- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-814-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08247-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- P. W. G.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. W. G. (P. W. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. W. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ dėl tikrovės neatitinkančių žinių, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumas pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra pareiškęs du savarankiškus vienarūšius neturtinius reikalavimus kiekvienam atsakovui dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, todėl už kiekvieną jų turi būti sumokėtas žyminis mokestis, kuris yra 75 Eur. Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį tik už vieną šį reikalavimą, todėl jis įpareigotinas primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio – 75 Eur – už kitą savarankišką neturtinį reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas P. W. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir ieškinį priimti, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo nurodymas pašalinti ieškinio trūkumus yra neteisėtas ir prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms žyminio mokesčio mokėjimo tvarką. Įstatymas nenumato, kad ieškovas turėtų mokėti atskirus žyminius mokesčius už tą patį reikalavimą, jei jis reiškiamas keliems atsakovams. Ieškovas reiškia neturtinį reikalavimą, kuris yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tas pats, to paties žurnalisto straipsnis publikuotas dviejuose visuomenės informavimo priemonėse. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad žyminis mokestis mokėtinas kaip už du neturtinius reikalavimus, nes jie reiškiami dviem atsakovams. Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už aiškiai suformuluotą vieną neturtinį reikalavimą, kuriuo reikalauja įpareigoti atsakovus paneigti tą pačią apie ieškovą paskleistą tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją, ir vieną turtinį reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantui ieškinys dėl tikrovės neatitinkančių žinių, žeminančių apelianto garbę ir orumą, paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
7. Apeliantas neneigia, kad nustatytu terminu teismo nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, tačiau ginčija patį ieškinio trūkumų nustatymo teisėtumą.
8. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti apeliantą primokėti už ieškinį žyminį mokestį, nes apeliantas, priešingai nei sprendė teismas, yra pareiškęs ne du, o vieną neturtinį reikalavimą, grindžiamą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nors ir pareikštą dviem atsakovams. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantas pareiškė du savarankiškus vienarūšius neturtinius reikalavimus kiekvienam atsakovui dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, todėl už kiekvieną jų turi sumokėti žyminį mokestį.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai nustatė už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį ir procesinės teisės normų šiuo klausimu nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto ieškinio dalykui dėl informacijos paneigimo nėra taikomos privalomojo procesinio bendrininkavimo taisyklės (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ta aplinkybė, kad abiem atsakovams pareikšti reikalavimai yra dėl tos pačios informacijos paneigimo, nepaneigia fakto, kad ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu aspektu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) tai yra du savarankiški teisiniai reikalavimai, pareikšti skirtingiems subjektams dėl jų visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos.
10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas, todėl grąžindamas ieškinį, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.