalintas gynėjas Edvardas Algirdas Žalnerauskas, įtariamajam Ž. Ž. suteikus kitą gynėją, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu šis klausimas buvo išspręstas posėdžių pertraukų metu. Todėl, trūkstant šiuo konkrečiu klausimu teisminės praktikos baudžiamosiose bylose, negalima konstatuoti, kad būtų buvę esmingai pažeistos įtariamojo ar kaltinamojo bei gynėjo teisės. Svarstant problematiką, buvo atsižvelgiama į praktiką civilinėje byloje 3K-3-499/2005, kuomet vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 25str.1d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pasisakyta, jog advokatas neturi teisės civilinėje byloje kaip advokatas atstovauti savo <...> sutuoktiniui, nepriklausomai nuo pastarojo procesinės padėties byloje. Šioje nutartyje vartota sąvoka visų asmenų, nurodytų LR Advokatūros įstatymo 25str.1d., tai atitinka ir sūnaus bei tėvo atžvilgiu.
Kaltinamojo akto turinį apsprendžia LR BPK 219str., kaltinamasis aktas surašytas 2010-07-28 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės G. R., baudžiamoji byla pateikta 2010-07-29 Jonavos rajono apylinkės teismui. 2010-08-26 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi baudžiamoji byla perduota teisminiam nagrinėjimui, nenustačius kliūčių bylą nagrinėti, nutartis priimta vadovaujantis LR BPK 231-233, 423 str.str., t.y. įvertinus ir kaltinamojo akto atitikimą turinio reikalavimams. Aplinkybė, jog kaltinamajame akte nurodyti duomenys, jog Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas, o šį paskui nušalinus, gynė advokatas A. Š., negali būti pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219str.1d.6p. reikalavimų.
Teismo sprendimas teisiamajame posėdyje tirti įrodymus, kurie bylos nagrinėjimo teisme dalyvio ar kelių dalyvių nuomone neturi būti tiriami, nerodo teismo šališkumo. Teismas privalo tirti ir vertinti visus įrodymus, būtinus nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, nepaisant to, ar visi teisiamajame posėdyje dalyvaujantys asmenys pritaria įrodymų tyrimo veiksmų atlikimui. Šią pareigą teismas privalo vykdyti ir tuo atveju, kai kas nors iš bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teigia, kad tam tikri duomenys negali būti tiriami ir pripažįstami įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas nėra pakankamas pagrindas nušalinimams reikšti, taip pat teismo sprendimas kuriuos įrodymus tirti teisminio nagrinėjimo metu, negali suponuoti išvados dėl teisėjo šališkumo. Byloje nėra duomenų, jog bylą nagrinėjęs teismas su proceso šalimis būtų elgęsis skirtingai, iš posėdžių protokolų matyti, jog rungimosi principas nepažeistas, buvo tenkinami ir kaltinamųjų, gynėjų prašymai dėl kitų įrodymų tyrimo. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad įrodymai įvertinami ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė.
Nekaltumo prielaida nėra kliūtimi asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, baudžiamajam persekiojimui. Ikiteisminis tyrimas apima ir operatyvinę veiklą, operatyviniais veiksmais gauta informacija Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudota kaip įrodymai baudžiamojoje byloje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog norminių aktų nustatyta tvarka buvo sankcionuota slapta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nario, (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. naudojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų tinkle veikiančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei jos turinio fiksavimas nuo 2009-01-20 iki 2009-04-20, bei nuo 2009-04-22 iki 2009-07-22 (t.7, b.l.139-145). Atitinkami operatyvinio tyrimo veiksmai teisėtai buvo vykdomi ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Š. atžvilgiu. Tai teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinėje instancijoje buvo patikrinta ir patvirtinta, kad išties Kauno apygardos teismo 2009-01-14 Nr. OS3-70 ir 2009-04-22 Nr.OS3-752 nutartimis sankcionavus, atitinkami veiksmai atlikti teisėtai (t.9, b.l.195,196).
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).
Valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, valstybės politikams, savivaldybės atsakingiems tarnautojams, atliekantiems valdžios atstovų funkcijas, turintiems administracinius įgaliojimus keliami aukščiausi moraliniai reikalavimai. Šio asmens veiklos teisėtumą nulemia ne vien tai, kad jis savo veikloje nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio. Akivaizdu, kad formalus laikymasis nustatytų taisyklių, reglamentuojančių subjekto tarnybinę veiklą, neeliminuoja galimybės veikti priešingais tarnybai interesais, savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už viešuosius.
(duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. taip pat įėjo į viešajam pirkimui organizuoti „(duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ komisijos sudėtį, įėjo ir į viešajam pirkimui organizuoti „(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus“ komisijos sudėtį, į viešajam pirkimui organizuoti „(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros paslaugų“ komisijos sudėtį. Ž. Ž. asmeniniais interesais, siekdamas turtinės naudos, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi piktnaudžiavo, sukurstė kitus kaltinamuosius padaryti nusikaltimus, gavo turtinės naudos bei tuo padarė turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasėkoje buvo padaryta ir didelė neturtinė žala savivaldybei, valstybei.
Byloje esantys protokolai bei pokalbių išklotinės, protokolai dėl sekimo ir apžiūrų, tarnybiniai pranešimai pažymi, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys bei (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. telefoninių pokalbių metu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi V. Š., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) A. V., transporto priemonių vairuotoju V. P., siekė neatlygintinai įgyti statybinių medžiagų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ - žvyro bei granito atsijų, reikalingų prieš klojant trinkeles savo privataus namo kieme. Nei viename iš telefoninių pokalbių Ž. Ž. neišsakė teiginių, nors ketinimų, kad jis apmokėjo ar kada ateityje apmokės už šias statybines medžiagas, netgi priešingai – pastoviai pažymima, kad šių statybinių medžiagų įgijimas neatlygintinas, kalbama užuominomis, bandoma vengti viešumo. Šias aplinkybes ypač akcentuoja 2009-04-27 Ž. Ž. išsakyti teiginiai sunkvežimio vairuotojui V. P., siekis tarsi likti nuošaly, kad dėl statybinių medžiagų pakrovimo bei galimybės išvežti viską sureguliavo V. Š., A. V., kad atsakingas S. M. žinos ką reikia daryti. Ž. Ž. skambindamas A. V. iškart pasako, jog kalbėjęsis apie statybinių medžiagų įgijimą su V. Š., kad susitarta su S. M., atitinkamai pasakydamas : ,,galėtų kokią saują atsijų įmesti ?“, bei netrukus apie tai kalba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju : „nedycką šaukštą ar būtų galima ?“. Taip pat Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Š. telefoninių pokalbių metu su sunkvežimio vairuotoju V. P. išsako nedviprasmiškus prašymus, kad reiktų padėti Ž. Ž. ir transportuoti statybines medžiagas iš rekonstruojamos aikštės prie Ž. Ž. namų.
Nuosprendyje detaliai aprašyti ir įvertinti telefoniniai pokalbiai, kurie atitinka stebėjimo protokolus bei tarnybinius pranešimus, kad 2009-04-17 9 val. 50 min. - 9 val. 59 min. į Sąjūdžio aikštės teritoriją įvažiavusiam Mercedes klasės savivarčiam sunkvežimiui v.n. (duomenys neskelbtini) pakraunama 8 traktoriuko BOBCAT kaušai granito atsijų ir netrukus 2009-04-17 tarp 10 val. 02 min. ir 10 val. 06 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiavęs tas pats sunkvežimis v.n. (duomenys neskelbtini) išpila granito atsijas; 2009-04-27 14 val. 11 min. - 14 val. 17 min. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavusiam MB sunkvežimiui v.n. (duomenys neskelbtini) pakraunama 5 traktoriuko BOBCAT kaušai granito atsijų ir netrukus 2009-04-27 14 val. 18 min. - 14 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiavęs tas pats sunkvežimis v.n. (duomenys neskelbtini) išpila granito atsijas. Tai patvirtino ir liudytojas R. G., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas S. M. jam liepė pakrauti krautuvu „Gehl SL5640“ atsijų dvi mašinas, žvyro taip pat palieptas krovė du kartus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. M. patvirtino šias aplinkybes, kad 2009m. balandžio mėn. pradžioje nurodęs BOBCAT vairuotojui R. G., jog šis pakrautų vieną mašiną apie 3,5 t žvyro, kurio vertė apie 120 Lt, paskui tą patį 2009 m. balandžio mėnesį, paprašytas A. V., nurodė R. G. pakrauti mašiną granito atsijų, po poros savaičių kalbėjo telefonu su A. V. bei Ž. Ž. paprašius, nurodė traktoriaus BOBCAT vairuotojui R. G. pakrauti granito atsijų. Nei vienas iš šių asmenų dėl apmokėjimo už žvyrą ar atsijas nekalbėjęs, nebuvo surašytos sutartys ar PVM sąskaitos faktūros. Priimant nuosprendį pagrįstai vadovautasi įtariamojo S. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, parodymai atitinka faktines aplinkybes bei kitus įrodymus, jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, jis gynėjo paslaugų nepageidavo, apklausų metu nebuvo suvaržyta laisvė bei netaikytas suėmimas, nėra jokių duomenų, kad parodymus būtų davęs apkalbėdamas save bei kitus.
2010-06-01 baudžiamojoje byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl likusios neatlygintos 208,59 Lt turtinės žalos išieškojimo iš Ž. Ž., kad buvo pagrobtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas : apie 4 tonos žvyro (frakcija 0/16), kurių bendra vertė apie 99,84 Lt bei apie 6 tonos granito atsijų (frakcija 2-5m.m.), kurių bendra vertė apie 655,84 Lt, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patyrusi 755,68 Lt turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2009-05-27 Ž. Ž. dalį žalos atlygino, perdavė 4,88 t granito atsijų už 692,91 Lt (t.5, b.l.175). Tai patvirtina 2009-05-27 krovinio važtaraštis, statybinių medžiagų (granito atsijų) perdavimo priėmimo aktas. Civilinis ieškinys pareikštas įmonės atsakingo asmens – generalinio direktoriaus J. R., pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines, kas tinkamai konstatuota nuosprendyje. Nusikalstamu veikimu buvo padaryta turtinė žala įmonei, todėl pagrįstai pareikštas ieškinys. Tai, jog vėliau Ž. Ž. atlygino žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įvertinta skiriant bausmę.
Siekiant išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, buvo pareikalauti duomenys bei atitinkamų statybinių medžiagų kainos. Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-27, 2010-02-09 raštai pažymi, jog Sąjūdžio aikštėje atliekant rekonstrukcijos darbus, nereikalingas grunto-žvyro mišinys 3023 m3, išvežtinas iš statybos teritorijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąvartyną, grunto pakrovimo kaina 3,86 Lt/m³ ir transportavimas 6,79 Lt/m³, o grunto-žvyro vertė 10,65 Lt/m3 su PVM. 2009 m. balandžio mėn. grunto-žvyro mišinio vidutinė rinkos vertė 27,98 Lt/ m3 su PVM. Atitinkamai UAB “U. V.“ 2010-05-13 raštai pažymi, jog 2009m. balandžio mėn. žvyro produkcijos kainos pagal frakcijas : 0/8 – 11 Lt/t, 0/32 – 11 Lt/t, 0/16 – 36 Lt/t, 0/45 – 36,5 Lt/t be PVM bei granitinės skaldos fr. 2-5 mm vienos tonos kaina 119,32 Lt plius PVM. Taip pat 2010-05-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas pažymi, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009m. kovo mėn. pateiktas kainas granito atsijų (frakcija 2-5 mm) vidutinė kaina 149,89 Lt/m³, žvyro (frakcija 0/16) – 45,5 Lt/m³; kad naudotas krautuvas SL 5640 rekonstruojant Sąjūdžio aikštę, keliamoji galia 0,3m3, granito atsijų (frakcija 2-5mm) tilptų į vieną krautuvo kaušą 450 kg, žvyro – 480 kg. Šios pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų kainos įvertintos atliekant paskaičiavimus, nustatant padarytą turtinę žalą.
Taip 2010-05-13 tarnybinis pranešimas pažymi, jog žvyro vežimai iš (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) buvo du: 2009-04-07 ir 2009-04-09, žvyro frakcija- 0,16; atsijų vežimai iš (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) buvo du: 2009-04-17 ir 2009-04-27, atsijų frakcija- 2,5. 2010-05-26 tarnybinis parnešimas pažymi, kad galimai pavogta žvyro (frakcija 0/16) 2009-04-07 4 kaušai, t.y. 4x480 kg - 1920 kg ir 2009-04-09 4 kaušai- 1920 kg, viso 8 kaušai: 1920 kg+1920 kg= 3840 kg (3,84 t.), vertė- 3,84 t. x 26,00 Lt = 99,84 Lt; atsijų (frakcija 2/5) 2009-04-17 8 kaušai, t.y. 8 x 450 kg = 3600 kg ir 2009-04-27 5 kaušai, t.y. 5 x 450 kg = 2250 kg, viso 13 kaušų - 3600 kg + 2250 kg = 5850 kg (5,85 t.), vertė – 5,85 t. x 112,11 Lt/t = 655,84 Lt. Atliekant skaičiavimus remtasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija dėl naudoto krautuvo talpos bei netgi atitinkamų medžiagų piltinio tankio (t.2,b.l.82,96). Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai pažymi būtent tokius statybinių medžiagų transportavimus iš miesto aikštės į Veterinarijos g., tuo aktyviai domėjosi ir siekį realizavo Ž. Ž.. Apklausti liudytojai R. G., V. P. patvirtino, jog atlikus tokius pakrovimus buvo transporto priemone nuvežtos statybinės medžiagos pagal Ž. Ž. nurodymus.
Dėl teisminio nagrinėjimo metu pateikto kaltinamojo Ž. Ž. 2011-12-01 paskaičiavimo (t.8, b.l. 150) pažymėta, jog jame nurodyti duomenys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes nepagrįstai sumažinta kaušo talpa, priskaičiuojant tariamus nemažus nubyrėjimus. Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš Ž. Ž. atvežtą konkretų statybinių medžiagų kiekį bei pasekoje pripažino atlygintą turtinę žalą natūra bei 50 Lt apmokėjimu, nepaneigia nusikalstamų veikų metu iššvaistyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų kiekio ir vertės. Akivaizdu, jog netrukus po nusikalstamų veikų išaiškėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė objektyvius krautuvo kaušo techninius duomenis bei prarastų statybinių medžiagų kiekius ir jų vertę, atitinkamai pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o tai, kad tolimesnio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu įmonės pozicija keitėsi, suvokiant neigiamas reakcijas bei vertinimus, neturi įtakos konstatuotoms aplinkybėms. Svarstant kaušo talpą (tūrį), buvo įvertinta krautuvo techninė charakteristika, liudytojų parodymai, įvertinti duomenys atliktų darbų metu. Šiuo metu konstatuoti itin tikslius duomenis nėra galimybių, kadangi siekiant išsamiai ištirti bei fiksuoti nusikalstamus veiksmus, įvykio vietose iškart nebuvo atlikti svėrimai bei matavimai, skiriasi statybinių medžiagų rupumas ir drėgnumas, kokybiniai ir kiekybiniai parametrai nebus preciziškai identiški.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų kaltinamųjų parodymuose apstu vengimo atskleisti realias faktines aplinkybes, pastebimas siekis sumažinti išvežtų statybinių medžiagų kiekius. Taip pat niekuo nepagrįsti teiginiai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino reikšti civilinio ieškinio, kadangi vis tik savalaikiai buvo pareikštas su konkrečiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis kitus duomenis. Apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymuose akivaizdžios pastangos sumenkinti įvykį, išvengti neigiamo įmonės įvertinimo ir paskesnių veiklos apribojimų dalyvaujant viešuose konkursuose.
Paneigtini apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog Ž. Ž. tariamai ketino apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybines medžiagas, nes tai neatliko iš karto, nepaėmė dokumentų dėl vėlesnio apmokėjimo, juk veikė kaip fizinis asmuo. Neilgai trukus po nusikalstamų veikų paaiškėjimo ir atliekant ikiteisminį tyrimą, nei vienas iš apklaustų asmenų nepagrindė aplinkybių, kad Ž. Ž. norėjęs nusipirkti, apmokėti už šias statybines medžiagas. Jokie statybinių medžiagų pardavimo-pirkimo dokumentai, sąskaitos Ž. Ž. vardu nebuvo išrašytos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žvyras buvo bevertis, skirtas išvežti tik į sąvartyną, tačiau ir tuomet reikėjo savalaikiai imtis tinkamų priemonių šį tariamai bevertį žvyrą įgyti teisėtu būdu. Netgi žvyrą bei granito skaldą vežusiam asmeniui V. P. nebuvo atsilyginta. Naudotis tokiomis paslaugomis Ž. Ž. neturėjo jokių išskirtinių lengvatų. Kaip matyti iš bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį žvyrą buvo įkainojusi. Statybinės medžiagos yra parduodamos viešoje apyvartoje, išstatomos prekės su nurodytomis kainomis, pirkėjas vyksta į parduotuvę ir perka prekes bei iškart apmoka. Viešoje prekyboje galimas prekių pristatymas, tačiau ir tuo atveju yra apmokama iškart, arba išrašomos sąskaitos apmokėjimui per atitinkamą terminą, tačiau tai nebuvo daroma. Šios aplinkybės patvirtina, jog Ž. Ž. siekė įgyti statybines medžiagas neapmokėdamas už jas, pasinaudodamas savo tarnybine privilegijuota padėtimi, žinodamas apie rekonstruojamą aikštę, piktnaudžiavo valdžia ir įtaka, siekė naudos. Kaip aptarta aukščiau, ypač tai akivaizdu telefoninių pokalbių metu, kad vengta viešumo, suprantamomis užuominomis prašoma statybinių medžiagų už jas neapmokant.
Nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. Ž. dirbo Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku (valstybės politiku).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai argumentavo kaltinamojo Ž. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 228 str. 2 d. požymius, motyvuotai pagrindė subjektų ir subjektyvinės pusės bei objekto, dalyko, objektyvinės pusės būtinuosius požymius, jo kaltė įrodyta.
Dėl nuteistojo A. V. gynėjo Georgijaus Zavtrakovo apeliacinio skundo
Baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi konstatuojamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais, tai nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais, kompetencija, tai nusikalstama veika padaroma atliekant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, tai neveikimu, neatlikimu būtinų veiksmų, tinkamai vykdant savo pareigas ir įgaliojimus. Nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnautojas, nors tarsi veikia kaip kompetentingas asmuo, bet jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės, savivaldybės ar organizacijos autoritetas. Piktnaudžiavimui būtini padariniai - didelė turtinio, neturtinio pobūdžio žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kriterijai neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti vertinami pagal faktines aplinkybes, padarytos veikos pobūdį, trukmę, veikų kiekį, apimtis, ar padaryti formaliai teisėti ar akivaizdžiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką tarnautojo autoritetui, pasekmes. Didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobūdžio žala pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.
Piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 str., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
BK 228str.2d. numatytas požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo, šiuo atveju buvo gauta nauda kitokiais būdais, Ž. Ž. neteisėtai ir neapmokėdamas gavo statybines medžiagas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. tai suvokė bei aktyviais veiksmais užtikrino, kad Ž. Ž. būtų medžiagos pristatytos. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala dėl atsakingo darbuotojo S. M. nusikaltimo, numatyto BK 184str.1d., iššvaisčius atitinkamos vertės turtą – statybines medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas S. M. padarė šį nusikaltimą sukurstytas A. V., kuris būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos remonto, ūkio ir statybos skyriaus vyriausiuoju specialistu, piktnaudžiavo siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, palenkė kitą asmenį daryti nusikaltimą, dėl ko neturtinės žalos patyrė Jonavos rajono savivaldybė ir valstybė. Byloje nėra duomenų, jog S. M. vienas pats, nebūdamas įtakotas, ketintų savo iniciatyva iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias atitinkamas statybines medžiagas. Šios aplinkybės suponuoja aiškią išvadą, jog A. V. veika sudaro baudžiamosios atsakomybės sudėtį, bet ne drausminį nusižengimą. Operatyvinių veiksmų protokoluose ir prie jų pridėtuose telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota, kad A. V., paprašius V. Š., skambino S. M. ir klausė, ar gali padėti vienam žmogui, ieškojo transporto priemonės, kuri galėtų nuvežti Ž. Ž. į namus statybines medžiagas. Teismo nuosprendyje detaliai aprašyti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad Ž. Ž. kalbasi su A. V. ir prašo iš centro atvežti iki jo atsijų mašinytę, derina transportavimo klausimus, tariasi iš kur gauti mašiną, kas pakraus žvyro skaldą. Nors pats A. V. tiesiogiai nebuvo atsakingas už „Sąjūdžio aikštės“ rekonstrukcijos darbus tačiau, kaip matyti iš pokalbių, būtent A. V. derino statybinių medžiagų transportavimo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. piktnaudžiavo tarnyba ir padarė BK 228 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
2009-05-22 A. V. išaiškinta teisė turėti gynėją, gintis pačiam ar per pasirinktą gynėją ar gauti teisinę pagalbą pagal įstatymą, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka, turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Pranešimo apie įtarimą įteikimo metu ir apklausiant įtariamuoju A. V. gynėjo nepageidavo. Vėliau A. V. pageidaujant, jį gynė advokatė D. V., tuomet jis parodymus pakeitė, ir pareiškus įtarimus pagal LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 2 d. parodymus duoti atsisakė, kaltu neprisipažino (t.6, b.l. 61-91). Nors A. V. neprisipažįsta ir neigia kaltę, tačiau apklausiant įtariamuoju A. V. parodė, kad yra paskirtas Jonavos m. sąjūdžio aikštės rekonstrukcijos darbų prižiūrėtoju, iš V. Š. gavo Ž. Ž. telefono numerį, žinojo, kad Ž. Ž. yra Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, V. Š. sakė, kad reikia pagalbos, nes Ž. Ž. reikia poros mašinų žvyro, pripažino paskambinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojui S. M., paklausęs, ar jis gali poros mašinų žvyro, po to pasakęs V. Š., kad viskas sutarta, nežino, kas pakrovė žvyrą ar kas išsivežė; po poros savaičių A. V. paskambino Ž. Ž. ir asmeniškai paprašė poros mašinų atsijų, pripažino paskambinęs S. M. ir paklausęs, ar jis galės pakrauti atsijų, S. sakė - pažiūrėsiu. 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje paskambino Ž. Ž., ir vėl paprašė granito atsijų, pats A. V. perskambinęs S. M., ir davęs jam Ž. Ž. telefoną, pasakė, kad patys bendrautų, Kai Ž. Ž. kreipėsi telefonu į A. V., dėl žvyro ir granito atsijų, jis neprašė jokių pateisinančių įsigijimo dokumentų, tai yra sąskaitų faktūrų, be to su juo nekalbėjo apie jokius atsiskaitymus; pats V. V. jokių pinigų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams ar vadovams už žvyrą ir atsijas, kurias į namus parsivežė Ž. Ž., nemokėjęs. Supranta, kad blogai pasielgęs kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoją S. M. ir jo paprašęs žvyro ir atsijų; kaltu prisipažįsta ir gailisi, mano, kad Ž. Ž. norėjęs pasinaudoti pačiu A. V. (t.6, b.l 55-59). Tai, kad pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir apeliacinio skundo teiginiai, kad STT tyrėja surašė ką norėjo, nes jis buvo be advokato, yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas A. V. kaltės neigimą vertina kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs įtariamojo A. V. parodymai netrukus po padarytų nusikalstamų veikų atitiko faktines aplinkybes.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas statybos direktorius A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad vykstant teismo procesui, paaiškėjo, kad žvyras buvo nelikvidinis, už išvežtą granito skaldą atsiskaityta natūra, dar papildomai buvo atsiskaityta pavedimu, pervedant 50,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atsisako, nes civilinis ieškinys yra pilnai patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikant BK 228 straipsnį, pripažįstama žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Akivaizdu, kad dėl A. V. veiksmų buvo sumenkintas valstybės tarnybos autoritetas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos buvimą nuteistojo Ž. Ž. veikoje, konstatavo, kad siekdamas asmeninės turtinės naudos, būdamas valstybės tarnautoju –Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku t. y. eidamas aukštas pareigas savivaldybės administracijoje, piktnaudžiavo užimamų pareigų svarba, valdžios atstovo statusu, asmeniniais ryšiais su A. V., asmeninėmis pažintimis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju S. M., nurodė A. V. susitarti su S. M. neatlygintinai atvežti į jo namų valdą žvyro ir granito skaldos. Šie Ž. Ž. ir A. V. veiksmai neabejotinai diskreditavo Jonavos rajono savivaldybės administraciją, kaip savivaldybės institucijos ir valstybės vykdomosios valdžios dalį, ir dėl to nes tokiais jo veiksmais buvo iškraipytos valstybės institucijos –Jonavos savivaldybės administracijos tarybos, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto, bei Remonto, ūkio ir statybos skyriaus – funkcijos ir veiklos principai, valstybės tarnautojo, vardas. Ž. Ž. ir A. V. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, jog tokie jų veiksmai yra nesuderinami su tarnybos interesais, kad taip elgiantis veikiama priešingai tarnybos interesams, ir norėjo taip veikti. T. Ž. Ž. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nes pasinaudojo savo einamomis pareigomis priešingai tarnybos interesams, o A. V. dėl užimamų pareigų svarbos ir asmeninių pažinčių viršijo jam suteiktus įgaliojimus duodamas nurodymus S. M. iššvaistyti jo žinioje esantį turtą ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos Ž. Ž..
D. Ž. Ž. ir A. V. nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „...Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais..., kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, ...bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; ...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; ...esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; ...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011 konstatavo, jog jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik jo daromos veikos požymiais, bet kartu ir priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika susiję, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Tokia teismų praktika taikyta ir kasacinėje nutartyje Nr.2K-268/2012. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nuteistųjų dėl Ž. Ž. ir A. V. nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d., 184 str. 1 d., argumentus grįsdamas kasacinėse nutartyse Nr.2K-577/2012, Nr.2K-268/2012 nurodytomis nuostatomis, jog galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris sąlygoja kito asmens (vykdytojo) veikas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik jo daromos veikos požymiais, bet kartu susiję priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą.
Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų Ž. Ž. ir A. V. padarytos nusikalstamos veikos dėl turto iššvaistymo kurstant BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. ir piktnaudžiavimo BK 228 str. 2 d. buvo susijusios, sąlygojo viena kitą. Ž. Ž. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi užimamų pareigų svarba valdžios atstovo statusu, siekdamas asmeninės naudos sau, kreipėsi į valstybės tarnautoją A. V., kuris buvo paskirtas atsakingu už savalaikį ir kokybišką Jonavos miesto „Sąjūdžio aikštės“ rekonstrukcijos darbų vykdymą bei priežiūrą, nurodė jam susitarti su S. M., kad šis iš „Sąjūdžio aikštės“ į jo namų valdą organizuotų nemokamą statybinių medžiagų pristatymą, tai yra iššvaistyti S. M. patikėtą jo žinioje esantį svetimą turtą. Ž. Ž. savo ketinimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, gauti turtinės naudos pradėjo įgyvendinti jau nuo to momento, kuomet kreipėsi telefonu į A. V. su prašymu organizuoti jam reikalingų privačios namų valdos statybai (trinkelių klojimo pagrindui paruošti) statybinių medžiagų, t.y. įkalbėjo jo naudai iššvaistyti svetimą turtą. Ž. Ž. gavo turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi. A. V. sutiko viršyti įgaliojimus ir davė neteisėtus nurodymus S. M. pakrauti ir nuvežti žvyro ir skaldos. A. V. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojui S. M. davė nurodymą neteisėtai pasinaudoti ir nefiksuojant dokumentais pakrauti jo žinioje esančios, nebenaudojamos žvyro skaldelės ir nuvežti į Ž. Ž. gyvenamojo namo kiemą. Tokie Ž. Ž. ir A. V. veiksmai iš esmės jau reiškė jų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad teismas Ž. Ž. ir A. V. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo dar ir kaip bendrininkavimą turto iššvaistyme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų Ž. Ž. ir A. V. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas, nuteistieji Ž. Ž. ir A. V. pagal BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl Ž. Ž. ir A. V. pripažinimo kaltais pagal BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jiems paskirtos bausmės paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.,
nusprendžia:
N. Ž. Ž. ir gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. ir nubaustas 40 MGL bauda, šioje dalyje išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 303 str. 5 d. 1 p.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. Ž. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos bei nurodyta sumokėti baudą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 184 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL bauda, šioje dalyje išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 303 str. 5 d. 1 p.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos bei nurodyta sumokėti baudą.
Kitoje dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.
N. S. M. apeliacinį skundą atmesti.