Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-330-1040/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
2-330-1040/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-330-1040/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01212-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.17; 3.2.8.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovą A. D. nepilnamečio J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 180 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 10 d. dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 3900 Eur įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus J. Š. išlaikymui už praeitą laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. liepos 10 d.; vaikui priteisto turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė skirti teismo DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. D. yra jos sūnaus J. Š. biologinis tėvas. Su juo susipažino 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kartu gyveno nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio. Santykiai nutrūko po to, kai atsakovas sužinojo apie tai, kad ieškovė laukiasi. Vaiko tėvystės gera valia jis pripažinti nenorėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, prašė iš jo priteisti sūnui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 1-3).

Atsakovas 2017 m. lapkričio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu sutiko dėl DNR ekspertizės paskyrimo. Susipažinęs su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 3/2018(1), atsakovas 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdyje pareiškė sutinkantis su ekspertizės išvadomis, pripažino, kad jis yra vaiko tėvas, patvirtino, kad tolimesnis kitų įrodymų tyrimas nereikaligas ir šioje dalyje bylos nagrinėjimas gali būti baigtas.

Išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad nustačius, jog atsakovas A. D. yra nepilnamečio J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ir išlaikymo priteisimo. Pažymėjo, kad šalių šeimos nėra įrašytos į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros (b. l. 11-12).

Teisme 2018 m. balandžio 12 d. buvo gauta ieškovės D. Š. ir atsakovo A. D. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant ir bylą nutraukti. Taikos sutartimi atsakovas patvirtina pripažįstantis ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, šalys sutinka, kad teismas nustatytų, jog nepilnamečio vaiko J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. D. ir šioje dalyje baigtų bylos nagrinėjimą iš esmės. Iš Taikos sutarties teksto matyti, kad procesinės taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis).

Atsakovui teismo posėdyje pripažinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir šį pripažinimą patvirtinus Taikos sutartimi, sprendimas šioje dalyje surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patvirtintina taikos sutartis ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnis numato, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro.

2018 m. sausio 31 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 3/2018(01) nurodyta, kad A. D. yra vaiko J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999999 % tikimybe (b. l. 40). Teismo posėdyje atsakovas tėvystę pripažino ir tai patvirtino sudarytoje Taikos sutartyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie tai, kad šalys palaikė artimus santykius, į atliktos DNR ekspertizės išvadą, paties atsakovo tėvystės pripažinimą, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas A. D. yra nepilnamečio J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis J. Š. – jo sūnus. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.294, 3.295 straipsniai, CPK 178, 197, 185 straipsniai). Atsakovui A. D. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

Šalys pateikė teismui Taikos sutartį dėl ieškinio reikalavimų, papildomai susitarė ir dėl vaiko J. Š. gyvenamosios vietos nustatymo. Iš taikos sutarties teksto matyti, kad procesinės taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis). Taikos sutartis tvirtintina, nes jos turinys neprieštarauja įstatymams, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CK 6.983-6.986 straipsniai). Patvirtinus Taikos sutartį, civilinė byla dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Bylą užbaigus taikos sutartimi, ieškovei grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo atveju šalys sudarė taikos sutartį, ieškovei grąžintina 30,75 Eur, t. y. 75 proc., žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalys Taikos sutarties 9 punktu susitarė, kad atsakovas atlygina ieškovei dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – už advokato atstovavimą ir DNR ekspertizę – 290 Eur. Atsakovas patvirtino, kad 2018 m. balandžio 10 d. šią sumą pervedė į ieškovės sąskaitą. Ieškovė patvirtino, kad kitos dalies bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo nereikalauja.

Šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, paskirstymo tvarkos, dėl to jos nepaskirstomos (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad šalių pateiktos Taikos sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. Š. yra jo sūnus.

Kitoje dalyje patvirtinti ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 10 d. sudarytą Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovė D. Š. ir atsakovas A. D. susitaria, kad nepilnamečio sūnaus J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardė lieka – (duomenys neskelbtini).

2. D. Š. ir A. D. nepilnamečio sūnaus J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nustatoma su motina D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. D. sutinka, kad D. Š. turi teisę išvykti su nepilnamečiu sūnumi J. Š. nuolat gyventi į užsienio valstybę.

3. Abiems šalims susitarus, atsakovas A. D. sumokėjo ieškovei D. Š. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymą, skirtą nepilnamečiui sūnui J. Š., už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) už mėnesį.

Atsakovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki sūnaus J. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui sūnui J. Š. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną D. Š., išlaikymui skirtas lėšas pervedant į D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos dienos.Ieškovė D. Š. mažina ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. Š. įsiskolinimo sumą iki 1650,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų).Atsakovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1650,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. sausio 31 d. imtinai, skirtą nepilnamečiui sūnui J. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sumokant dalimis po 50 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2018 m. birželio 1 d., pinigus pervedant į D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos dienos. Atsakovas turi teisę mokėti išlaikymo įsiskolinimą ir didesnėmis sumomis arba visą iš karto, ieškovė sutinka su tokia išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarka.Taikos sutarties šalims D. Š. ir A. D. yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostata, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.D. Š. ir A. D. patvirtina, kad nepilnametis sūnus J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant. Atskirai gyvenantis vaiko tėvas A. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, interesus, į vaiko užimtumą bei dienotvarkę pagal abipusį tėvų susitarimą.

Šalims yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio nuostata, jog pasikeitus aplinkybėms dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę sudaryti neteisminę taikos sutartį dėl bendravimu su nepilnamečiu vaiku tvarkos arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Šalys susitaria, kad atsakovas A. D. atlygina ieškovei D. Š. dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – už advokato atstovavimą ir DNR ekspertizę – 290 Eur. Atsakovas A. D. patvirtina, kad 2018 m. balandžio 10 d. pervedė į ieškovės D. Š. sąskaitą 290,00 Eur dydžio sumą, pavedime nurodyta paskirtis – vaiko išlaikymui, tačiau patvirtina, kad ši 290,00 Eur suma yra dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Kitos dalies bylinėjimosi išlaidų ieškovė D. Š. iš atsakovo A. D. nereikalauja.

Civilinę bylą Nr. 2-330-1040/2018 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. D. dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, nutraukti.

Grąžinti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 centų) žyminio mokesčio sumos, sumokėtos 2017 m. liepos 13 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė