- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- II-253-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- Institucijos
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. rugsėjo 4 d. jam duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009 m. lapkričio 4 d. tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos, tuo pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
V. Č. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jo žmonai Vr. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurį ji privatizavo 1995 m., tačiau čia gyvena nuo gimimo. Vr. Č. buvo padovanotas nekilnojamasis turtas, tarp jų ir kiti statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetai, tvora, rūkykla), esantys Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Tvora šioje vietoje stovi nuo Vr. Č. gimimo, sena medinė pakeista į dabar stovinčią, įregistruota nekilnojamojo turto registre. Neaišku, kodėl 2009 m. rugsėjo 1 d. išduotame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše tvora nenurodoma. Pažymėjo, kad šiuo metu tebevyksta ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad žemės sklypas, esantis Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje, užtvertas tvora. Nurodė, kad skiriant baudą dėl privalomo nurodymo nevykdymo nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčas nėra išspręstas. Namų valda ir tvora stovėjo prieš įsigaliojant teisės aktams, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas. Pažymėjo, kad nubaustas pareiškėjas, nors tvora nuosavybės teise priklauso jo žmonai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 10 d. nutarimu V. Č. skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 straipsnio 6 dalimi, 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 21 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsniu, nurodė, jog pareiškėjas Institucijos privalomojo nurodymo nustatyta tvarka neskundė, termino pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neprašė. Taip pat teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimu V. Č. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 55 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 750 litų bauda. Minėta bauda paskirta 2009 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktu nustačius, kad V. Č. sutuoktinei Vr. Č. priklausančiame žemės sklype, Gilužio ežero pakrantės apsaugos zonoje, stovi tinklinė tvora. 2009 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi šį nutarimą pakeitė: panaikino 2009 m. rugsėjo 4 d. Institucijos nutarimo dalį dėl V. Č. nubaudimo pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį, paliko galioti skundžiamo nutarimo dalį dėl V. Č. nubaudimo pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį, nustatančio atsakomybę už vandens apsaugos taisyklių pažeidimą. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui bauda skirta už privalomojo nurodymo nevykdymą, kuriuo V. Č. buvo įpareigotas pašalinti tvorą, esančią pakrantės apsaugos juostoje. Remdamasis 2001 m. gruodžio 4 d. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad vandens apsaugos taisyklių pažeidimo klausimas šiuo metu dar nėra išspręstas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas pašalinti tvorą iš pakrantės apsaugos juostos ir baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimas iš esmės reikštų konstitucinio principo pažeidimą, - dvigubos atsakomybės taikymą.
III.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (nutartys bylose Nr. N17-783/2006, N16-940/2006). Nurodo, jog V. Č. buvo įteiktas privalomasis nurodymas, jis jo laiku neįvykdė, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Institucijos nuomone, tai nereikštų dvigubo nubaudimo, kadangi privalomasis nurodymas nėra administracinė nuobauda, o ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Č. prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą. Nurodo, jog Institucijos 2009 m. rugsėjo 4 d. reikalavimas buvo grindžiamas prielaida apie menamą vandens apsaugos taisyklių pažeidimą, kadangi tuo metu dar vyko teisminis šių faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo nagrinėjimas ir jos nebuvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tad toks reikalavimas neatitiko ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų. Todėl Institucija neturėjo ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo iš V. Č. reikalauti perkelti tvorą, kuri buvo pastatyta teisėtai dar ankstesnių namų valdos sklypo savininkų ir toje pačioje vietoje jau stovi kelis dešimtmečius, nedarydama aplinkai jokios realios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. rugsėjo 4 d. jam duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009 m. lapkričio 4 d. tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos. Tuo pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje. Siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku.Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė iš esmės motyvuodamas tuo, jog V. Č. patraukimas atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį reikštų jo nubaudimą už tą patį pažeidimą antrą kartą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje V. Č. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad Gilužės ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora, tokiu būdu V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje V. Č. atsakomybėn traukiamas už privalomojo nurodymo pašalinti neleistinoje vietoje stovinčią tvorą nevykdymą. Tai yra dvi skirtingos veikos, už kurias įstatymo leidėjas numatė savarankišką atsakomybę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paminėtoje byloje nebuvo svarstomas privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, o Gilužės ežero pakrantės apsaugos juostoje stovinčios užtvertos lygiagrečiai kranto linijai tinklinės tvoros teisėtumo klausimas (nurodoma, jog tvora pažeidžia pakrantės apsaugos juostos režimą). Todėl spręstina, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas yra galiojantis, jo V. Č. įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį nurodymą, neturi pagrindo abejoti jo teisingumu. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad tvoros V. Č. nepašalino, t. y. nurodymo laiku neįvykdė. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.