Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriui dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra jokių asmenų, kurie galėtų užginčyti šį ieškinį, kadangi gyvų nebėra jokių artimų ieškovo giminaičių. Mirus ieškovo mamai Z. P., ieškovas paveldėjo 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovo seneliais. Z. P. tėvai buvo kreipęsi į teismą, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktiniu nuosavybe ir pretendavo į dukros (Z. P.) turto, įgyto santuokoje, dalį. Bylą šalys užbaigė taikos sutartimi. Pačios taikos sutarties pamatyti negalima, jokių bylos dokumentų apie tarimosi sąlygas nėra likusių. Galima daryti išvadą, kad kai ieškovo seneliams atiteko ieškovo paveldėta Z. P. turto dalis, visi bet kokie galėję būti nesutarimai dėl turto padalijimo buvo išspręsti galutinai. Faktiškai visą laiką, nuo pat įsigijimo momento, ieškovo tėvo mama prižiūri ir moka mokesčius už sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo močiutė J. P. (ieškovo tėvo mama) nepretenduoja į šį turtą, kadangi ieškovas yra vienintelis jos turto paveldėtojas. Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo A. P. tėvų A. P. ir Z. P. santuoka nutraukta 1998 m. vasario 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-235/1998. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuokos nutraukimo tarp A. P. ir Z. P. įrašas ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1998 m. kovo 19 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Z. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1996 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203. Taip pat Z. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2266. Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-325/2000 patvirtino ieškovų J. Š., S. Š. (Z. P. tėvų) ir atsakovo A. P. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, jog A. P. 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atitenka J. Š. ir S. Š.. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). A. P. mirė (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš liudijimo apie palikimo priėmimo faktą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. P. įpėdinis pagal įstatymą jo sūnus A. P. priėmė palikimą 2010 m. lapkričio 4 d. 2010 m. gruodžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu A. P. turtą paveldėjo A. P., paveldimą turtą sudarė: butas su 3,44 kv. m. ploto rūsiu, pažymėtu R-16, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2658; visos lėšos, esančios „Swedbank“ banko sąskaitoje, kurios priklausė A. P.. Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitų: 2007 m. liepos 14 d., 2008 m. rugpjūčio 15 d., 2009 m. sausio 3 d., 2009 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2012 m. birželio 6 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2016 m. gegužės 10 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. birželio 27 d., 2020 m. liepos 23 d. matyti, kad mokesčius už elektrą bei nario mokestį mokėjo ieškovo tėvo A. P. mama J. P., už sodą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad santuokai nepasibaigus ir esant nenutrauktai Z. P. 1996 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4203 pagrindu įsigijo 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. jos ir A. P. santuokos metu. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo tėvų Z. P. ir A. P. santuoka buvo nutraukta, teismo sprendimu turtas nebuvo padalintas. Ginčo žemės sklypas yra įregistruotas Z. P. vardu.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal SŠK 23 straipsnio 3 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija reiškia, kad po Z. P. bei A. P. santuokos sudarymo (santuoka įregistruota 1991 m. spalio 5 d.) iki santuokos pasibaigimo (1998 m. kovo 19 d.) Z. P. vardu įgytas turtas laikomas jos bei A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Byloje nustatyta, kad po Z. P. ir A. P. santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. P. vardu atiteko ieškovo tėvui A. P.. 1998 m. balandžio 16 d. nepraėjus net mėnesiui po santuokos nutraukimo įregistravimo Z. P. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos vardu registruotas ginčo žemės sklypas paveldėtas nebuvo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo paveldėtas tik Z. P. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po 1/3 dalį paveldėjo mirusios Z. P. įpėdiniai – tėvai J. ir S. Š., ir ieškovas A. P.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat patvirtina, kad Z. P. tėvai J. ir S. Š. buvo pareiškę ieškinį A. P. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto Z. P. vardu, jos tėvai nepaveldėjo, jokių reikalavimų dėl ginčo žemės sklypo niekam nereiškė. Duomenų, jog Z. P. po santuokos nutraukimo, o po jos mirties jos įpėdiniai būtų naudojasi ginčo žemės sklypu, mokėję už jį mokesčius nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog mokesčius už ginčo žemės sklypą mokėjo J. P., A. P. mama.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Taigi teismo išvados gali būti grindžiamos ir didesnio tikėtinumo taisykle, o teismas gali nuspręsti, kad vieno ar kitokio fakto buvimas (nebuvimas) labiau tikėtinas, nei netikėtinas. Kitaip tariant, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

Nors byloje nėra pateikta neginčijamų duomenų, jog būtent ieškovo nurodytu būdu jo tėvai nutraukę santuoką pasidalino santuokoje įgytą turtą, tačiau anksčiau išdėstytos aplinkybės, dėl buto, registruoto A. P. vardu valdymo po santuokos nutraukimo; Z. P. 1998 m. balandžio 16 d. buto įgijimo aplinkybių; Z. P. turto paveldėjimo mąsto ir aplinkybių, bei ginčo žemės sklypo valdymo, mokesčių už jį mokėjimo, leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp ieškovo tėvų Z. P. ir A. P. nutraukiant santuoka buvo būtent toks (ieškovo ieškinyje nurodytas) susitarimas dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo.

Visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. P. ir A. P., nors teisiškai ir neįformino santuokoje įgyto turto pasidalinimo, tačiau tarpusavyje santuokoje įgytą turtą pasidalino. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad po Z. P. ir A. P. santuokos nutraukimo 1998 m. kovo 19 d. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas Z. P. vardu, atiteko A. P.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuokos metu, 1996 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4203 pagrindu, įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, po Z. P. ir A. P. santuokos nutraukimo 1998 m. kovo 19 d., atiteko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.