Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, netaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. G. 2013-07-24 apie 14.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, matant kitiems asmenims, viešai, veiksmu bei žodžiu įžeidė K. T. garbę ir orumą, o būtent: išsakė jai necenzūrinius kreipinius: „ką čia kūrva, pyzda, darai, ar dar nenudvėsei?“ bei ėmė grasinti ją nušauti, o be to griebė nuo žemės ir paleido į jos pusę akmenį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atvykus policijos pareigūnams, jų bei pašalinių asmenų akivaizdoje, paklausė policijos pareigūnų: „ar galit nušauti ją, nes kitaip jis pats taip padarys“ bei ėmė vaikyti nukentėjusiąją K. T. apie policijos pareigūnų automobilį, o tos pačios dienos vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neviešai įžeidinėjo nukentėjusiąją K. T., klausdamas: „kada man čiulpsi, šiandien, ar rytoj?“ bei gestu, sukdamas dešinę ranką apie savo intymią vietą, pažemino nukentėjusiąją K. T..

Tai, jog A. K. G. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo liudytojų duoti parodymai ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

Nukentėjusioji K. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-07-24 dirbo darže ir dirbo R. R., o pas A. K. G. buvo draugai ir jie gėrė nuo 11 val. iki to atsitikimo. Ji pasižiūrėjo, nes jai buvo įdomu, kad vienas gulėjo ant žemės girtas, kitas gulėjo palapinėje, o A. K. G. pradėjo ją keikti visokiais žodžiais: ar dar nenudvėsei ir tokius kaip parašyta, ji tokių žodžių niekada nevartoja ir nenaudoja, dar jis paleido akmenį per tvorą, bet jai nepataikė. Ji nubėgo į namus ir paskambino į policiją, atvažiavo policijos tarnybinis automobilis, du pareigūnai vyrai ir viena pareigūnė moteris, paklausė kas atsitiko, viską paaiškino. A. K. G. atėjo, jis buvo labai girtas, pasakė: ar galit nušauti ją, nes kitaip jis pats taip padarys arba pasmaugs, vaikėsi ją, ji bėgo, jai buvo baisu. Pareigūnai pasakė: G. važiuojam, o jai liepė eiti namo, tai viskas buvo prie jos sklypo adresu - (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Be tų žodžių, kurie yra įvardinti byloje ir be akmens paleidimo, tai jis jos atžvilgiu kai grįžo iš policijos tą pačią dieną negražiai elgėsi, suko ranką apie intymią vietą ir sakė: kada man čiulpsi, šiandien, ar rytoj?. Yra įsitikinusi, kad tie jo žodžiai buvo skirti jai, o ne sugyventinei, jos kieme nebuvo. Žinojo, kad A. K. G. yra gulėjęs ligoninėje, tai sakė jo sugyventinė ir ji yra gulėjusi psichiatrinėje, sakė ten jie susipažino, ji su ja yra kalbėjusi ir su ja nesiginčija, neteko su ja susiimti, ji jai nieko blogo nesakė, nieko nedarė. A. K. G. yra ir anksčiau sakęs jai necenzūrinius žodžius. Jis kviečia visokias komisijas, nes ji laiko kelias vištas, koliojasi, sako: tų vištų nelaikysi, sutvarkys ją. Atvažiuoja komisijos net kartais trys automobiliai, iš veterinarinės tarnybos, iš savivaldybės ir seniūnas, dėl jos laikomų penkių vištų ir turi visi aiškintis. Kur tik jis nerašo, parašė į Seimą skundą ir dėl to policija atvažiavo. Pasakyti jo tie žodžiai ją labai įžeidė, nemiegojo ir vaistus gėrė. Su A. K. G. gyvena kaimynystėje ir kiekvieną dieną jaučia baimę šalia jo gyvendama, dieną dar ne taip bijo išeiti į kiemą, gal jis nieko nedarys, bet bijo ir jaučiasi nejaukiai. Žino, kad A. K. G. psichiatrinėje gulėjo, neturi automobilio ir nematė jo vairuojančio automobilį, vaikai jį retai lanko, yra anksčiau gyvenęs sūnus, tai jis duris išlauždavo ir įeidavo, sūnus išėjo kitur gyventi.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jie atvyko, kaimynas buvo savo namuose, nukentėjusioji juos pasitiko ir pasakė, kad kaimynas ją užpuldinėja ir kolioja necenzūriniais žodžiais, bandė suduoti jei neklysta. Jie bendravo su nukentėjusiąja, prašė neišvažiuoti, nes jis ant jos puls, jie norėjo išvykti, bet jis išėjo į gatvę ir pradėjo nukentėjusiąją gainioti aplink jų tarnybinį automobilį, tada jį susilaikė, nes jis buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, įžeidinėjo nukentėjusiąją ir buvo pristatytas į policiją. Jis kalbėjo aukštu tonu, vadino kaip ir minėjo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad „užmušiu aš tave“, kaip ją užmuš, kokiu būdu, nepamena. A. K. G. elgėsi neadekvačiai, nes matėsi akivaizdžiai, kad buvo vartojęs alkoholį, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nenuspėjami. Išvežė jį į policiją už girto pasirodymą viešoje vietoje ir, kad nurimtų tas konfliktas, pareiškėja atsisakė rašyti pareiškimą. Nebuvo galimybės apsiklausti A. K. G. jo teritorijoje, jis su jais bendrauti nenorėjo, šaukė, jo veiksmai nekoordinuoti, piktas buvo, jie stovėjo gatvėje.

Liudytojas J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, įvykio datos neatsimena, gal galima kažką priminti. Teisėjui pagarsinus liudytojo parodymus 118, 119 b. l. Iš karto po įvykio 2013-07-24 nebuvo apklaustas. Atvažiavo, kažkoks senelis keturpėsčias vaikščiojo, perlipo per tvorą. Kolegos išlipo iš automobilio ir kalbėjo kažką su juo, iš karto neįsodino atvažiavus. Kai kolegos išlipo iš automobilio kas vyko už automobilio ribų nematė ir negirdėjo. Išskyrus keturpėsčią senelį, kuris perlipo per tvorą daugiau nieko nematė. O. S. ir E. A. sulaikė ir į tarnybinį automobilį įsodino, išvežė į policijos komisariatą. Prie namo buvo gal jo žmona, nežino. Poreikis buvo sulaikinėti, nes kaltinamasis buvo girtas viešoje vietoje, o konflikto neprisimena. Konflikto nebuvo tai tikrai, jeigu būtų konfliktas kaip šaukime parašyta dėl įžeidinėjimo prisimintų, galvojo, kad dėl jų pareigūnų įžeidimo yra kviečiamas. Kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėja klausinėjo, žinojo dėl ko yra kviečiamas ir dabar bando prisiminti, tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, daugiau nieko pridurti negali. Yra įsitikinęs, kad konflikto nebuvo.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta tik iš matymo, nukentėjusiąją pažįsta, nes pas ją dirbdavo darže. 2013-07-24 buvo atėjęs pas nukentėjusią, kasė daržą. Išgirdo didelį triukšmą ir policija atvažiavo. Triukšmavo šalia kieme, rėkavo, kas rėkavo nežino, jų ten buvo daug. Galvojo, kad tik jo neužkabintų. Kaimynų kieme buvo palapinė, per kurią matėsi viskas, jis A. K. G. nematė, tik girdėjo kaip jie girti tarp savęs koliojosi, buvo vyrų balsai, o, kad nukentėjusios K. T. atžvilgiu kažkas kažką sakytų negirdėjo, buvo užsiėmęs, dirbo. Visi šneka, sako, kad bijo A. K. G. ir jis bijo, jei jis yra toks žvėris, kuris pasireiškia piktumu. Jam neteko patirti jo piktumo, ta baimė, kad jis piktas ant kitų žmonių, bijo jo, nes jo amžius ne jauno vyro, dar yra invalidas.

Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta kaip kaimyną, toje pačioje gatvėje gyvena, toje gatvėje kaimynai draugiškai sugyvena. Gali pasakyti apie kaimynę K. T., grynai sklypai šalia su ja, yra buvęs anksčiau su ja teismas ir jie kovoja dėl jos laikomų vištų fermos prie jų tvoros, pusantro metro nuo tvoros yra vištų ferma. Kaimyną A. K. G. gali apibūdinti, bent visiems kaimynams jis yra draugiškas. Turi namuose vyrą sergantį, kai darbuojasi, tai ateis ir padės, normalus žmogus, kad galėtų pasakyti apie jį ką nors, neturi net supratimo. Jis geros širdies, jis turi daug draugų kiek žino, jis yra dirbęs transporte, ar laidotuvės ar kas, jis ir į laidotuves eina. Be galo žmogus yra tvarkingas, namuose tvarkosi, prie upelio turime zoną, kur yra valstybinė žemė, reikia jiems patiems prisižiūrėti, tai ir jis tvarkosi, jei paprašo ir žolę ateina padėti nupjauti, nieko apie jį negali pasakyti. O su kaimyne T. sunkiai sutaria, bet nežino kodėl. Apie 2013-07-24 įvykį nieko nežino, kadangi jų įvažiavimas yra kitoje pusėje, ji gyvena šiaurinėje pusėje. Dėl to įvykio, girdėjo ką pasakojo, kad policija buvo iškviesta, o girdėti nieko negirdėjo, dėl ko iškvietė nežino, suprato, kad policiją iškvietė T..

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta nuo vaikystės, jis su jo tėvu, amžiną atilsį, dirbo kartu. Nukentėjusią pažįsta tik iš matymo. 2013-07-24 atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pas A. K. G., pavėsinėje vyrai sėdėjo ir šnekėjosi, nieko nevyko. Kai atėjo, vyrai gurkšnojo alkoholinius gėrimus, užėjo su reikalais, buvo A. K. G. sūnus, dar du vyrai ir jis. Matė kaip policija atvažiavo, jis prie vartų išėjo, nesuprato ko jie atvažiavo, po to išėjo į namus, o policija liko. Pareigūnai klausė, ar jis pareis, sakė pareis, nes netoli gyvena. O A. K. G. ar bendravo su policininkais nežino, paliko juos, prie jo nešnekėjo, negirdėjo, tik kitą dieną sužinojo, kad kokios problemos, kas įvyko, kad išvažiavo su pareigūnais. A. K. G. kitą dieną sakė, kad buvo išvežę pareigūnai, klausė ką pridirbai, sakė nieko, išvežė policija, kas iškvietė policiją nežino. Išvežė į policiją, kad jis kažką tai padarė, apkaltino, kad nušaus, dar kažką tai, bet tokio dalyko nebuvo, nieko nežadėjo nušauti, nebuvo kalbos, jis tik po to išgirdo. Nieko jis nenorėjo nušauti, nebuvo kalbos, ne vienas jisai buvo, buvo jo sūnus ir kiti jo draugai, net girdėti negirdėjo ką žadėjo jis nušauti. Per tą laikotarpį kai jie buvo, A. K. G. nebuvo supykęs ant kaimynės, nebuvo net kalbos apie kaimynus, nešaukė nieko garsiai, tik šnekėjo tarpusavyje garsiai, bet apie kaimynus nebuvo net kalbos. Nebuvo A. K. G. pasitraukęs nuo jų kompanijos per tą laiką. Dėl ko A. K. G. nemėgsta nukentėjusiosios K. T., jų reikalų nežino, jis niekada nesakė.

Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta, šalia gyvena, kaimynas, nukentėjusiąją K. T. pažįsta, už vieno namo gyvena. Dėl 2013-07-24 įvykio, pas ją dviaukštis namas, apačioje mama gyvena, ji antrame aukšte, buvo atidarytas miegamojo langas, išgirdo triukšmą, priėjo ir matė, kad jau stovėjo policijos automobilis, atvažiavę buvo policijos pareigūnai du vyrai ir moteris. Policija buvo atvažiavusi, nes K. T. ją iškvietė, kad sutramdyti girtą A. K. G., nes jis buvo girtas ir lakstė aplink policijos tarnybinį automobilį, kuris stovėjo gatvėje ir gainiojosi nukentėjusiąją K. T. ir grasino nušauti, prašė policijos pareigūnų padėti nušauti nukentėjusiąją, kitų įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu negirdėjo, necenzūrinių žodžių negirdėjo, kad būtų sakęs. A. K. G. sulaikė policijos pareigūnai, liepė K. T. eiti į kiemą, o jį išsivežė. Dar sugyventinė buvo išėjusi ir prašė, kad jis eitų namo, jis ją stūmė nėjo ir jį pareigūnai išsivežė. A. K. G. bijo, nes yra neprognozuojamas, o apie nukentėjusiąją blogai nieko negali pasakyti, kaimynė. Ją už nieką A. K. G. yra koliojęs negražiais necenzūriniais žodžiais, rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais ir apie čiulpimą kalba buvo. A. K. G. jai sakė: „vyras tau čiulpė už 100 litų, tu man čiulpsi už 100 dolerių“, visai nei už ką, ėjo pro šalį ir taip jai pasakė, jo neužkabina ir jam nieko nesako, nes jo bijo. Kai A. K. G. gyveno vienas, kai jį žmona paliko ir išvažiavo į Ameriką, tai buvo visai geras kaimynas, vos ne tėvas jos, nes tėvo neteko, tai visada prisišaukdavo ir nieko blogo negali pasakyti. Susirado jis sugyventinę, gal ji jį taip paveikė prieš kaimynus, kai ji atsirado tuose namuose, tai viskas automatiškai labai pasikeitė. Dažniau jis pradėjo vartoti alkoholį ir mano įtaka yra tos sugyventinės. Žino, kad jis gydėsi psichoneurologiniame skyriuje ir ji jį lankė, tai gal buvo prieš 12 metų, bet tiksliai negali pasakyti. Jis pastoviai gulėdavo, kai pas jį gyveno sūnus su marčia virš jo, o jis gyveno pirmame aukšte, kai jie pamatydavo, kad su juo kažkas tai darosi, išveždavo ir priverstinai uždarydavo į ligoninę, pagydydavo, pareidavo ir vėl jis normaliai elgdavosi, juo rūpindavosi. O dabar jis likęs vienas, jo sugyventinė kaip juo rūpinasi nežino dėl jo sveikatos, negali pasakyti. Kiek žino, jam blogai buvo su širdimi ir gulėjo ligoninėje, dar dėl kažko buvo blogai ir gulėjo, bet šiuo metu psichiatrinėje ligoninėje nežino ar gulėjo. Jis turi diagnozę, tai faktas, netinkamas jo toks elgesys susijęs su dvasiniu negalavimu, nes laksto žmogus pasiėmęs papkę popierių prisidėjęs nežinia kažkokių tai, kažką daro. Žiemą samdo traktorius, kad valytų kelius, tada eina rinkti pinigus iš žmonių, jam atrodo, kad tai nesveiko žmogaus darbas, jei niekas neprašo, aiškina kodėl tu sniego nenusivalei, tu toks ir toks, tokių išsišokimų yra.

Liudytoja O. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta, nuo 1975 m. jie gyvena šalia, kaimynai. Nukentėjusiąją K. T. pažįsta, ji vėliau statėsi namą apie 1980 m. Apie įvykį, kuris buvo 2013-07-24 žino. Buvo tą dieną savo kieme adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šalia kaimyno A. K. G., kieme ji migdė savo proanūkę su vežimėliu, ją vežiojo, kuriai dar metukų nebuvo. Buvo pietų laikas, kažkur apie 14.30 val. ar 15.00 val., kieme pas A. K. G. išgirdo triukšmą, ten buvo pas jį geriama, ar du ar trys buvo vyrai, voliojosi ant žolyno. A. K. G. agresyviai šaukė ant K. T., kuri dirbo darže, bet žodžių negirdėjo, jai atrodė, kad ją koliojo, mosikavo rankomis. Vaikas jos vežiojamas užmigo, įėjo į kambarį, antrame aukšte gyvena dukra U. ir pasakė, kad A. K. G. puola vėl ant K. T. kieme, sakė, ar tu nežinai, labai dažnai būna tie dalykai tarp jų. Jos stovėjo su dukra prie atidaryto lango kambaryje, išgirdo triukšmą didžiulį, A. K. G. balsą išgirdo, jis šaukė „aš tave pasmaugsiu“. Ji matė pro juos pravažiavo policijos tarnybinis automobilis ir prie K. T. sustojo. A. K. G. šaukė „aš tave nušausiu“ ir policijos pareigūnų prašė „padėkite jūs man ją nušauti“, jis bėgiojo ir vaikėsi K. T. aplink policijos tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai pasakė eiti K. T. į kiemą, o A. K. G. jie išvežė.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. G. pažįsta vienuolika metų, jie su juo yra geri draugai. Nukentėjusiąją K. T. pažįsta, ji yra A. K. G. kaimynė, tiek pat laiko ją pažįsta, nei su vienu, nei su kitu ji nėra piktuoju. 2013-07-24 ji atėjo apie 11 val. pas A. K. G. adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ir pro vartelius praėjusi matė, kad K. T. pasistiebusi, į tvorą įsikibusi žiūri pro tujas į A. K. G. kiemą, kieme buvo pavėsinė. Ji matė, kad pas K. T. darže dirbo žmogus. K. T. dažnai žiūri jei pas A. K. G. ateina žmogus ar svečias koks. Kai ji atėjo, A. K. G. buvo atsistojęs ir kalbėjo telefonu, ji pasisveikino su visais, buvo A. K. G. sūnus, ir žmogus buvo iš Amerikos, jo pavardės neatsimena dabar, jis greitai išėjo, ilgai nebuvo, kai atvažiuoja į Lietuvą jis visada užeina pas A. K. G., jo buvęs bendradarbis ir dar buvo žmonos sesers anūkas, giminaitis, jie sėdėjo, kalbėjosi, bendravo, buvo butelis alkoholio ir gėrė. A. K. G. labai mažai geria, bet buvo išgėręs. Išėjus tam žmogui, paskui atėjo J. apie 12 val., paskui išėjo A. K. G. sūnus apie 13-14 val. Sėdėjo J., tie du žmonės iš Anglijos, jų tik vardus žinau R. ir M., jie sėdėjo ir šnekėjosi, po kiek laiko jie irgi išėjo, o J. ir A. K. G. pasišnekėdami nuėjo aplinkui šiltnamį pro tą tarpą iš kaimynės Š. pusės ir nuėjo prie vartų, kur yra įvažiavimas į garažą, o ne prie vartelių nuo K. T. pusės. Nešė indus ir pamatė K. T. greitai išbėgo iš kiemo, galvojo gal kas pas ją atvažiavo, prisiminė, kad A. K. G. išėjo į gatvę ir ji išėjo, K. T. buvo prie gatvės ir stovėjo prie įvažiavimo, į gatvę nebuvo išėjusi. Policijos pareigūnui A. K. G. pasakė, kad policijos nekvietė, klausė ar gali išleisti kaimyną į namus, pareigūnas sutiko, A. K. G. pradarė vartus ir vėl juos uždarė. Pareigūnas klausė, ar kaimynui toli pareiti, ji sušuko čia kaimynas ir netoli gyvena. Kai pamatė policijos automobilį, pagalvojo, kad pas K. T. atvažiavo, nes paskutiniu metu kviečia K. T. sūnus, tai K. T., tai policija, tai greitoji. Ji priėjo prie A. K. G. ir pareigūnas jo paklausė ar jis turi ginklą, jis atsakė niekada neturėjo ir neturi, ir ji pasakė, kad niekada neturėjo ir neturi, pažįsta jį 11 metų ir galbūt būtų žinojusi, bendrauja su juo. Kitas pareigūnas buvo daug plonesnis ir su juodais plaukais buvo. Pareigūnas pasakė jam eiti į kiemą ir jie abu įėjo į kiemą, pareigūnas sėdo į automobilį, o tas kitas pareigūnas pradarė automobilio duris ir klausė: kas čia pas jus buvo, garsiai paklausė, ji stovėjo prie namo ir pasakė, kad buvo svečiai, buvo giminės iš Anglijos, paklausė: ar dar yra kas nors kieme, pasakė: ne nieko nėra, visi išėjo. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie pareigūnės, o tas pareigūnas kur klausinėjo ir liepė eiti į kiemą atsisėdo į automobilį ir kitas įsėdo ir nuvažiavo prie K. T. įvažiavimo į garažą, kur ji buvo. Pareigūnas kalbėjo su ja per atidarytą automobilio langą, pareigūnai nebuvo išlipę iš automobilio, o pasiliko pareigūnė ir ji klausinėjo tuos pačius klausimus, kas čia pas jus buvo. A. K. G. kreipėsi į pareigūnę: panele pareigūne, pas mane šiandien buvo svečių, buvo giminės ir dėl ko man dabar kaimynė iškvietė policiją. Ji suprato, kad kažkas čia negerai, kad pareigūnai laukia kažko, bet ko nesuprato, pradėjau žvalgytis, nes 20 metrų yra iki upelio, kur A. K. G. prižiūri teritoriją. A. K. G. kalbėjo su pareigūne ir jis jai pasakė: kad jis nori važiuoti su jais, rašyti pareiškimą, ji pasakė: būtų gerai, kad jūs rytoj atvažiuotumėte ir parašytumėte pareiškimą. Pareigūnė apėjo aplink policijos tarnybinio automobilio priekį ir priėjo prie vairuotojo - pareigūno ir jie kalbėjosi, o jie stovėjo arčiau tvoros su A. K. G., žvalgėsi ar kas vaikšto, ar nevaikšto, ar mato, ar nemato. Ji nematė kaip A. K. G. vaikė K. T. aplink policijos tarnybinį automobilį, kad A. K. G. bendrautų su policijos pareigūnais – vyrais. A. K. G. jos tą dieną nestūmė, iš vis nėra stūmęs per 11 metų. Nebuvo tokių žodžių, kad ji šauktų „Kazį palauk, sustok“. Kai pareigūnė norėjo sėstis į automobilį, tai A. K. G. paklausė, kur jam sėstis, ji atidarė galines duris ir pasakė: prašome, jeigu norite važiuoti. Ji pasakė nevažiuok, jis pasakė, kad parvažiuos. A. K. G. pasakė, kad rytoj jis neturi laiko, o be to reikia važiuoti iš Medelyno per du autobusus, jis pasakė, jei pareigūnai važiuoja į nuovadą, tai nuvažiuos ir parašys pareiškimą, jie prie tvoros stovėjo ir kalbėjo. Jos neapklausė. A. K. G. nebuvo įsikibęs jai į parankę, jis vaikščiojo laisvai, negriuvinėjo, ėjo pats, ji negėrė alkoholinių gėrimų nei lašo. Kad A. K. G. sakytų K. T. negražius žodžius negirdėjo ir niekada jos nekoliojo. A. K. G. tolimųjų reisų vairuotojas, jo sūnus tolimųjų reisų vairuotojas, tie du vyrai iš Anglijos palapinėje kalbėjo apie visą pasaulį, anekdotus jie ten pasakojo, jie linksmai leido laiką. A. K. G. gali apibūdinti kaip žmogų, kad yra labai sąžiningas, pareigingas, draugiškas žmogus ir visi kaimynai gali paliudyti, kad yra geras žmogus, ir kiek jis turi pažįstamų draugų, kurie anksčiau yra dirbę su juo vairuotojais, jį aplanko. A. K. G. neseniai gulėjo ligoninėje, jam su širdimi buvo blogai, už vaistus sumokėta buvo 520 litų per visas tas nesąmones, dabar jis serga, jam buvo infarktas. Per tiek metų kiek jį žino ir bendrauja A. K. G. nėra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, ir ji neįtarė, kad jis serga, o jis yra labai taktiškas žmogus, jis nuramina, jie gerai sutaria ir niekada nesipyko.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas S. R. patvirtino teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, rekomendavo skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Tai, jog A. K. G. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

2013-11-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi K. T. privataus kaltinimo skundas, perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (24-25 b. l.);

2014-02-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuspręsta A. K. G. paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (55-56 b. l.);

2014-09-16 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-201/2014 nurodyta, kad A. K. G. iki jam inkriminuojamo nusikaltimo sirgo psichikos sutrikimu – kliedesinis sutrikimas. 2013-07-24 darydamas nusikalstamą veiką buvo veikiamas psichikos sutrikimo - kliedesinio sutrikimo. Dėl šio sutrikimo jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl šio sutrikimo jo dalyvavimas teisme yra netikslingas, kadangi jo parodymai dėl byloje aprašomų įvykių yra pilnai veikiami tiriamojo kliedesinio įsitikinimo nukentėjusiosios atžvilgiu ir jis negali atlikti bausmės, kadangi yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. Jam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (66-68 b. l.).

2014-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. K. G. yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas ir jam, ateityje atlikus tyrimą ir gavus pakankamai duomenų apie padarytą nusikaltimą, tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, baudžiamoji byla pagal K. T. pateiktą skundą perduota prokurorui (80-81 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių m. ir r. PK Kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio nutarimu, K. T. pripažinta nukentėjusiąja (105-106 b. l.).

2013-07-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su A. K. G., neigė grasinęs kaimynei, tačiau patvirtino, kad siūlė kaimynei „čiulpimą“, tačiau neatsakė, ką turėjo galvoje (154 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį žeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, kuriais šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas (2013-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-336-387/2013).

Formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, formuluojant kaltinimus turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, konkretizuojant, kada, kur ir kokiais būtent kaltinamo asmens žodžiais ar veiksmais pasireiškė LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, t.y. kokie konkretūs žodžiai ar veiksmai įžeidė pareiškėją. Be to, pabrėžtina, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. būtina nustatyti, jog kaltininkas: 1) veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų; 2) tokia veika padaryta viešai.

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina tai, jog A. K. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. K. G. 2013-07-24 apie 14.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, matant kitiems asmenims, viešai, veiksmu bei žodžiu įžeidė K. T. garbę ir orumą, o būtent: išsakė jai necenzūrinius kreipinius: „ką čia kūrva, pyzda, darai, ar dar nenudvėsei?“ bei ėmė grasinti ją nušauti, o be to griebė nuo žemės ir paleido į jos pusę akmenį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atvykus policijos pareigūnams, jų bei pašalinių asmenų akivaizdoje, paklausė policijos pareigūnų: „ar galit nušauti ją, nes kitaip jis pats taip padarys“ bei ėmė vaikyti nukentėjusiąją K. T. apie policijos pareigūnų automobilį, o tos pačios dienos vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neviešai įžeidinėjo nukentėjusiąją K. T., klausdamas: „kada man čiulpsi, šiandien, ar rytoj?“ bei gestu, sukdamas dešinę ranką apie savo intymią vietą, pažemino nukentėjusiąją K. T.. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai bei liudytojų O. S., V. U., O. Š., R. R. parodymai ir kt. Byloje nustatyta, LR BK 155 str. 1 d. reikalaujama nusikaltimo sudėtis, t.y., A. K. G. necenzūriniais žodžiais išvadino K. T. bei jai grasino, tą paliudijo teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos O. S., V. U., O. Š. bei byloje esantis 2013-07-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas. Be to, A. K. G. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, girdint liudytojams. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-201/2014 nurodyta, kad A. K. G. darydamas nusikalstamą veiką buvo veikiamas psichikos sutrikimo - kliedesinio sutrikimo. Dėl šio sutrikimo jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Be to, kaip nurodė, liudytojai tą dieną buvo išgėrinėjama ir tai dar labiau galėjo įtakoti A. K. G. veiksmus darant nusikalstamą veiką.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, teismas pripažįsta, kad 2013-07-24 A. K. G. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką padarė būdamas nepakaltinamas.

LR BK numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas (BK 17 str. 2 d.), jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, siekdamas užtikrinti, kad A. K. G. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skiria ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR CK 6.268 str. 1 d. nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. LR CK 6.268 str. 4 d. nurodyta – jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Nukentėjusioji K. T. pateikdama privataus kaltinimo skundą prašė - 579,24 eurų patirtos neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. A. K. G., tačiau pažymėtina aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. K. G. padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Dėl A. K. G. veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas, jo nagrinėjimas galimas tik civilinio proceso tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. K. G. padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, todėl tokio asmens atsakomybės klausimai spręstini taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.268 straipsnio nuostatas. Remiantis LR CK 6.268 str. ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka teismas tik gali įpareigoti atsakingus asmenis atlyginti žalą, jeigu tai būtų galima pagrįsti sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2011).

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios K. T. ieškinys dėl 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant galimybę išspręsti patirtos žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, kartu išsprendžiant ir atsakovo, turinčio pareigą šią žalą atlyginti, klausimą (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-81/2010).

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji K. T. pateikė pinigų priėmimo kvitus 800 Lt ir 300 eurų (viso 444, 81 eurų) už teisines paslaugas (196, 197 b. l.), bei prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Nurodė, kad išlaidos yra susijusios su procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu, konsultacijomis, susipažinimu su bylos medžiaga, atstovavimu teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. T. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau remiantis aukščiau išdėstytu, į tai, kad A. K. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, baudžiamojo proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje jai nepriteistinas, paliekant galimybę išspręsti patirtų išlaidų atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios advokatė prašė teismo priimti atskirą nutartį ir išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai nurodant, kad Šiaulių apygardos prokuratūra gindama viešą interesą kreiptųsi į teismą dėl A. K. G. pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo. Tačiau LR BPK nėra numatyta galimybė teismui baudžiamajame procese priimti tokią nutartį. Taip pat pažymėtina, kad įstatymai numato galimybę asmenims patiems tiesiogiai kreiptis į prokuratūrą su prašymais. Be to, A. K. G. teismo nutartimi paskiriama priverčiamoji medicinos priemonė ir jis bus stebimas sveikatos priežiūros įstaigos. Pažymėtina, kad byloje dalyvauja prokurorė, kuri pagal LR CPK 463 str. turi teisę kreiptis dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Kadangi tai yra baudžiamasis procesas, kuris nenumato fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir tai yra civilinio proceso sudėtis, teismas advokatės J. Bieliauskienės prašymą palieka nenagrinėtu, pažymint ir tai, kad asmens pripažinimą neveiksniu gali inicijuoti sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija, prokuroras ( LR CPK 463 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti A. K. G. nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti A. K. G. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą pagal A. K. G. gyvenamąją vietą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

K. T. civilinį ieškinį dėl 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti nukentėjusiosios K. T. 444,81 eurų turėtų atstovavimų išlaidų.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.