Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Artūro R. D. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras M. L., D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti; pripažinti neteisėtu 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą pagal 2014 m. birželio 20 d. V. R. sudarytą testamentą. Skunde nurodo, kad A. R. D. motina V. R. 2014 m. birželio 20 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui D. J., o visą likusį turtą – pareiškėjui A. R. D.. 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi V. R. jai priklausančią dalį turto, kurią testamentu buvo palikusi D. J., jam padovanojo. Tokiu būdu, V. R. mirties dieną paveldimo pagal testamentą turto, kurį turėjo paveldėti D. J. nebeliko, kadangi šis turtas jau buvo jam perleistas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaras M. L. atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišduoda paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, nurodydamas, kad testamentu V. R. D. J. buvo palikusi ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors jai niekada tokio dydžio žemės sklypas nepriklausė. Pareiškėjas nurodo, kad V. R. D. J. paliko ne visą jai priklausiusį žemės sklypą (jo dalį), bet tik ½ dalį žemės sklypo, kuris priklausė V. R..

Pareiškėjas prašo atnaujinti apskundimo terminą, kadangi terminas praleistas nežymiai. Pareiškėjas nurodo, kad jo advokatė atostogavo, naikinamasis 90 dienų terminas nėra praleistas, todėl prašo pripažinti apskundimo termino praleidimo priežastis svarbiomis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Suinteresuotas asmuo notaras M. L. nepraleisdamas teismo nustatyto termino pateikė teismui atsiliepimą, kurį teismas priėmė. 2016 m. spalio 17 d. atsiliepimu suinteresuotas asmuo prašo neatnaujinti termino apskųsti notarinį veiksmą bei išaiškinti testatorės V. R. testamento turtinį. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas apskųsti notarinį veiksmą, kadangi suinteresuoto asmens manymu jis nėra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti bet kurio kito advokato pagalba. Pareiškėjas aiškiai suprato savo veiksmų pasekmes, bet nesikreipė į teismą laiku ir praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo pagrįstas – įpėdiniai skirtingai interpretuoja faktus, remiasi dovanojimo sutartimi siekdami įvirtinti testatoriaus valią. Kai testamento turinys nėra aiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtinai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme. Taip pat nurodo, kad atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nėra absoliutus, ir tinkamai išaiškinus testamento turtinį paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas.

Suinteresuotas asmuo D. J. 2016 m. spalio 24 d. atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas, koks yra suformuluotas šioje byloje, negali būti tenkinamas, kadangi suinteresuotam asmeniui, kaip kitam įpėdiniui, nesutinkant su pareiškėjo vienašališkai pateikiamu testatorės valios aiškinimu, teismas šiuo atveju turi spręsti ginčą tarp dviejų įpėdinių, kuris iš esmės yra turtinis ginčas. Nurodo, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai, akivaizdžiai iškraipydamas objektyvią realybę teigia, neva V. R. testamente aiškiai nurodyta, kad D. J. ji palieka ½ dalį jai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš ginčijamo testamento teksto akivaizdu, jog testatorė D. J. palieka ne kažkokią tai dalį jai priklausančio minėto sklypo, o visą jai priklausančią to sklypo dalį. Suinteresuotas asmuo D. J. nurodo, kad V. R. testamente dėl kol kas nežinomų priežasčių iš tikrųjų neteisingai įvardinta testamento surašymo metu jai priklausiusi sklypo dalis, tuo pačiu ir paliekamo sklypo dalies dydis, nulemiantis jo vertę. Ši aplinkybė yra papildomas argumentas, kad tikroji testatorės valia turi būti aiškinamasi sprendžiant dviejų pretendentų turtinį ginčą iš esmės, o ne ginčijant notaro veiksmų, kurie iš esmės yra teisėti, teisėtumą.

Terminas skundui dėl notaro veiksmų atnaujintinas.

Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą, jei terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškėjas nurodo, kad terminą paduoti skundą dėl notaro veiksmų praleido dėl to, kad jo advokatė atostogavo. Pareiškėjas apie nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą sužinojo 2016 m. rugpjūčio 1 d., terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti suėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas skundą dėl notaro veiksmų teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad naikinamasis 90 dienų skundo padavimo terminas nėra praleistas bei į tai, kad asmuo gali savo nuožiūra pasirinkti atstovą bei siekiant neužkirti kelio ginti pažeistas asmens teises, terminas skundui dėl notaro veiksmų atnaujintinas.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono notarė R. S. 2014 m. birželio 20 d. patvirtino V. R. testamentą. Testamente nurodoma: „1. Man priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį pastatą 9A1 p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aš palieku vaikaičiui D. J.; 2. O visą likusį man priklausantį turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku sūnui A. R. D.“ (8 b. l.). 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi V. R. padovanojo D. J. ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 33/254 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (9-18 b. l.). 2016 m. rugpjūčio mėn. 1 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą notaras M. L. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atsižvelgiant į tai, kad testamentą įpėdiniai D. J. ir A. R. D. interpretuoja skirtingai, išreiškė skirtingas pozicijas, kokia jų manymu yra testatorės valia, todėl notaras, tuo atveju, jei testamento turinys yra neaišku, neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (7 b. l.).

Nagrinėjamu atveju notaras 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nurodydamas, kad testamento turinį galima interpretuoti skirtingai; testamento turinį skirtingai interpretuoja ir įpėdiniai, todėl negalima nustatyti tikrosios testatorės valios.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 30 d. iki 2015 m. spalio 12 d. priklausė 661/1270 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Testamente nurodoma, kad ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį pastatą 9A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. palieka savo vaikaičiui D. J.. Notaras M. L. nurodo, kad ½ dalis žemės sklypo V. R. niekada nepriklausė, o suinteresuotas asmuo D. J. nurodo, kad testamente yra įsivėlusi klaida nurodant V. R. priklausančios žemės sklypo dalies dydį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 m. spalio 12 d. V. R. priklausė 661/1270 žemės sklypo, kas sudaro beveik ½ (48%), labiau tikėtina, kad V. R., sudarydama testamentą laikė, jog jai priklauso pusė (1/2) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). V. R. įpėdiniai – pareiškėjas A. R. D. ir suinteresuotas asmuo D. J. nesutaria dėl tikrosios testatorės valios bei kaip reikia interpretuoti jos 2014 m. birželio 20 d. surašytą testamentą, jį aiškina skirtingai: pareiškėjas A. R. D. nurodo, kad V. R. D. J. paliko 1/2 dalį jai priklausiusio 661/1270 žemės sklypo, tuo tarpu D. J. nurodo, kad testamentu V. R. paliko visą, t. y. 661/1270 priklausiusią žemės sklypo dalį, t. y. tarp šalių yra ginčas dėl testamento turtinio. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jam Notariato įstatymo 2 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant ginčytiniems teisiniams santykiams.

Tarp šalių kilus ginčui dėl testamento turinio, pareiškėjas savo pažeistą ar ginčijamą teisę gali ginti pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti.

atmesti pareiškėjo A, R. D. skundą dėl notaro M. L. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.