- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- II-53-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00203-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Daiva Purvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu (ROIK 21150274476) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant M. B. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių.
2. Teisme gautas K. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo arba įpareigojimo policijos įstaigą atlikti papildomus procesinius veiksmus (gauti įvykio vietos prekybos centro „Geras“ parduotuvės, miesto kamerų vaizdo įrašus; apklausti parduotuvės „IKI“ apsaugos darbuotoją V. S.). Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 21 d. dėl pėsčiosios M. B. kaltės buvo apgadintas jo automobilis S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. teiginys, jog riedlentė kontaktavo tik su jo automobilio ratu, yra jos pasirinkta gynybinė pozicija. Įvykio metu K. S. sėdėjo automobilyje, todėl negalėjo matyti riedlentės kontakto į automobilio slenkstį. Nors jis iš karto ir nepastebėjo automobilio apgadinimų, tačiau, saugiai priparkavęs automobilį ir pamatęs apgadinimus, praėjus maždaug trisdešimt minučių nuo susidūrimo, surado pėsčiąją M. B.. Pareiškėjo automobiliui riedlente padarytus apgadinimus pagrindžia atlikti matavimai ir neginčijamas faktas, kad susidūrimas su riedlente įvyko. Policijos įstaiga šiuo atveju apsiribojo įvykio metu gautais duomenimis – dalyvių apklausa, matavimais, ir nepagrįstą reikšmę suteikė pėsčiosios pozicijai bei aplinkybei, kad, būdamas automobilyje, pareiškėjas nematė riedlentės kontakto su jo automobiliu. Policijos įstaiga neatliko jokio papildomo tyrimo, nemėgino gauti papildomų duomenų galimoms abejonėms patvirtinti arba paneigti.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Administracinių nusižengimų registro pastabose nurodyta, kad miesto vaizdo kamera buvo peržiūrėta, bet įvykio metu ji buvo nusukta, įrašas yra kompiuteryje, kur vyksta kamerų peržiūra. Pareigūnai, registravę įvykį, taip pat buvo prekybos centre, prie kurio įvyko įvykis, kalbėjo su apsaugos darbuotoju, tačiau išsiaiškino, kad įvykio vieta nefilmuojama. K. S., įvykio vietoje apžiūrėjęs automobilį, nematė apgadinimų, nes automobilis buvo nešvarus, tačiau iš užfiksuotų apgadinimų matyti, kad, jeigu jie būtų atsiradę šio įvykio metu, tai ta vieta ypatingai būtų išsiskyrusi purvino automobilio fone, nes pažeidus (nubrozdinus) dažus, turėjo nusivalyti ir purvas, todėl tokia vieta iš karto turėjo išsiskirti iš bendro (dulkėmis apnešto) automobilio fono. Objektyvių duomenų, kad M. B. riedlente apgadino K. S. automobilio dešinės pusės slenkstį, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu K. S. prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, kad vairuodamas savo automobilį Elektrėnuose, ties pastatu Draugystės g. 13, jis išvažinėjo iš prie parduotuvės „IKI“, kurioje dirba, aikštelės į pagrindinį kelią, sankryžoje sustojo ir praleido pravažiuojančius automobilius. Netrukus išgirdo garsą (stuktelėjimą), pradžioje nesuprato, iš kur šis garsas, tačiau pamatė prie jo automobilio pribėgusią mergaitę su riedlente. Mergaitė pradėjo jo atsiprašinėti, jis paklausė, ar ji ką nors padarė. Paties atsitrenkimo momento jis nematė, išgirdo tik garsą. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad prie automobilio yra prilipęs kažkoks lapas, jį nuėmė, daugiau nieko nepastebėjo, todėl nuvažiavo toliau. Nusprendė toliau pavažiuoti ir sustojęs dar kartą apžiūrėti automobilį. Po dviejų–trijų minučių jis sustojo prie bažnyčios, apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad po keleivio durimis yra įlenktas automobilio slenkstis. Jis turėjo paimti vaiką iš mokyklos ir norėjo paskambinti mokytojai, kad vėluos, tačiau pastebėjo, kad darbe pamiršo telefoną. Grįžo į vietą, tačiau vaikų toje vietoje jau nebuvo. Grįžęs į darbą paimti telefoną, vėl pamatė tuos pačius vaikus. Vaikus pamatė praėjus gal dvidešimt minučių po įvykio. Jis pasakė, kad mergaitė paskambintų tėvams, praneštų apie įvykį. Po dviejų minučių atvyko mergaitės tėvas, tačiau jis nesutiko su pažeidimu, todėl pareiškėjas iškvietė policiją.
5. Teismo posėdžio metu M. B. atstovas pagal įstatymą A. B. prašė teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino išsigandusi jo dukra M. B., pasakė, kad įvyko avarija. Jis atvažiavo į vietą. K. S. jam pasakė, kad jo dukra apgadino jo automobilį, kad pradžioje jis apgadinimo nepastebėjo, tik vėliau pastebėjo įdubimą. Dukra jam sakė, kad buvo su pusbroliu, važiavo riedlente ir riedlentė atsitrenkė į automobilio padangą. Jis nesutiko K. S. atlyginti 100 Eur žalos, nes dukra jam sakė, kad riedlentė atsitrenkė į automobilio padangą, todėl K. S. iškvietė policijos pareigūnus. Jis pats matė automobilio slenkstyje įdubimą, tačiau tiek dukra, tiek jos pusbrolis sakė, kad riedlentė atsitrenkė į priekinę automobilio padangą.
6. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. S. dirba (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis atidarė galinius vartus ir K. S. išvažiavo automobiliu iš aikštelės. Vėliau jis stovėjo, rūkė. Išgirdo pakankamai garsų „bumbtelėjimą“, jis stovėjo apie dvidešimt žingsnių nuo K. S. automobilio. Matė, kad vaikai šokinėjo ant riedlentės, ir išgirto garsą, tačiau pačios riedlentės atsitrenkimo į automobilį jis nematė. Matė, kad riedlentė buvo prie automobilio. Jis prie automobilio nebuvo priėjęs. Aikštelės vaizdo įrašai yra saugomi apie keturias savaites, šiuo metu įvykio dienos įrašų jau nėra.
Motyvuojamoji dalis
7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
8. Administraciniu nusižengimu laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
9. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymių (sudėties) elementų.
10. Pagal ANK atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANK 6 straipsnio 1 ir 2 dalys). M. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi, ji nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 2 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, netgi tuo atveju, jeigu M. B. veiksmai atitiktų administracinio nusižengimo požymius, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 2 punktas).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 apie 14.26 val. buvo gautas pranešimas, kad apie 13.10 val. Elektrėnuose, Draugystės g., ties pastatu pažymėtu Nr. 13, į K. S. automobilį S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo riedlentė, kuri priklausė mergaitei (M. B.). Apgadintas automobilio dešinės pusės keleivio priekinių durelių slenkstis. K. S. apgadinimus pastebėjo jau išvažiavęs iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnų išmatuotas automobilio apgadinimo, riedlentės aukštis ir plotis: kelkraščio bortelio aukštis – 18 cm; automobilio S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo aukštis – tarp 25–30 cm, plotis – 12 –14 cm; riedlentės aukštis – 10 cm; plotis – tarp 8–10 cm. Eismo įvykio schema nenubraižyta, nes K. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Daiva Purvienė, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nenustatė, kad būtų įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 3 dalyje, todėl, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo M. M. 2021 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, M. B. paaiškino, kad apie 12.30 val. važiavo su riedlente nuo nuokalnės, t. y. nuo šviesoforo, esančio Draugystės g., link PC „IKI“, kai pastebėjo, kad sankryžoje sustojo ir stovėjo juodos spalvos automobilis. Kadangi matė, kad nesuspės sustabdyti riedlentės, M. B. nušoko nuo jos, o riedlentė toliau riedėjo link automobilio ir atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį ratą.
14. Teismo posėdžio metu K. S. nurodė, kad įvykio vietoje nepastebėjo jokių automobilio apgadinimų, tačiau vėliau, po dviejų–trijų minučių, sustojęs ir apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad po automobilio keleivio priekinėmis durimis įlenktas automobilio slenkstis.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
16. Nors pareiškėjas K. S. teigia, kad jo automobilis buvo apgadintas dėl to, kad nepilnametės M. B. riedlentė atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės slenkstį, tačiau pakankamai minėtą aplinkybę patvirtinančių, neginčijamų įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad pats K. S. įvykio vietoje išlipęs ir apžiūrėjęs automobilį jokių apgadinimų nematė, taip pat nematė, kad riedlentė būtų atsitrenkusi į automobilio slenkstį. Minėtų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S., kuris nurodė, kad įvykio metu tik girdėjo garsą, tačiau nematė, į kurią automobilio vietą atsitrenkė riedlentė.
17. Be to pažymėtina, kad yra ir kitų neatitikimų K. S. ir M. B. paaiškinimuose. K. S. policijos pareigūnams nurodė, kad įvykis buvo apie 13.10 val., o M. B. nurodė, kad įvykis buvo apie 12.30 val. Taip pat K. S. 2021 m. spalio 21 d. paaiškinime, nurodė, kad įvykio vietoje jokių apgadinimų nematė, nes automobilis buvo nešvarus. Jis pasakė, kad nieko baisaus nenutiko ir nuvažiavo pas savo tėvus. Atvažiavęs dar kartą apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad yra apgadintas automobilio dešinės pusės keleivio priekinių durelių slenkstis. Tuo tarpu teismo posėdžio metu K. S. nurodė, kad įvykio vietoje jokių apgadinimų nematė, jis važiavo pasiimti vaiko į mokyklą, tuomet dar sustojo automobilį apžiūrėti prie bažnyčios. Taigi, šiuo atveju nepaneigiama, kad nurodomas automobilio apgadinimas galėjo atsirasti dar iki įvykio, tik K. S. jo (kaip ir iš karto po įvykio, įvykio vietoje) nepastebėjo, arba jau po įvykio.
18. Kadangi, kaip jau buvo nustatyta, šiuo atveju objektyvių, neginčytinų M. B. kaltės įrodymų nėra, todėl pareigūnas, atlikęs tyrimą, neturėjo pareigos informacijos apie nepilnametę perduoti savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
19. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė alternatyvų prašymą – įpareigoti policijos įstaigą atlikti papildomus procesinius veiksmus (gauti įvykio vietos prekybos centro „Geras“ parduotuvės, miesto kamerų vaizdo įrašus, apklausti parduotuvės (duomenys neskelbtini) V. S.). Kaip jau minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nurodė, kad miesto vaizdo kamera buvo peržiūrėta, bet įvykio metu ji buvo nusukta, pareigūnai, registravę įvykį, taip pat buvo prekybos centre, prie kurio įvyko įvykis, kalbėjo su (duomenys neskelbtini), tačiau išsiaiškino, kad įvykio vieta nefilmuojama, taip pat teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas V. S. (jo parodymai aptarti ir įvertinti šioje nutartyje), kuris, be kita ko, nurodė, kad šiuo metu išsaugotų įvykio vaizdo įrašų nėra. Taigi, pareiškėjo skundas nėra tenkintinas ir šioje dalyje.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas netinkamai nustatė aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė netinkamu pagrindu, tačiau priėmė teisingą galutinį procesinį sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kurio keisti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo K. S. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.