Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundus dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. C., V. G. (V. G.), I. G., akcinė bendrovė DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-05-03 skundu pašė panaikinti antstolio 2017-04-14 patvarkymą Nr. S1-25778, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, eksperte paskirti I. K.. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje ekspertizė atlikta be teisinio pagrindo, esant sustabdytai vykdomajai bylai, todėl ji yra neteisėta ir ja negali būti vadovaujamasi. Kadangi atlikta ekspertizė yra neteisėta, tai būtina atlikti naują ekspertizę ir paskirti naują ekspertą, kuris ekspertizę atliktų pigiau. Anot pareiškėjo, eksperto V. S. turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, neįvertinus visų vertintino turto požymių, objektyviai lemiančių turto vertę, apžiūrėtos ne visos pastato patalpos.Pareiškėjas 2017-05-04 skundu prašė panaikinti antstolio 2017-04-28 patvarkymą Nr. S-26515. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai pakeitė turto saugotoją, nenurodė teisiškai ir objektyviai pagrįstų faktų, leidžiančių teigti, jog yra grėsmė areštuoto turto išsaugojimui, kad turto saugotojai netinkamai saugoja turtą ir mažina jo vertę ir kad naudojimasis šiuo turtu pažeidžia išieškotojo AB DNB banko interesus.Suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis 2017-05-11 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodyta, kad vykdymo procese jau atliktos dvi ekspertizės turto vertei nustatyti. Anot antstolio, be deklaratyvių teiginių ir samprotavimų, kad turtas įkainotas netinkamai, skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir argumentų dėl ekspertizės akte nustatytos turto vertės neatitikimo faktinei vertei. Antstolio nuomone, ekspertizės aktas yra išsamus, atliktas, atsižvelgiant į turto apžiūros metu užfiksuotus duomenis. Antstolio teigimu, pareiškėjas nesudarė sąlygų patekti į užrakintas patalpas. Dėl turto saugotojo pakeitimo antstolis nurodė, kad areštuotu turtu nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu naudojasi tretieji asmenys, sutartys registre neįregistruotos, hipotekos kreditoriaus sutikimas naudoti areštuotą turtą negautas, todėl tokie veiksmai pažeidžia 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį Nr. I-683-2010, draudžiančią areštuoto turto nuomą ir apsunkinimą kitomis teisėmis. Anot antstolio, teikiamais skundais pareiškėjas siekia vilkinti turto realizavimo procesą, o ne apginti savo neva pažeistas teises.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-01 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas padarė išvadą, kad įkeisto turto rinkos vertės nustatymo dieną nebuvo tokių aplinkybių, dėl kurių antstolio 2016-02-29 patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo negalėtų būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta, esant sustabdytai vykdomajai bylai. Nustatęs, kad vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė atlikta teisėtai, atmetė ir pareiškėjo argumentus, susijusius su kito eksperto paskyrimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte ir kurios teiktų pagrindą konstatuoti, jog 2016-10-18 nustatyta turto vertė šiuo metu neatitinka rinkos vertės ir turėtų būti pakeista.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundus tenkinti ir panaikinti antstolio patvarkymus. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Patvarkymas dėl turto ekspertizės yra neteisėtas, nes atliktas tuo metu kai buvo draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Tai, kad dalis ekspertizės paruošiamųjų darbų buvo atlikti anksčiau, niekaip neįteisina paties akto surašymo ir antstolio tolimesnių veiksmų. V. S. nustatyta turto vertė yra neteisinga, nes ekspertas apžiūrėjo tik dalį rūsio patalpų, be te neužfiksavo aplinkybės, kad patalpose buvo įvykęs gaisras. Negali būti vadovaujamasi argumentu, neva turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu. Skolininkas turi sveikatos problemų, dėl kurių ne visada galėjo dalyvauti apžiūroje, todėl ši aplinkybė negali būti paverčiama argumentu, kodėl turto ekspertizė atlikta tinkamai ir naudojamas prieš jį.

Teismas neatsižvelgė į argumentus, kad turto saugotojas gali būti keičiamas, tik jei turtas nėra tinkamai prižiūrimas paties skolininko, o turtą apeliantas prižiūri, yra atliekami jo remontai. Pažymi, kad panaudos sutartys, kurių pagrindu turtu naudojasi tretieji asmenys, buvo sudarytos iki 2010-12-22 nutarties. Antstolio teiginiai, kad turto perdavimas naudotis tretiesiems asmenims gali turėti įtakos areštuoto turto nusidėvėjimui, nepatvirtina, kad areštuoto turto perdavimas daro žalą šiam turtui. Be to, panaudos sutartys yra lengvai nutraukiamos, todėl nesukelia jokių apsunkinimų, net ir išieškotojui. Antstolis nepateikė jokių duomenų, kad areštuoto turto saugotojai (J. B. ir V. C.) netinkamai vykdo turto saugotojo pareigas.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ekspertizės akto surašymo momentu, kasacinis teismas jau buvo priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kad apie priimtą nutartį ekspertizės akto surašymo metu buvo žinoma antstoliui, teismo ekspertui ar kitiems vykdomosios bylos šalims. Pareiškėjas, teigdamas, kad turto vertė nustatyta netinkamai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Skolininkas ir turto savininkas neturėjo ir neturi teisės turto nuomoti ar kitais pagrindais perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Apeliantas nutyli, kad po hipotekos teisėjo 2010-12-22 nutarties priėmimo buvo sudarytos nuomos sutartys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-01 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-01 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo ir eksperto pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė apelianto argumentus dėl netinkamai atliktos turto ekspertizės, nustatęs, kad įkeisto turto vertė nustatyta iki 2016-11-28 nutarties, kuria sustabdytas antstolio 2016-02-29 patvarkymo vykdymas, priėmimo, ir apeliantas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės ir sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte.Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas skundas dėl turto ekspertizės atlikimo, kadangi esą turto ekspertizės aktas surašytas, sustabdžius antstolio 2016-02-29 patvarkymą ir turto vertė nustatyta neteisingai, nes antstolis apžiūrėjo tik nedidelę dalį rūsio patalpų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl eksperto V. S. atliktos ekspertizės neteisėtumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje 3K-3-168-611/2017 apeliantas J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio 2016-02-29 patvarkymo sustabdymo - teismui pateikė 2016-11-23 ir teismas 2016-11-28 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešdamas byloje dalyvaujantiems asmenims apie atitinkamo prašymo nagrinėjimą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui buvo įteikta tik 2016-12-06, todėl antstolio 2016-02-29 patvarkymu paskirtos ekspertizės atlikimo ši nutartis jokių būdu neįtakojo, nes ir atliktos ekspertizės aktą ekspertas V. S. surašė 2016-11-28. Nors apeliantas ir nurodė, kad turto ekspertizė yra nepagrįsta, nes ekspertas apžiūrėjo tik dalį patalpų, tačiau paaiškinimų ir įrodymų, kaip tai įtakoja nustatytą turto vertę, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Be to nustatyta, kad apeliantas pats nevykdė pareigos įleisti antstolį į pastatą apžiūrėti visas patalpas, todėl tokio elgesio sąlygotas galimai neigiamos pasekmės atitenka pačiam apeliantui. Vertindamas visumą nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino J. B. skundo.

Dėl turto saugotojo pakeitimo

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-04-28 antstolis patvarkymu Nr.S1-26515 pakeitė areštuoto ginčo turto saugotoją ir paskyrė naują saugotoją – AB DNB banką.Skundžiama nutarties dalimi dėl turto saugotojo pakeitimo teismas atmetė apelianto skundą, nustatęs, kad ginčo turto patalpas naudoja tretieji asmenys, nors tai draudžiama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-12-22 nutartimi.Apeliantas skunde nurodo, kad antstoliui suteiktas teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui, tik esant akivaizdžiai būtinybei, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Apelianto įsitikinimu, tretieji asmenys nedaro žalos ginčo turtui, bet priešingai jas prižiūri ir reikalui esant remontuoja.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apelianto nurodytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo pagrįstumo, tačiau tik tuo atveju, kai nėra nustatytų papildomų apribojimų areštuoto turto naudojimui. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjas, 2010-12-22 nutartimi NR. I-1683-2010 nutaręs areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir turtą (duomenys neskelbtini), išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitais būdais suvaržyti teises į daiktus, sumažinti jų vertę. Tokiu būdu akivaizdu, kad apeliantui buvo žinoma apie pritaikytus apribojimus, t. y. apie tai, kad jis neturi teisės areštuotų įkeistų daiktų perleisti kitiems asmenims, jų įkeisti ar išnuomoti, todėl nėra reikšmingi apelianto argumentai, kad tretieji asmenys (nuomininkai) nedaro žalos turtui. Nors apeliantas teigia, kad turto nuomos sutartys pasirašytos dar iki hipotekos teisėjo 2010-12-22 nutarties, tačiau šie argumentai nepašalina 2010-12-22 nutarties pažeidimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas vykdomosios bylos duomenimis nustatė, kad sudarytos nuomos sutartys po to, kai hipotekos teisėjas 2010-12-22 priėmė nutartį, buvo pratęstos, nors apeliantui buvo žinomas draudimas suvaržyti teises į aptariamus daiktus ir jis turėjo pareigą atitinkamą teismo nutartį vykdyti.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.Suinteresuoto asmens AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes suinteresuotas asmuo nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.