Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-17Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
1A-406-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20604-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20604-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. liepos 19 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Paskirtas pareigas įpareigojant vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, taikant BK 65 straipsnio taisykles, į paskirtą bausmę įskaitytas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2019 m. gegužės 18 d. (viena diena), prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1992 eurus, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, paskirto draudimo pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d.

Iš E. S. priteista 118,58 eurų proceso išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2019 m. gegužės 17 d. apie 22 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir valdytojo teisėmis jo naudojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde teigiama, kad nuosprendis yra neteisingas, nes apeliantas jam inkriminuotos veikos nepadarė. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pažymima, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, kuris pripažino vairavęs transporto priemonę, tai paliudijo ir kiti du liudytojai, nurodę, kad apeliantas įvykio metu nevairavo transporto priemonės. Ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai ir šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl nuteistasis ir atsisakė duoti parodymus. Nors apeliantas davė išsamius parodymus teisme, tačiau apylinkės teismas patikėjo tendencingais pareigūnų parodymais, juos laikė vertingesniais nei nuteistojo ir jo versiją palaikiusių trijų liudytojų parodymai.

2.2. Skunde apeliantas pabrėžia, kad nors 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) jis kartu su E. K., D. B. ir N. P. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nebesėdo už transporto priemonės vairo, nes nenorėjo prarasti teisės vairuoti. Dėl šios priežasties automobilį vairavo E. K., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Apie 22.30 val. jų automobilį sustabdė iš paskos važiavę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Sustabdymo metu už transporto priemonės vairo sėdėjo E. K., nuteistasis sėdėjo už jo ant galinės automobilio sėdynės, N. P. sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o šalia nuteistojo sėdėjo D. B.. Prie automobilio priėjo pareigūnas D. P., kuris tikrai matė, kad tuo metu prie transporto priemonės vairo sėdėjo E. K. Pareigūnai vairavo seną „Mitsubishi Pajero“ automobilį, kuris tikrai neturi vaizdo registratoriaus, todėl negalėjo nieko nufilmuoti. Pasienio pareigūnai leido jiems išlipti iš automobilio kol atvyks policijos pareigūnai. Netrukus automobilis „Mitsubishi Pajero“ išvažiavo, o tuo metu atvažiavo kitas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ekipažas su automobiliu „Toyota Land Cruiser“, kuris ir nufilmavo kaip nuteistasis buvo įlipęs į automobilį, į vairuotojo vietą, tačiau tik pasiimti cigarečių ir dokumentų. Būtent tuo metu jis ir buvo nufilmuotas išlipantis iš vairuotojo vietos, tačiau šis veiksmas buvo atliktas ne sustabdymo metu, o gerokai vėliau ir kito atvykusio pareigūnų automobilio „Toyota Land Cruiser“. Šias nuteistojo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami apylinkės teisme patvirtino liudytojai E. K., D. B. ir N. P., tačiau teismas juos laikė tendencingais ir patikėjo trijų pareigūnų A. J., D. P., R. Č. prieštaringais, nenuosekliais, melagingais parodymais. Pažymima, kad pats teismas pripažino, jog minėtų liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs.

2.3. Skunde taip pat teigiama, kad byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu nuteistojo kaltę, kadangi automobilį sustabdė pareigūnai važiuodami automobiliu „Mitsubishi Pajero“, kuriame nėra įrengtas vaizdo registratorius ir tik vėliau atvyko kitas pareigūnų automobilis „Toyota Land Cruiser“, kuriame ir buvo vaizdo registratorius, tačiau jis užfiksavo ne sustabdymo momentą, bet vėlesnius įvykius. Nuteistasis neginčija, kad tuo metu kai buvo filmuojama, jis tikrai buvo vairuotojo sėdynėje ir išlipo iš vairuotojo vietos, tačiau tik todėl, kad pasiėmė cigaretes ir dokumentus. Be to, nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nuteistasis automobilį vairavo 23.15 val., vėliau ši aplinkybė buvo patikslinta, nurodant, kad automobilį nuteistasis vairavo 22.55 val., tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtent šis patikslintas laikas yra teisingas. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą transporto priemonės vairavimo laikas nurodytas 23.15 val. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad transporto priemonės vairavimo laikas 22.55 val. Todėl akivaizdu, kad kaltinimas buvo patikslintas tik todėl, kad vaizdo registratoriaus įrašas galėtų būti įrodymu byloje, patvirtinančiu E. S. kaltę, nes vaizdo registratoriaus įrašo pradžios laikas - 2019 m. gegužės 17 d. 22 val. 58 min. 24 sek. Pažymima, kad neaišku kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreikalautas ir nepateiktas pilnas registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame būtų matyti, kaip iš paskos važiuoja pareigūnų automobilis, kaip automobilis buvo stabdomas, kaip pareigūnai prieina prie sustabdyto automobilio, kaip tikrina dokumentus, kuris konkrečiai asmuo išlipa iš automobilio „VW Passat“ vairuotojo vietos. Nors apeliantas ir buvo pateikęs tokį prašymą teismui ir teismas jį tenkino, tačiau pareigūnai negalėjo pateikti nei pilno vaizdo įrašo, nei telemetrijos duomenų, nes jie nėra išsaugoti, bet tai nesutrukdė teismui remtis daliniu vaizdo įrašu kaip E. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Nors patikslintame kaltinime nurodyta, kad transporto priemonė buvo vairuojama 22.55 val., tačiau dalinis vaizdo registratoriaus įrašas prasideda tik nuo 22 val. 58 min. 24 sek., kas vėlgi kelia abejones šio įrodymo objektyvumu, nes daugiau kaip 3 min vaizdo įrašo nėra.

2.4. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo tikėti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės 2020 m. vasario (diena nenurodyta) rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytomis aplinkybėmis, kad 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) valstybės sienos apsaugos funkcijos kitu tarnybiniu automobiliu vykdomos nebuvo. Patys pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio vietoje buvo du automobiliai. Tokias aplinkybes nurodė ir kiti byloje apklausti liudytojai. Tai leidžia pagrįstai abejoti ir kita šiame rašte nurodyta informacija, kad teismo prašomas pateikti vaizdo-garso įrašas nėra išsaugotas.

2.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, siekiant jį palaužti, tačiau jis liko prie savo versijos, jog automobilį vairavo jis (E. K.). Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir nuteistasis bei liudytojai N. P., D. B.. Akivaizdu, kad byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie nekeltų jokių abejonių dėl nuteistojo kaltės, todėl visi nagrinėjant bylą atsiradę neaiškumai, abejonės, laiku neatlikti procesiniai veiksmai, galėję padėti nustatyti objektyvią tiesą, turėjo būti vertinami kaltinamojo naudai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad E. S. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, būtinų jo kaltei pagrįsti, nepagrįstai atmetė jo ir liudytojų E. K., N. P., D. B. parodymus, jog automobilio apeliantas nevairavo, tačiau išskirtinę reikšmę suteikė Valstybės sienos pasaugos tarnybos pareigūnų parodymams bei jų pateiktam vaizdo įrašui. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo E. S. versija apie tai, kad analizuojamo įvykio metu automobilį vairavo jo draugas E. K. bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu E. S. buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,51 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais – 2019 m. gegužės 18 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. S. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 18 d. 00.38 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 179-180). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Ž. Š. 2019 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 177-178). Nustatyto neblaivumo fakto neginčija ir nuteistasis, tačiau neigia vairavęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad kai automobilį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo, o transporto priemonę vairavo E. K.. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. K., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad būtent jis minėtą dieną vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) juos sustabdė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Šis liudytojas sutiko, kad būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šių argumentų kontekste, teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamojo įstatymo taikymas negali priklausyti nuo asmens sutikimo ar nesutikimo būti nubaustu. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visus baudžiamosios bylos duomenis daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad įvykio metu automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne nuteistasis E. S., o liudytojas E. K.

9. Priešingai, negu teigia apeliantas, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo būtent E. S.. Liudytojai – Valstybės sienos pasaugos tarnybos pareigūnai A. J., D. P., R. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad įvykio metu sustabdytą automobilį VW Passat vairavo būtent E. S., o E. K. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo. Minėti liudytojai nurodė, kad sustabdžius automobilį, jie visi trys iš karto nuėjo prie sustabdytos transporto priemonės ir betarpiškai matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo būtent E. S., šalia vairuotojo sėdėjo N. P., ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo sėdėjo E. K. (1 t., b. l. 24-25, 29-30, 39-40, 42-43, t. 2, b. l. 115-117). Liudytojai patvirtino, kad būtent E. K., sustabdžius automobilį ir laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, išlipo iš keleivio vietos nuo galinės sėdynės kairėje pusėje, o E. S. - iš vairuotojo vietos. Tapačias aplinkybes, dėl E. S. ir E. K. sėdėjimo vietos automobilyje, minėti liudytojai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų metu. Iš akistatų protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad visi paminėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nuosekliai tvirtino, jog sustabdžius automobilį „VW Passat“, vairuotojo sėdynėje buvo E. S., o E. K. sėdėjo už vairuotojo (1 t., b. l. 55-60, 64-66, 67-69, 70-75). Nors apeliaciniame skunde šių liudytojų parodymai laikomi nepagrįstais ir nenuosekliais bei tendencingais, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo E. S. teiginiais, įvertinus liudytojų A. J., D. P., R. Č. duotų parodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, priešingai nei nuteistasis, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2 t., b. l. 115-117), kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Be to, jų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, esminėse detalėse sutapo tarpusavyje ir iš esmės atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes. Aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų E. S., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje taip pat nėra. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad aplinkybę, jog automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), komentuojamo įvykio metu vairavo būtent nuteistasis E. S. iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, A. B., kuris nurodė, kad atvykus pagal pasienio pareigūnų iškvietimą dėl galimai neblaivaus sustabdyto vairuotojo, rado pareigūnų automobilį ir kitą transporto priemonę – „VW Passat“. Pareigūnai nurodė asmenį – E. S., kuris vairavo automobilį, buvo alkotesteriu patvirtintas jo neblaivumas, kuris viršijo 1,51 promilės. E. S. nepripažino, kad tai jis vairavo transporto priemonę. Pristatytas į areštinę minėtas asmuo tai sutiko su padarytu pažeidimu, tai nesutiko, elgėsi agresyviai, tačiau konkretaus asmens, kuris vairavo automobilį nenurodė (2 t., b. l. 117). Iš esmės tapačios aplinkybės užfiksuotos ir šio policijos pareigūno 2019 m. gegužės 18 d. pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 1-2).

11. Abejonių Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymų patikimumu teisėjų kolegijai nekyla. Kaip matyti iš liudytojų A. J., D. P., R. Č. parodymų, jie iš esmės nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas iš galo su įjungtais švyturėliais, automobiliui sustojus prie jo priėjo trys pasienio pareigūnai, tarnybinis automobilis buvo paliktas kelių metrų atstumu, du pareigūnai priėjo iš kairės pusės ir vienas iš dešines, jie betarpiškai matė, kad sustabdytą automobilį vairavo būtent nuteistasis E. S.. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojas M. V., kuris įvykio metu buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, nurodęs, kad pareigūnų automobilis sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais švyturėliais, sustojo privažiavęs iš galo. Visi trys pareigūnai išlipo ir nuėjo prie sustabdyto automobilio. Matė, kad vairuotojas, apsirengęs tamsiais drabužiais, buvo išlipęs iš sustabdyto automobilio, stovėjo prie vairuotojo durelių (2 t., b. l. 113-114). Analogiškus parodymus liudytojas M. V. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-84, t. 1), kuriuos perskaičius teisme, patvirtino jų teisingumą. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys, tai yra 2019 m. gegužės 17 d. vaizdo-garso įrašas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus (duomenys neskelbtini) (užrašas ,,2019-05-17 22:58:24“). Šiame vaizdo įraše užfiksuotas stovintis lengvasis automobilis iš galinės dalies (valstybinio numerio nesimato), automobilyje įjungtas avarinis signalas (vienu metu mirksi posūkio žibintai). Matosi kaip prie automobilio vaikšto trys valstybės sienos apsaugos pareigūnai dėvintys uniformas. Vienas iš pareigūnų atidaro galines dešinės pusės automobilio dureles, žiūri į automobilio vidų, dureles uždaro, prieina prie kitų pareigūnų, stovinčių automobilio kairėje pusėje. 22.58 val. iš automobilio priekinės kairės pusės vairuotojo vietos išlipa vyriškis, dėvintis tamsios spalvos drabužius. Matosi, kad tuo metu vienas pareigūnas kalba per radijo ryšio stotelę. Kitas pareigūnas apžiūrinėja automobilio galinę dalį. 22.59 val. pro automobilio kairės pusės galines dureles išlipa kitas vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos džinsus ir mėlynos spalvos liemenę (striukę) (1 t., b. l. 152). Be kita ko, vėliau šiame vaizdo įraše girdėti ir tai, kad pareigūnai sako, jog automobilį vairavo būtent E. S., kuris turi tik pasą. Šiuo vaizdo ir garso įrašu, kuriuo, įvertinus jį aukščiau aptartų liudytojų parodymų kontekste, abejoti nėra jokio pagrindo, objektyviai nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 22.58 val. šalia automobilio „VW Passat“ stovint trims Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, iš sustabdyto automobilio vairuotojo vietos išlipo E. S., o 22.59 val. iš minėto automobilio galinės kairės pusės išlipo liudytojas E. K.. Pažymėtina, kad pats nuteistasis apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad įvykio dieną dėvėjo tamsius drabužius, o E. K. buvo apsivilkęs šviesios spalvos liemenę ir džinsus. Liudytojas E. K. taip pat patvirtino, kad dėvėjo mėlynos spalvos liemenę, o E. S. vilkėjo juodą striukę. Liudytojai A. J., D. P., M. V. taip pat nurodė, kad sustabdyto automobilio VW Passat vairuotojas dėvėjo tamsius drabužius.

12. Įvertinus visus šiuos duomenis, palyginus juos tarpusavyje, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų A. J., D. P., R. Č., M. V. ir A. B. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir byloje esantis vaizdo-garso įrašas, ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. S. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

13. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo nuosekliais ir neprieštaringais parodymais, kuriuos patvirtino ir kartu su juo automobiliu važiavę liudytojai E. K., N. P., D. B., tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodymus atsisakė duoti ir juos davė tik apylinkės teisme, kai parodė, kad automobilio 2019 m. gegužės 17 d. jis nevairavo, miegojo automobilio gale. E. K. pasiėmė ir vairavo jo automobilį. Kai sustabdė pasienio pareigūnai, tikrino dokumentus, vėliau, kol laukė policijos pareigūnų, šiek tiek leido jiems išlipti iš automobilio. Kai sustabdė buvo jau sutemę po 22.00 val. Jis sėdėjo gale už vairuotojo, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, šalia jo sėdėjo D. B., už vairo buvo E. K., o šalia jo priekyje sėdėjo N. P.. E. K. buvo apsirengęs šviesios spalvos liemenę ir džinsus. Pareigūnai stabdė iš automobilio galo, sustojus pareigūnas priėjo prie vairuotojo, prašė dokumentų, tuo metu niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Po kurio laiko buvo priėję visi trys pareigūnai. Pasieniečių automobilis stovėjo 5 m. atstumu. Pasieniečių automobilis buvo išvažiavęs, po to atvažiavo kitas. Kai pradėjo laipioti iš automobilio pykosi, jis ieškojo cigarečių. Buvo vartojęs alkoholio, todėl jam buvo nustatytas neblaivumas. Neatsimena ką aiškino policijos pareigūnams. Jis neprašė, kad E. K. sakytų, jog jis vairavo automobilį. Sutinka, kad jis išlipo iš vairuotojo priekinės sėdynės. Dokumentų kai sustabdė pasieniečiai jis nepadavė, juos padavė kažkas iš priekio, nes dokumentai buvo daiktadėžėje (2 t., b. l. 138-139). Nors nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad automobilio jis nevairavo, patvirtino liudytojai N. P., E. K., D. B., tačiau priešingai, nei tai savo skunde pabrėžia apeliantas, iš jų parodymų skirtingose proceso stadijose visumos, negalima daryti išvados, kad parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė juos siekiu padėti E. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovavosi jais tik tiek, kiek jie sutapo kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų E. K., N. P., D. B. parodymai dėl sėdėjimo automobilyje, kai juos sustabdė pasienio pareigūnai skyrėsi iš esmės, tiek tarpusavyje, tiek ir su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Apklausiama apylinkės teisme liudytoja N. P. parodė, kad įvykio dieną gėrė visi kartu, t. y. ji, E. K.. E. S. ir dar vienas vaikinukas. Automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę, vairavo E. K., ji sėdėjo šalia jo keleivio vietoje, E. S. sėdėjo gale, atrodo už vairuotojo. Automobilį sustabdžius pareigūnams, vienas pareigūnas priėjo prie vairuotojo, kitas prie jos ir paprašė dokumentų. Prie automobilio priėjo trys Valstybės sienos pasaugos tarnybos pareigūnai, paskui atvažiavo dar vienas ekipažas. Nei vienas pasieniečių automobilis per tą laiką nebuvo nuvažiavęs. Ne viską prisimena, nepamena, kad padavė E. S. iš daiktadėžės dokumentus. Buvo išlipusi du kartus, pirmą kartą kai buvo vienas ekipažas, antrą kartą kai jau atvažiavo antras tarnybinis automobilis. Įsitikinusi, kad vairavo E. K.. E. S. buvo atsisėdęs į vairuotojo sėdynę kai ieškojo cigarečių. E. S. išlipo iš galo, tai gerai pamena. Pasieniečiai po sustabdymo išlipti leido tik po tam tikro laiko (2 t., b. l. 118). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. gegužės 25 d. apklausoje, minėta liudytoja nurodė kiek kitokias aplinkybes dėl sėdėjimo vietos automobilyje. Ji nurodė, kad vėl privažiavus prie jos namo E. S. su kitais dviem vaikinais, automobilį vairavo E. K., ji sėdo priekyje į keleivio vietą, E. S. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už jos, o D. B. sėdo už E. K., kuris vairavo. Šiek tiek pavažiavus, jų automobilį sustabdė pasieniečių tarnybinis automobilis su švyturėliais. Sustojus automobiliui prie jo priėjo trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, du prie vairuotojo pusės, vienas prie jos ir paprašė pateikti dokumentus. Kol laukė policijos pareigūnų, pasieniečiai leido jiems išlipti parūkyti, tuo metu E. S. buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą, nes ieškojo cigarečių (1 t., b. l. 34-35).

13.2. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas E. K. nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. apie 22.30 val., kai automobilį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jis vairavo E. S. priklausančią transporto priemonę VW Passat, vairuotojo pažymėjimo neturi. E. S. sėdėjo ant galinės sėdynės už jo, šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdėjo N. P., o prie E. S. gale sėdėjo D. B.. Sustojus prie jo priėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas ir paprašė dokumentų. Iš viso buvo trys pasienio pareigūnai kai sustabdė, vėliau atvažiavo dar vienas ekipažas. E. S. buvo apsirengęs juoda striuke. Kai sustabdė automobilį, jis nebuvo išlipęs, vėliau visi buvo išlipę parūkyti. Automobilį pareigūnai stabdė tik vieną kartą. Pareigūnų automobilis stovėjo ištisai, nuvažiavęs nebuvo. Tarnybinis automobilis stovėjo kelių metrų atstumu nuo jų automobilio. Jis nebuvo daug išgėręs, gal 200 g degtinės, jam neblaivumo alkotesteriu netikrino. Jis visą laiką pareigūnams sakė, kad vairavo jis, o ne E. S.. Iš automobilio jie išlipdavo po vieną parūkyti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo persodintas. E. S. neprašė, kad jis duotų jam palankius parodymus (2 t., b. l. 13-137). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. E. K. nurodė, kad įvykio dieną gėrė su E. S. ir D. B., jis buvo tikrai girtas, todėl nelabai viską prisimena. E. S. pasakė, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugę. Kadangi E. S. buvo neblaivus ir turi vairuotojo pažymėjimą, tai už vairo sėdo jis (E. K.). (duomenys neskelbitni) kaime dar gėrė su N. P.. Po to vėl važiavo, jis vairavo, o E. S. sėdėjo šalia jo priekyje, keleivio sėdynėje, N. P. sėdėjo gale su D. B.. Tada automobilį sustabdė pasienio pareigūnai. Ką kalbėjo su pasieniečiais ir kas vyko toliau neprisimena, pamena, tik kad jį vežė policijos automobiliu ir liepė pūsti į alkotesterį. Nors visų aplinkybių ir neprisimena, tačiau gerai pamena, kad E. S. nevairavo, o automobilį „VW Passat“ vairavo jis (1 t., b. l. 174-175). Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 30 d., akistatų su liudytojais A. J., R. Č. ir D. P. metu, liudytojas taipogi tvirtino, jog vairavo jis, o E. S. sėdėjo šalia jo keleivio vietoje (b. l. 64-65, 67-68, 70-71, t. 1).

13.3. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas D. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. važiavo automobiliu, sustabdė pasienio pareigūnai, jis miegojo. Pasieniečiai paprašė išlipti po du asmenis ir tikrino. Prieš jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą vairavo E. K., o kas buvo (duomenys neskelbtini) kaime jis nežino, nes miegojo, tačiau 6-8 min. po sustabdymo matė, kad vairuoja E. K. (2 t., b. l. 118-119). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas 2019 m. liepos 19 d. parodė, kad kartu su E. S., E. K. ir panele vardu N. gėrė alkoholiniu gėrimus, jis buvo labai neblaivus, todėl kelis kartus buvo nuėjęs į automobilį miegoti. Jis matė, kad E. S. vairavo automobilį tik po Druskininkų miestą, tada pamena, kad miegojo automobilyje, o kai pabudo, pamatė žybsint švyturėlius. Kai sustabdė pasienio pareigūnai jis sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje (už keleivio), šalia jo sėdėjo E. S., o už automobilio vairo sėdėjo E. K., šalia jo priekyje N. P.. Pasieniečiai iš karto ištraukė automobilio raktelius ir liepė sėdėti laukti policijos. Kol laukė pareigūnų, jiems buvo leista po du išlipti iš automobilio. Nepamena ar jam nustatinėjo neblaivumą. Nežino ar E. S. leido vairuoti E. K. automobilį ar jis pats sugalvojo (1 t., b. l. 50-51). 2019 m. liepos 30 d., akistatos su liudytoju A. J. metu, liudytojas D. B. nurodė, kad negali patvirtinti liudytojo A. J. parodymų, nes nelabai prisimena to vakaro įvykius. Pamena, kad vairavo ne E. S.. Buvo užmigęs ir pabudo tik kai jam buvo liepta išlipti iš automobilio. Tuo metu jis sėdėjo ant galinės sėdynės už keleivio. Nepamena ar automobilyje buvo daugiau žmonių, ir kas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis išlipo iš automobilio, po to, kai vėl atsisėdo, jam atrodo, kad ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo N. (b. l. 55-56, t. 1). Netrukus po akistatos su A. J., akistatos su D. P. metu, liudytojas jau nurodė, kad kai pasieniečiui patikrinus jis vėl atsisėdo į tą pačią vietą – ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, po jo į automobilį įsėdo N., kuri atsisėdo ant galinės sėdynės (b. l. 58-59, t. 1). Vėlesnės akistatos su liudytoju R. Č. metu, liudytojas jau nurodė, jog matė, kad iš priekinės automobilio sėdynės į automobilio galą lipa N., kuri atsisėdo kairėje pusėje (b. l. 61-62, t. 1).

14. Esant tokiems prieštaravimams liudytojų E. K., D. B. ir N. P. parodymuose bei neatitikimams faktinėms įvykio aplinkybėms, užfiksuotoms ir vaizdo įraše, įvertinus ir liudytojų girtumą, remtis jais kaip patikimais, sprendžiant E. S. kaltės klausimą, pagrindo nėra. Juo labiau, kad E. K. yra nuteistojo draugas, N. P. – draugė, D. B. – nuteistojo pažįstamas, su visais šiais asmenimis nuteistasis prieš įvykį vartojo alkoholį, dėl ko neabejotinai įžvelgtinas ir šių asmenų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir apylinkės teismas. Minėtų liudytojų parodymų patikimumu verčia abejoti ir liudytojų A. J., D. P., R. Č. nurodytos aplinkybės, kad jie girdėjo, kaip E. S. prašė E. K. prisiimti už jį kaltę dėl vairavimo neblaiviu (1 t., b. l. 25, 30, 40, t. 2, b. l. 115-117). Pažymėtina, kad nesutampa ir liudytojų E. K., N. P., D. B. ir nuteistojo nurodomos aplinkybės susiję su juos sustabdžiusio pareigūnų automobilio nuvažiavimu po sustabdymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėtų asmenų parodymai laikytini nepatikimais ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek jie sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis.

15. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu nuteistojo kaltę, nes automobilį sustabdė pareigūnai važiuodami automobiliu „Mitsubishi Pajero“, kuriame nėra įrengtas vaizdo registratorius ir tik vėliau atvyko kitas pareigūnų automobilis „Toyota Land Cruiser“, kuris ir filmavo, tačiau filmuojama buvo ne sustabdymo metu, bet gerokai vėliau. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje pagrindiniu įrodymu yra ne Valstybės sienos apsaugos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, o būtent liudytojų A. J., D. P., R. Č., betarpiškai mačiusių, kad prie sustabdyto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo E. S., parodymai tiek apie aplinkybes, vykusias iki vaizdo įrašo, tiek ir vaizdo įrašo fiksavimo metu. Tai, kad nėra išlikęs vaizdo įrašas nuo to momento kai tik buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas tolimesnį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jau sustabdytas minėtas automobilis, laikyti nepatikimu ir juo nesivadovauti sprendžiant E. S. kaltės klausimą. Juo labiau, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, visų liudytojų parodymuose (tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, tiek ir paties apelianto bei jam palankius parodymus davusių liudytojų) sutampa aplinkybės, kad automobilis „VW Passat“ buvo stabdomas vieną kartą, stabdomas buvo iš automobilio galo, pareigūnų tarnybinio automobilio įjungtais švyturėliais, iš kurio išlipo trys pasienio pareigūnai, tai patvirtina registratoriaus vaizdo įrašas bei liudytojo M. V. parodymai, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad automobilis „VW Passat“ buvo stabdomas tarnybiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad įvykio vietoje buvo kitas Valstybės sienos apaugos pareigūnų tarnybinis automobilis „Mitsubishi Pajero“ ir būtent juo vykę pareigūnai sustabdė nuteistojo vairuojamą automobilį byloje nėra. Tai, kad 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos funkcijas buvo vykdomos tik tarnybiniu automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos raštas (gautas Alytaus apylinkės teisme 2020 m. vasario 24 d., reg. Nr. DOK-8062). Pagrindo abejoti minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir jų objektyvumu, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad minėtame rašte nurodyti duomenys kelia abejonių, nes patys Valstybės sienos apsaugos pareigūnai nurodė, kad buvo atvažiavęs kitas tarnybinis automobilis, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Juolab, kad net jei kitas Valstybės sienos apsaugos tarnybinis automobilis ir buvo privažiavęs, vien ši aplinkybė E. S. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nešalina. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju tai, jog nebuvo pateiktas ištisas vaizdo įrašas, kuriame matytųsi nagrinėjamo įvykio eiga nuo automobilio stabdymo momento, turėjo įtakos proceso eigai, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė, remiantis automobilį stabdžiusių pareigūnų bei su įvykiu niekaip nesusijusio liudytojo M. V. parodymais, nustatyti objektyvią tiesą byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir E. S. apeliaciniame skunde nurodoma dar viena aplinkybė, jog jis į vairuotojo vietą atsisėdo norėdamas pasiimti cigarečių ir dokumentus, neatitinka aukščiau minėtų asmenų parodymų, kadangi iš liudytojų parodymų visumos matyti, kad pareigūnai dokumentų pareikalavo ir jie buvo pateikti automobilį sustabdžius, todėl akivaizdu, kad praėjus tam tikram laikui po dokumentų pateikimo pareigūnams, juos vėl imti iš automobilio E. S. negalėjo.

16. Šių išvadų kontekste jokios teisinės reikšmės neturi apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kad tarp pirminiame kaltinime (nurodyta, kad automobilis buvo sustabdytas 23.15 val.) ir vėliau pakeistame kaltinime (nurodyta, kad automobilis buvo sustabdytas 22.55 val.) nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vaizdo registratoriaus rodmenų apie įvykio laiką (vaizdo įrašas prasideda 22.58 val.) yra neatitikimų ir nėra aišku kuo remiantis apylinkės teismas nustatė, kad įvykio laikas yra apie 22.55 val. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad tiriamas įvykis įvyko apie 22.55 val., t. y. ne vėliau kai buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo priėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, pateikto iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, vaizdo įraše užfiksuotu laiku, t. y. 22.58 val. matosi stovintis lengvasis automobilis, jame įjungtas avarinis signalas (1 t., b. l. 152), kas leidžia teigti, kad sustabdymas įvyko kiek anksčiau. Įvertinus tai, kad nėra galimybės gauti visą vaizdo registratoriaus įrašą, t. y. nuo to momento, kai buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra galimybės ir labai tiksliai nustatyti tiriamo įvykio laiko, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra pagrindas konstatuoti, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, o teismo nuosprendis dėl nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko yra neteisingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino visus laiko neatitikimus ir pagrįstai nustatė, kad E. S., būdamas neblaivus transporto priemonę vairavo 2019 m. gegužės 17 d. apie 22.55 val. Pagrindo nepritarti apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms nėra.

17. Abejoti apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neišsamiai ištyrė bei šališkai vertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teismas visus asmenis apklausė išsamiai, kaltinamasis ir gynėjas taip pat turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir dalyvauti tiriant įrodymus, teismas ėmėsi priemonių surasti ir į teisiamąjį posėdį atvesdinti neatvykusius asmenis, surinkti visus reikiamus įrodymus, juos ištyrė ir padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad E. K., bandant jį paveikti, kad jis pakeistų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau jis savo parodymų nepakeitė, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš E. K. buvo atliekami neteisėti veiksmai ar jam buvo daromas koks nors spaudimas. Minėtas liudytojas apklausiamas apylinkės teisme tokių aplinkybių nenurodė.

18. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje betarpiškai ištirtų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti E. S. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryme.

19. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu E. S. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir E. S. charakterizuojančios aplinkybės – ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 6-22), baustas administracinės nuobaudomis, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 158-173). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad E. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, daroma išvada, kad apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu E. S. paskirtą bausmę su 2019 m. liepos 19 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nepažeidė. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas bausmes bendrino palankesniu nuteistajam – dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl paskirtą galutinę subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio pagrindo, juolab, kad paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam E. S. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu, išieškant iš jo konfiskuotino turto – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą bei uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Pagrindo pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš nuteistojo buvo priteistos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, taip pat nėra.

20. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė