Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. B. ir V. B. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė tarp jų įregistruotą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.Kreditorė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jos, kaip kreditorės, interesus bei neatitinka Civilinio kodekso tokioms sutartims keliamų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino ir pasiūlė pareiškėjams sudaryti bei pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, interesų; civilinę bylą teismas sustabdė iki pareiškėjai sudarys ir teismui pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Teismas iš kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į pareiškimą ir kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų nustatė, kad pateikta teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia šios kreditorės interesus, kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptartas visų pareiškėjų skolinių įsipareigojimų pasidalinimo klausimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdė, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, kuri nepažeistų kreditorių interesų.Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos jie neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas (CK 3.53 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjai V. B. ir R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta tinkamai neįvertinus byloje pateiktus dokumentus ir bylos aplinkybes. Teismas, gavęs kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimą turėjo patikrinti, ar jos prieštaravimai pagrįsti ir motyvuoti, ar tikrai šios kreditorės išvardinti kreditoriai nėra įvardinti pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantų nuomone, kreditoriai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi teisę įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbos pradžios (CPK 46 str.), bet tai nereiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti prie įsipareigojimų įvardinti įsiskolinimų mastą. Apeliantų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nurodyti visi kreditoriai ir paskirstyta prievolių našta, atsižvelgiant būtent į tai, kad prievolės yra asmeninio pobūdžio. Skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai vilkina bylos nagrinėjimą ir sukelia neigiamas pasekmes apeliantams. Teismas netinkamai taikė LR CK normas, tuo užkirto galimybę apeliantams įgyvendinti savo teises, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Iš teismui pateikto antstolių informacinės sistemos išrašo dėl apelianto R. B. atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų matyti, jog apeliantai sutartyje nėra nurodę apelianto R. B. turimų kreditorinių (skolinių) įsipareigojimų valstybės atžvilgiu, kurių priverstinį išieškojimą iš jo valstybės naudai vykdo antstoliai vykdomosiose bylose. Apeliantams nepasisakius dėl visų esamų kreditorinių (skolinių) įsipareigojimų, kurie turėtų būti tenkinami iš jiems priklausančios sutuoktinių turto dalies, valstybės atžvilgiu ir sutartimi neišsprendus jų paskirstymo naštos vienam ar kitam sutuoktiniui, suinteresuoto asmens vertinimu teismas pagrįstai tokios apeliantų pateiktos sutarties netvirtino.Apeliantų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimas iš esmės pažeistų valstybės teises ir jos teisėtus turtinius interesus, kadangi liktų neišspręstas apeliantų, kaip sutuoktinių, piniginio pobūdžio prievolės įvykdymo klausimas valstybei, todėl tokia apeliantų pateikta teismui sutartis, kurioje nurodyti ne visi apeliantų kreditoriniai (skoliniai) įsipareigojimai, vienareikšmiškai privalo būti keistina, suderinant joje apeliantų ir jų kreditorių interesus, išsprendžiant kreditorių nurodytus reikalavimus ir įvardijant joje visus apeliantų kreditorinius (skolinius) įsipareigojimus valstybei ir jų paskirstymo naštą tarp sutuoktinių, o šios bylos dėl apeliantų sudarytos santuokos nutraukimo nagrinėjimas sutarties keitimo laikotarpiu stabdytinas (CK 3.53 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas sustabdė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų kreditorių interesų.Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso tvarka (CPK 538–541 str.). Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 str. 3 d., 4 d., 3.54 str.). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos pasekmių (CK 3.51 str.). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 str. 1 d., CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. B. ir V. B. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų sudarytą santuoką abiejų bendru sutikimu ir pateikė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino ir civilinę bylą sustabdė iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, motyvuodamas tuo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nėra aptartas visų pareiškėjų skolinių įsipareigojimų pasidalinimo klausimas, tuo pažeidžiant kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, interesus. Šie teismo argumentai pripažintini iš esmės kaip pagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81 - 3.108 str.) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109 - 3.115 str.), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų pozicija, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atsiliepime nurodomus prieštaravimus, skundžiamoje nutartyje ir nenurodė, kokie konkrečiai apeliantų skoliniai įsipareigojimai nėra aptarti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, tačiau, tiek iš kreditorės atsiliepimo į pareiškimą, tiek ir iš pačių apeliantų prie prašymo pateiktų iš antstolių kontorų pažymų apie vykdomus išieškojimus duomenų matyti, kad apeliantai, pateikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2, 4.5, 4.8 punktuose tik abstrakčiai aptarė apelianto R. B. vardu esamus įsiskolinimus išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai, nenurodydami, nei konkrečių įsiskolinimų sumų dydžių, nei kokiu pagrindu šių įsiskolinimų priverstinį išieškojimą iš jo valstybės naudai vykdo antstoliai L. P., Z. Z. ir A. S. septyniose vykdomosiose bylose. Tokių duomenų apeliantai nenurodė ir kituose sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktuose aptardami apelianto R. B. skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams.CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, jog ne teismo, o kreditorių prerogatyva yra vertinti bei reikšti pastabas, kurios susijusios su kreditorių prievolių pobūdžiu, nes tai tiesiogiai susiję su jų teisių įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju esant kreditorės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, prieštaravimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutuoktinių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditorės Lietuvos valstybės interesams. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aiški, atitikti tokiai sutarčiai keliamus formos ir turinio reikalavimus. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtindamas, t. y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Pareiškėjams iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėta 6,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 109). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.