- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-5757-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04990-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- R. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., jos atstovei advokato padėjėjai D. M., išnagrinėjusi R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio 26 d. 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), R. T., vairuodama transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį bei jį apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi, nurodė, kad įvykio dieną per pietų pertrauką skubėjo namo, kadangi reikėjo pamaitinti anūką, dukra gulėjo ligoninėje, buvo sudirgusi ir išsiblaškiusi. Atsitrenkusi į stovintį automobilį, išlipo, apžiūrėjo ir suprato, kad tai jos vieno iš kolegų automobilis. Svarstė, ar ieškoti nukentėjusiojo, ar važiuoti į namus, pasiimti pinigų ir grįžus atlyginti žalą. Nusprendė važiuoti į namus, kadangi žinojo, jog tai jos kolegos automobilis, kad jis niekur neišvažiuos ir grįžusi galės jam atlyginti žalą. Grįžusi į darbą, pradėjo klausinėti kolegų, kieno tai automobilis, tačiau kolegė pasakė, kad ji jau policijoje ir apie įvykį pranešta policijai.
Liudytoja V. Š. S. parodė, kad įvykio dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos automobilis buvo apgadintas. Ji išėjusi į kiemą pamatė, kad transporto priemonė tikrai apgadinta. Paskambinus policijos pareigūnams ji patvirtino, kad jai padaryta žala. Įvykį mačiusi liudininkė nurodė automobilio, kuris atsitrenkė, numerį. Jis iš matymo pasirodė jai pažįstamas. Vėliau suprato, kad tai jos kolegės automobilio numeris. Kolegės R. T. draudimas padarytą žalą jai atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
R. T. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir priekinis valstybinio numerio ženklas (3 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (4, 5 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio V. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2014 m. birželio 26 d. apie 12 val. 45 min. Kaune, Radastų g. 31 užregistruotas eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš VPK budėtojo gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į eismo įvykio vietą, V. Š. paaiškino, kad jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos automobilis apgadintas. Įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinis valstybinis numeris. Įvykio liudininkė prisistatė vardu Jolita (7 b.l.), J. K. K. paaiškinimu dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2014 m. birželio 26 d. apie 12 val. baltos spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užpakaline dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI, tamsiai žalios spalvos. Iš atsitrenkusio automobilio išlipo moteris ir vyras, apžiūrėjo automobilius ir sėdę į savo automobilį nuvažiavo (8 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai - kontakto žymė ant priekabos sukabinimo įtaiso (17 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad R. T. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Teismas, skirdamas R. T. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. T. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
R. T. taip pat buvo kaltinama tuo, kad važiuodama atbuline eiga, atsitrenkusi į kitą stovintį automobilį, jį apgadinusi apie šį eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus bei tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už
pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Įrodymų visuma byloje nustatyta, kad R. T., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkusi į kitą stovintį automobilį jį apgadino, ir iš karto apie šį eismo įvykį nepranešusi ne policijai, nei nukentėjusiajai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant šią situaciją formaliai, tokie R. T. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Byloje taip pat nustatyta, kad R. T. po eismo įvykio sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir žinodama tai, jog automobilis priklauso jos kolegei, ji nuvažiavo į namus pasiimti pinigų, kad galėtų atlyginti padarytą žalą. Kadangi buvo pietų metas taip pat ji labai skubėjo namo pamaitinti anūką, ir parodyti staliui sugadintas duris, buvo labai išsiblaškiusi, jautri, kadangi tuo metu ligoninėje gulėjo jos dukra. Būtent tokia jos būklė nulėmė eismo įvykio sukėlimą. R. T., sukėlusi eismo įvykį, nevengė administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, grįžusi atgal į darbą iškart pradėjo ieškoti apgadinto automobilio savininko, ji taip pat nevengė pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai, o priešingai – norėjo susitarti su nukentėjusiąja ir jai padarytą žalą atlyginti. Teismas pažymi, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryta nedidelė žala, kurią draudimo bendrovė atlygino. Įvertinus R. T. paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes, jos ir liudytojos V. Š. S. duotus parodymus teisme bei vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad R. T. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo ir klaidingai įvertinusi įvykio aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. T. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. R. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.