Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui V. R., atsakovės atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-2), kuriame prašo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) viršininko 2012 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 1P-41 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajam specialistui V. R. tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pranešimas apie pradėtą tarnybinį tyrimą pareiškėjui įteiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 7 punkto nuostatų, kad pranešimas turi būti įteiktas per penkias darbo dienas. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta komisija. Be to, į komisijos sudėtį paskirtas asmuo, kuris yra tarnybinio nusižengimo iniciatorius. G. J. skyrimas į komisiją, jos nenusišalinimas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 4.4 ir 10 punktus. Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie komisijos sudarymą, jos sudėtį, pareiškėjas neturėjo galimybių pareikšti nepasitikėjimą komisija. Skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad tarnybinė nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paaiškėjimo dienos. Nuobauda pareiškėjui paskirta praėjus 34 dienoms nuo paaiškėjimo dienos.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 9-11).

Paaiškina, kad nepagrįstai pareiškėjas aiškina, jog pranešimas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjui įteiktas pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkto nuostatas, nes įsakymas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo priimtas 2012 m. balandžio 17 d., o pranešimas pareiškėjui įteiktas 2012 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus tik 1 darbo dienai. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo supažindintas su komisijos sudėtimi, paaiškina, kad pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti tiriant tarnybinį nusižengimą, teikti informaciją ir dokumentus, tačiau ne tik nesidomėjo tyrimu, bet ir trukdė tyrimo eigai, pateikdamas 2012 m. balandžio 25 d. paaiškinimą, kuriame neigė padaręs tarnybinį nusižengimą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tyrimas neteisėtas, nes į komisiją paskirtas asmuo, kuris yra nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo iniciatorius. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktą, komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Taigi įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą asmens tiesioginio vadovo dalyvavimas yra privalomas. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdų pareiškėjo tiesioginės vadovės G. J. nenusišalinimas nuo komisijos darbo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Etikos taisyklių 4.4 ir 10 punktus. Pareiškėjas neneigia paties pažeidimo padarymo fakto, todėl neaišku, kokiu būdu komisijos sudėties pakeitimas galėjo įtakoti tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, be to, surinktus duomenis galutinai įvertina ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priima ne komisija, o Inspekcijos viršininkas. Nebuvo pažeisti nuobaudos skyrimo terminai, nes nusižengimas paaiškėjo surašius tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, t. y. 2012 m. gegužės 9 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu.

Atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui V. R. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta Inspekcijos viršininko 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1P-41 už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (b. l. 21). Įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų, įgalinančių Inspekcijos viršininką skirti tarnybinę nuobaudą, nuostatomis (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų energetikos ministro 2012 m. kovo 15 įsakymu Nr. 1-63, 20.10 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsniu), taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 8 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais ir atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Inspekcijos viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-35, išvadą dėl Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto V. R. galimo tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada) ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Todėl komisijos išvada dėl galimo tarnybinio nusižengimo yra sudedamoji įsakymo dalis, nes išvadoje yra konstatuojamas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas – atskleista jo sudėtis, pažeidimas kvalifikuojamas, motyvuojamas atitinkamos tarnybinės nuobaudos skyrimas. Išvadoje nurodoma, kad valstybės tarnautojas V. R. 2012 m. balandžio 6 d. susirinkime padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – vartodamas keiksmažodžius ir įžeidinėdamas G. J. žemino jos orumą, nevykdė G. J. nurodymų pateikti darbo ataskaitą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pagarbos žmogui ir valstybei principą, 8 punkte nustatytą pavyzdingumo principą, 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą pareigą laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Etikos taisyklių 2.1 punktą, 5.2 punktą, 10 punktą, Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 19 įsakymu Nr. 1V-21 patvirtinto vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.16 punktą, 6.10 punktą, Inspekcijos viršininko 2006 m. kovo 9 įsakymu Nr. 27 patvirtintų Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 7.4 punktą, 22 punktą (b. l. 19-20).

Pareiškėjas nesutinka su įsakymu, aiškina, kad jis yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant procedūrines normas (pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui įteiktas praleidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatytą terminą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytą komisiją, komisijos sudėtis neteisėta, nes į ją paskirtas asmuo, kuris yra tarnybinio nusižengimo tyrimo iniciatorius, tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą). Taip pat pareiškėjas nesutinka su kaltinimu nevykdžius tiesioginio vadovo nurodymų. Teisme pareiškėjas paaiškino, kad nurodymas nebuvo aiškiai duotas, nes susirinkimas nutrūko G. J. išėjus, todėl ir nebuvo tiksliai sutarta, kad reikia teikti tokias ataskaitas ir dėl jų pateikimo tvarkos.

Dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Valstybės tarnautojo pareigas nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai, tokie kaip Etikos taisyklės, institucijos vidaus tvarkos taisyklės, taip pat valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas vartodamas keiksmažodžius ir įžeidinėdamas G. J. žemino jos orumą ir nevykdė G. J. nurodymų pateikti darbo ataskaitą.

Remiantis rašytine bylos medžiaga (b. l. 12, 15-18) ir teisme pateiktais pareiškėjo, institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad l. e. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas G. J. 2012 m. balandžio 6 d. 8.30 val. surengtame Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojų pasitarime G. J. paprašius raštu pateikti trumpą atliktų per savaitę ir planuojamų atlikti darbų per kitą savaitę ataskaitą, nurodant darbų atlikimo terminus, kad ji galėtų tinkamai paskirstyti darbus, atsižvelgdama į darbuotojų darbų apimtis, pareiškėjas atsisakė pateikti tokią ataskaitą, įžeidė G. J., vartojo necenzūrinius žodžius (keiksmažodžius). Pareiškėjas iš esmės to ir neneigia. Jis aiškina, kad apie atliktus ir planuojamus darbus informuodavo žodžiu, mano, kad rašytinės ataskaitos nereikalingos, dėl to, kad keikėsi ir įžeidė G. J., gailisi, atsiprašė. Tokias susirinkimo aplinkybes patvirtino ir teisme kaip liudytojai apklausti 2012 m. balandžio 6 d. susirinkime dalyvavę Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojai G. J., O. M., M. L.-T., E. S. Liudytojai parodė, kad susirinkime G. J. paprašė pateikti ataskaitas apie per savaitę atliktus ir planuojamus atlikti darbus, susirinkimo dalyviai tarėsi dėl tokių ataskaitų reikalingumo, turinio, jų pateikimo tvarkos, sutarė, kad ataskaitose nurodys tik dėl tų darbų, kurie yra svarbiausi. V. R. nesutiko su tokių ataskaitų reikalingumu, keikėsi, įžeidė G. J.. Visų teisme apklaustų liudytojų parodymai logiški, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, iš esmės atitinka pareiškėjo paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių G. J. ar kiti liudytojai būtų suinteresuoti dėl kokių nors priežasčių apkaltinti pareiškėją tarnybinio nusižengimo padarymu. Todėl liudytojų parodymai yra objektyvūs įrodymai.

Taigi dėl to, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 8 d. susirinkime keikėsi, įžeidė tiesioginę vadovę G. J., pažemino jos orumą, ginčo nėra. Pareiškėjas tai pripažįsta, paaiškino, kad dėl tokio savo elgesio atsiprašė. Pareiškėjas tik nesutinka, kad nevykdė tiesioginio vadovo nurodymų pateikti darbo ataskaitą raštu, aiškina, kad susirinkimas nutrūko G. J. išėjus, todėl ir nebuvo tiksliai nutarta, kad reikia teikti tokias ataskaitas ir dėl jų pateikimo tvarkos. Tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia liudytojų parodymai. G. J. teisme parodė, kad kiti darbuotojai teikė tokias ataskaitas, išskyrus pareiškėją. Dėl to, kad jis vienas nesuprato nurodymo, nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo – tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymo.

Taigi pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje nustatytus svarbiausius etikos principus - pagarbos žmogui (1 punktas), padorumo (4 punktas), pavyzdingumo (8 punktas), 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas gerbti žmogaus teises ir laisves (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas); Etikos taisyklių 2.1 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą gerbti žmogų, 5.2 punkte įtvirtintą pareigą būti lojaliam ir paslaugiam vadovybei, kolegoms, 10 punkte įtvirtintą pareigą vadovautis šiomis taisyklėmis; Vidaus tvarkos taisyklių 7.4 punkte nustatytą pareigą laikytis tarnybinės etikos, 22 punkte nustatytą nuostatą, kad valstybės tarnautojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius (Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklės, b. l. 28-32); pareigybės aprašymo 6.10 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklių, 7.16 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas vykdo kitus Skyriaus vedėjo pavedimus ir nurodymus, neprieštaraujančius nuostatoms (pareigybės aprašymas, b. l. 22-23). Tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis įrodyta: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs asmuo, kaltė, t. y. tyčia. Išvadoje nurodyta, kad jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų galėjusios sukliudyti tinkamai atlikti pareigas, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Konstatuota, kad nusižengimo padarinių nėra.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginė vadovė (laikinai einanti šias pareigas) tarnybinį pranešimą apie pareiškėjo padarytą nusižengimą surašė 2012 m. balandžio 6 d. Šis tarnybinis pranešimas užregistruotas 2012 m. balandžio 10 d. (b. l. 12). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Inspekcijos viršininkui 2012 m. balandžio 17 d. priėmus įsakymą Nr. 1V-35, kuriuo tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta komisija ir ši komisija tyrimą atlikti įpareigota iki 2012 m. gegužės 9 d. (b. l. 13). Taigi nurodytos Taisyklių 3 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Šiame punkte taip pat nustatyta, kada komisiją privaloma sudaryti: esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Toliau šiame punkte nurodoma, kad komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai.

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos viršininkas 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-35 tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė komisiją tokios sudėties: komisijos pirmininkė – J. S., l. e. Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas, komisijos nariai G. J., l. e. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas, ir V. V., Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas. Taigi sudaryta komisija formaliai atitinka komisijos sudarymą reglamentuojančias nuostatas, tačiau pareiškėjo tiesioginė vadovė šiuo atveju buvo ir tyrimo iniciatorė, nes ji Inspekcijos viršininkui parašė tarnybinį pranešimą, kuriame pranešė apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Pagal minėtą punktą, komisijos nariu nebūtinai turi būti skiriamas valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, nurodyta, kad į komisiją gali būti skiriamas ir tiesioginio vadovo įgaliotas asmuo, todėl objektyviam, nešališkam, visapusiškam tarnybinio nusižengimo ištyrimui G. J. neturėjo būti skiriama komisijos nare, arba ji turėjo nusišalinti nuo tyrimo.

G. J., teisme apklausta kaip liudytoja, dėl jos dalyvavimo komisijos darbe parodė, kad ji nesusipažinusi su tarnybinius nusižengimus tiriančių komisijų darbo tvarka. Tyrimo tiesiogiai ji nevykdė, ji tik pasirašė jai atneštą susipažinti išvadą.

Liudytojai O. M., M. L.-T., E. S. teisme parodė, kad parašyti paaiškinimus prašė juristas V. V.. G. J. nenurodinėjo liudytojams, ką reikėtų rašyti paaiškinime, liudytojai to G. J. ir neklausė, paaiškinime jie parašė tai, kas vyko susirinkime.

Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas apie susirinkimą paaiškino taip pat, kaip ir teisme apklausti liudytojai, nėra pagrindo išvadai, kad G. J. dalyvavimas komisijoje galėjo lemti neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Taigi, nors pareiškėjo argumentai dėl komisijos sudėties neteisėtumo yra iš dalies pagrįsti, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis, darantis visą nuobaudos skyrimo procedūrą neteisėta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, jo VI skyriuje, 1.2.2.3 punkte konstatuota, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių teismų praktika Nr. 9. Vilnius, 2006, p. 332). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados (ten pat, p. 348).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Įpareigojimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą duotas Inspekcijos viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-35, kuriuo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti įpareigota tyrimą atlikti iki 2012 m. gegužės 9 d. Pareiškėjui pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas 2012 m. balandžio 18 d., tą pačią dieną ir įteiktas pasirašytinai (b. l. 14). Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui įteiktas kitą darbo dieną kai buvo priimtas Inspekcijos viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pranešimas jam pateiktas pažeidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatytą terminą, yra nepagrįsti.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas nurodyta teise pasiaiškinti pasinaudojo ir 2012 m. balandžio 25 d. parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad š. m. balandžio 6 d. Bendrųjų reikalų skyriaus pasitarime pasisakė dėl papildomų ataskaitų raštu netikslingumo, žodinę ataskaitą apie atliktus ir planuojamus darbus davė, numatytus darbus įvykdė, l. e. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas G. J. asmens neįžeidinėjo (b. l. 15). Taigi pasiaiškinime pareiškėjas neigė tarnybinį nusižengimą. Todėl pagrįstai Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Pareiškėjas aiškina, kad apie tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytą komisiją jam nebuvo pranešta, todėl jis negalėjo pareikšti nušalinimo G. J. Atsakovė neteikė į bylą įrodymų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sudarytą komisiją. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pasirašė l. e. Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas J. S. (b. l. 14). Šiame pranešime informacijos apie sudarytą komisiją nėra. Taigi pareiškėjo paaiškinimai šiuo klausimu yra pagrįsti. Pareiškėjo neinformavimas apie sudarytą komisiją vertintinas procedūriniu pažeidimu. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise pareikšti nušalinimą komisijos nariui (-iams). Tačiau šis pažeidimas nėra esminis. Minėta, kad G. J. dalyvavimas komisijoje nelėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjo teisė susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Pareiškėjas patvirtino, kad jam paprašius, Išvada buvo pateikta susipažinti.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui. 13 punkte nustatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas.

Įpareigojimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą duotas Inspekcijos viršininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-35, išvada parengta ir užregistruota 2012 m. gegužės 9 d. (b. l. 19-20). Išvados turinys atitinka 13 punkte nustatytus reikalavimus. Joje įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžtos kaltinimo ribos, apimtis, nurodyta pareiškėjo kaltė. Taigi nurodytos nuostatos nebuvo pažeistos.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima sprendimą. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, jo VI skyriuje, 1.2.3 punkte konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Administracinių teismų praktika Nr. 9. Vilnius, 2006, p. 326). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2012 m. gegužės 9 d. surašius ir įregistravus Išvadą. Inspekcijos viršininkas sprendimą priėmė 2012 m. gegužės 11 d. (įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo Nr. 1P-41, b. l. 21). Todėl pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas su įsakymu, kuriuo jam už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda, supažindintas per Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 15 punkte nustatytą terminą (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sprendimo pasirašymo, b. l.6).

Taigi nustatyti procedūriniai pažeidimai (G. J. įtraukimas į komisijos sudėtį, nepranešimas pareiškėjui, kad tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta komisija) nėra esminiai, jie nelėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų, todėl dėl jų nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, tik jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl tarnybinės nuobaudos.

Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pripažintas šiurkščiu. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokie tarnybiniai nusižengimai laikomi šiurkščiais, ir 1 punkte nurodyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 10 punkte - kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pripažintas šiurkščiu.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad iš esmės pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo, atsižvelgta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas galimai dėl didelio susijaudinimo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tarnybinį nusižengimą padarė pirmą kartą). Tačiau pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pripažintas šiurkščiu. Teisme pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad rašytinių ataskaitų teikimas l. e. vedėjos pareigas G. J. buvo nereikalingas, t. y. pareiškėjas ir toliau laikosi nuomonės, kad tiesioginio vadovo nurodymai neprivalomi vykdyti. Dėl to Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte paskirtos nuobaudos paskyrimas pareiškėjui nelaikytinas per griežta nuobauda.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.