Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-18 · Civilinė byla Nr. A2-2334-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-18
Bylos Nr.
A2-2334-153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. A2-2334-153/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Viktoras Preikšas;

procesinio dokumento kategorijos: 102.5; 122.1; 122.3; 122.5; 124.2.2; 124.3.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, atnaujinus procesą patenkinti pareiškėjos prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. B. privačios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė Lazdijų rajone Veisiejų seniūnijoje Kailinių kaime 1,25 ha ir 0,45 ha, Babrų kaime 0,27 ha ir 0,82 ha, Kalvelių kaime 1,16 ha (iš viso 6,51 ha) žemės sklypus.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, kad įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas neinformavo pareiškėjos raštu iki 2003-12-31, t. y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į Veisiejų m. kaimų žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą, sužinojo 2012-03-20, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-16 raštą Nr. 1SS-(7.5)-515, todėl trijų mėnesių termino prašymui paduoti nepraleido, taip pat nepraleido ir penkerių metų termino, skaičiuojamo nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, įsiteisėjimo 2008-04-03.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir jai nežinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių metu galėjo bei turėjo sužinoti aplinkybę, kad nepakanka dokumentų, įrodančių jos tėvo A. B. nuosavybės teises į Veisiejų m. kaimų žemę, ir praleido įstatymų nustatytus terminus pateikti šiuos dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2012-06-20. Nors prašyme pareiškėja ir nurodė, kad apie aplinkybes sužinojo 2012-03-20, tačiau iš prie prašymo pateikto Nacionalinės žemės tarnybos 2012-03-16 rašto Nr. 1SS-(7.5)-515 teismas nustatė, kad pareiškėja, jos pačios prašymu, 2011-02-02 raštu Nr. SS-(3.5)-253 buvo informuota apie tai, kad viešojo administravimo subjektai jos nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nenagrinėjo ir todėl iki 2003-12-31 jos neinformavo apie nuosavybės teises įrodančių dokumentų pakankamumą (nepakankamumą). Teismo nuomone, minėti duomenys formaliai įrodo, jog pareiškėja jau 2011 m. vasario mėn. žinojo apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Faktą, jog pareiškėjai buvo žinomas 2011-02-02 rašto Nr. SS-(3.5)-253 buvimas ir turinys patvirtina tai, jog pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, pati iniciavo administracinio pobūdžio ginčus. Teismas sprendė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pakartotinės informacijos pateikimo pareiškėjai dienos, o nuo 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-(3.5)-253 gavimo dienos, kuomet pareiškėja objektyviai turėjo sužinoti apie galimai jos pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja studijuoja ir dėsto teisę kolegijoje, todėl turi pakankamai teisinių žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti įstatymo nustatytus terminus bei savo delsimo kreiptis dėl dokumentų gavimo ir pateikimo pasekmes. Teismas konstatavo, kad pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo 2012-06-20, pareiškėja žymiai praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja nepasinaudojo savo teise pateikti prašymą minėtam terminui atnaujinti. Kadangi tokio prašymo nepareikšta, termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, todėl atskirai dėl prašymo pagrįstumo CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais teismas nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-08-10 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

1. Teismas, nepagrįstai suteikdamas prioritetą santykių stabilumui, o ne teisingam ir teisėtam nuosavybės atkūrimui, pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių ir teisingumo principus;

2. Teismas nesigilino į piliečio teisinio statuso ypatumus administracinėje teisėje, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, taikomas piliečio „turėjimui sužinoti“ neteisėtai nusavintos nuosavybės atkūrimo procese. Pareiškėjos bylos atveju teisinis santykis yra administracinis, pareiškėja gynė teisę gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, todėl teismas, aiškindamas CPK 368 str. 1 d. normą, piliečio turėjimui žinoti turėjo taikyti viešosios (administracinės) teisės normas ir principus, o ne civilinės teisės, kas yra neleistina, nes kertasi su LAT išaiškinimu 2010-01-18 nutartyje c. b. 3K-3-48/2010. Piliečio „turėjimui sužinoti“ turi būti taikomas subjektyvaus suvokimo kriterijus;

3. Teismas, teigdamas, kad byloje nurodyti duomenys formaliai įrodo, kad pareiškėja jau 2011 m. vasario mėnesį žinojo apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pažeidė Konstitucijos 109 str. ir teisinės valstybės principą, kadangi formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina Konstitucija;

4. Teismas netinkamai nustatė 2011-02-02 rašto Nr. SS-(3.5) turinio sužinojimo pradžią. Apskundus minėtą raštą, termino eiga nutrūksta. Sužinojimo momentas yra ta data, kai buvo įvykdyta LVAT 2012-01-20 nutartyje konstatuota galimybė kreiptis dėl konkretesnės jos prašomos informacijos pateikimo. Pareiškėjai ginčijant raštą administraciniuose teismuose, pareiškėjos neinformavimo fakto paaiškėjimo momentas turi būti siejamas LVAT sprendimo įsigaliojimu ir sprendimo nurodymo vykdymu;

5. Prašymo atnaujinti terminą nepadavimas nelaikytinas pagrindu teismui pačiam savo iniciatyva atnaujinti terminą, esant svarbioms priežastims;

6. Teismas nesigilino, kada pareiškėja turėjo sužinoti apie nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nepasisakė, ar Nacionalinės žemės tarnybos raštas teisėtai išduotas ne pažymos forma, kaip teisėtai reikalavo pareiškėja, o laisvos formos su subjektyvia išvada, neva pareiškėja buvo informuota prieš metus 2011-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos ir nuo 2011 m. žinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes.

Apeliantė pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-08-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas neinformavo pareiškėjos raštu iki 2003-12-31 apie jos tėvo A. B. nuosavybės teises į Veisiejų m. kaimų žemę įrodančių dokumentų nepakankamumą, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nebuvusia žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotus prašymus atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi. Apeliantė būtinybę atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, jog jai susipažinus su suinteresuoto asmens atsiliepimu į atskirąjį skundą paaiškėjo, kad yra būtina pateikti jos nuomone reikšmingus bylai paaiškinimus, atsikirtimus, išreikalauti įrodymus, o esant rašytinei proceso formai, to padaryti ji negalės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti atskirojo skundo žodinį nagrinėjimą būtinu. Šioje byloje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kokius buvo nurodęs atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėja iki teismo posėdžio dienos apeliacinės instancijos teisme turėjo galimybę atlikti jos nurodytus procesinius veiksmus.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymą turėjo pateikti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad termino pradžia laikytina 2011 m. vasario mėn., kada nuo 2011-02-02 rašto Nr. SS-(3.5)-253 gavimo dienos pareiškėjai tapo žinomos aplinkybės, jos manymu, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, tačiau tam pareiškėja turi pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Kadangi pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir tokio prašymo nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą byloje remdamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad prašymo dėl termino atnaujinimo padavimas yra viena iš byloje dalyvaujančio asmens teisių, kuria jis gali naudotis (tai yra nuspręsti, ar tokį prašymą pateikti) savo nuožiūra (CPK 42 str., 78 str. 2–4 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, yra būtinas pareiškėjos prašymas, prieštarauja CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatoms. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad prašymo atnaujinti terminą nepadavimas nelaikytinas pagrindu teismui pačiam savo iniciatyva atnaujinti terminą. Remdamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, teismas, nustatęs, jog byloje dalyvaujantis asmuo procesinį veiksmą atliko praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą procesinį terminą, savo iniciatyva gali atnaujinti šį terminą tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis procesinis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę byloje dalyvaujančiam asmeniui, jo asmenines savybes, jo veiksmus bei kitas faktines aplinkybes. Būtina įvertinti ne tik tai, kiek yra praleistas terminas, bet ir termino praleidimą lėmusias aplinkybes.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimo savo iniciatyva, netinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, galinčių turėti reikšmės klausimui dėl termino atnaujinimo teisingai išspręsti. Teismas nevertino, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ar ne, tai yra neatskleidė šios bylos dalies esmės. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus negali išnagrinėti klausimo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą tenkinti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl proceso atnaujinimo Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-780/2007 nagrinėti iš naujo.

Teisėja Galina Blaževič