Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo M. S. atstovui J. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K. K., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui V. G., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. S. skundu (b.l. 5-7) prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir KVGTP tarnyba) 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-147-10 sprendimą, kuriuo nutraukta antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. 2-6505-512/09 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 ir pripažinti, kad antrinė teisinė pagalba pagal 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPC-52-10 nebuvo teikiama nuo sprendimo priėmimo datos bei prašo įpareigoti KVGTP tarybą pakeisti advokatą K.K.advokatu iš prisiekusiųjų advokatų sąrašo.

Nurodo, jog KVGTP tarnyba 2009 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1151-988-A/09 paskyrė jam antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V. G., kuris su juo nebendravo, neruošė procesinių dokumentų, neatliko nei vieno procesinio veiksmo. Teigia, jog 2010 m. vasario 17 d. KVGTP tarnybai pateikė prašymą dėl advokato V.G. pakeitimo, tačiau tarnyba šį prašymą ignoravo, tik 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-52-10 sprendimu pakeitė advokatą V.G. ir vienašališku sprendimu paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatui K. K., kuris atsisakė bendrauti su jo įgaliotu atstovo J.S.. Teigia, jog su advokatu K.K. bendrauti nebuvo jokių galimybių, advokatas nederino su juo jokių procesinių veiksmų. Pažymi, jog 2010 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, dalyvaujant advokatui K.K., išnagrinėjo bylą ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nors jis prieštaravo advokato dalyvavimui teismo posėdyje. Teigia, jog advokatas teismo posėdyje atskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, veikė prieš jo interesus. Mano, jog advokatas K.K. antrinės pagalbos tinkamo teikimo neužtikrino, antrinė pagalba jam nebuvo teikiama, todėl 2010 m. birželio 10 d. pateikė prašymą KVGTP tarnybai dėl minėto advokato pakeitimo kitu. Pažymi, jog KVGTP tarnybos direktorius 2010 m. birželio 29 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nutraukė jam antrinę teisinę pagalbą. Nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį kaip nepagrįstą panaikinti.

Pažymi, jog jam antrinė teisinė pagalba yra būtina, todėl KVGTP tarnyba, keldama bendradarbiavimo klausimą, turi būti konkreti, aiškiai suformuluoti reikalavimą, ką turi atlikti asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, kad tokia pagalba būtų kokybiškai ir veiksminga. Pažymi, jog tarnyba nesudaro galimybių pasinaudoti Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pasirinkti advokatą, be to Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontora neturi priimamo, neužtikrinamas korespondencijos priėmimas, tokiu būdu apsunkinamas bendravimas su advokatu. Pabrėžia, jog advokatas K.K. su juo nesidarė sutarties, todėl santykiai yra neapibrėžti, taip sudarant sąlygas advokatui piktnaudžiauti. Mano, jog Teisingumo ministerija nekontroliuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos.

Pareiškėjas M. S. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 94), į teismo posėdį neatvyko. Jo interesus atstovaujantis atstovas J. S. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 96). Atsiliepimu (b.l. 23-29, 101) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovė nurodo, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-546/07. 2009 m. birželio 15 d. KVGTP tarnyba sprendimu Nr. 1151-988-A/09 pareiškėjo prašymą patenkino ir suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo bei paskyrė teisinę pagalbą teikti advokatą V. G.. Pažymi, jog vėliau 2010 m. vasario 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti minėtą advokatą kitu, todėl 2010 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į advokatą V.G. prašydama pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių. Negavusi advokato raštiško paaiškinimo, tarnyba 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-52-10 advokatą V.G. pakeitė ir paskyrė advokatą K.K. Pabrėžia, jog 2010 m. birželio 9 d. tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą K.K. kitu, nes pastarasis su juo nebendrauja. Akcentuoja, jog gavusi advokato K.K. 2010 m. birželio 22 d. paaiškinimą, tarnyba 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, nes pareiškėjas nebendradarbiavo su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, laiku nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus.

Akcentuoja, jog pareiškėjo kaltinimai dėl advokato K.K. nebendradarbiavimo su jo įgaliotu atstovo J. S., taip pat savavališko atstovavimo yra abstraktūs. Pažymi, jog pats pareiškėjas nei karto nesusisiekė ir nesusitiko su jam paskirtu advokatu ir pats nei karto neatvyko į teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Nuodo, jog pareiškėjas 2010 m. birželio 10 d. prašyme tarnybai aiškiai deklaravo savo besąlygišką pasitikėjimą atstovu J.S. ir tai, kad neketina susitikti ir tiesiogiai bendrauti su jokiu jam paskirtu advokatu, kuris privalo bendrauti su jo įgaliotu atstovu. Siekiant pareiškėjo ir advokato teisių ir pareigų pusiausvyros, mano, jog pareikėjo pareigų vykdymo delegavimas atstovui pagal pavedimą ne visada yra įmanomas. Pabrėžia, jog siekiant suderinti pareiškėjo interesus gauti jo įsitikinimu kokybišką teisinę pagalbą ir advokato interesus veikti savarankiškai, teisingai ginti atstovaujamojo interesus, tiesioginis pareiškėjo bendradarbiavimas buvo būtinas. Pareiškėjo bendradarbiavimas su advokatu tik per tarpininką pagal pavedimo sutartį buvo jo sąmoningas nebendradarbiavimas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, o tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas per atstovą J.S. būtų prieštaravęs ne tik advokato etikos reikalavimams, bet ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo principams. Pabrėžia, jog tarnybai kyla pagrįstų abejonių dėl teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje reikalingumo atsižvelgiant į pareiškėjo pasyvų vaidmenį su KVGTP tarnyba, paskirtu advokatu ir teismu. Mano, jog pareiškėjui reikalinga ne pati antrinė teisinė pagalba, bet antrinės teisinės pagalbos gavėjo statusas, nes jis atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, be to, įgijus atstovą - advokatą, savaime išnyksta teisinė kliūtis į bylą įstoti jo atstovui ne advokatui J.S.

Prašo pareiškėjo argumentą dėl sprendimo priėmimo prieš jam pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2010 m. birželio 20 d. pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, o skundžiamas sprendimas priimtas po šio termino, t.y. 2010 m. birželio 29 d.

Mano, jog nėra pagrindo pripažinti antrinės teisinės pagalbos neteikimą nuo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo dienos, nes pats pareiškėjas pripažįsta advokato K.K. dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl tarnybos nuomone, pareiškėjo nusiskundimo esmę sudaro jo nepasitenkinimas teiktos pagalbos kokybe, kurią nulėmė pareiškėjo elgesys. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo teiginį, jog su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu būtina sudaryti sutartį, nes įstatymai tokio reikalavimo nenumato.Mano, jog pagrįstai ir teisėtai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui M. S., todėl advokato K.K. pakeitimas yra neįmanomas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b.l. 19-20) prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pažymi, jog Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Akcentuoja, jog Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), nes jos savarankiškai priima sprendimus. Pareiškėjo prašymą įtraukti Teisingumo ministeriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jei asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, todėl mano, jog pagrįstai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimas negautas (b.l. 97).

Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. prašo skundą atmesti, nes nurodyti faktai neatitinka tikrovės, kadangi M. S. į jį dėl teisinės pagalbos nesikreipė, nors sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo nurodyta, kad pastarasis privalo susisiekti su advokatu V.G. bei nurodytos. advokato koordinatės. M. S. paskambinęs pasakė, kad viską tvarko jo tėvas J. S. ir jam jokia teisinė pagalba nereikalinga.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. nedalyvaujant.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2009 06 15 sprendimu Nr. 1151-988-A/09 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nusprendė teikti pareiškėjui M. S. pagal jo 2009 06 12 pateiktą prašymą bei metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 dėl proceso atnaujinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V. G., nustatant, kad sprendimas galioja iki 2010 06 20 bei įpareigojant pareiškėją pateikti Tarnybai naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ne vėliau iki 2010 06 20, jeigu antrinė teisinė pagalba bus reikalinga teikti ilgiau kaip metus (b.l. 30-34, 37-39, 42-43). Tarnybos 2010 04 09 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-52-10 pakeistas advokatas V. G.ir pareiškėjui M. S. teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2009 06 15 sprendimą paskirtas advokatas K. K. (b.l. 48). Pareiškėjas M. S advokato K K 2010 05 27 pranešimu (priminimu) informuotas, kad iki 2010 06 21 privalo pateikti naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, priešingu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas (b.l. 54-55). Tarnybos 2010 06 29 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-147-10, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2, 4-6 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, pareiškėjui M. S. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009 06 15 sprendimą Nr. 1151-988-A/09 (b.l.57-58).

Pareiškėjas M. S. ginčija Tarnybos 2010 06 29 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-147-10, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 dėl proceso atnaujinimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Pareiškėjui tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjui M. S. antrinė teisinė pagalba nutraukta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, todėl analizuotini įvardintieji teisiniai pagrindai, kuriais buvo nutrakta antrinė teisinė pagalba.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas iki šio įstatymo nustatyto termino nepateikia metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2009 06 15 sprendimu Nr. 1151-988-A/07 (b.l. 42-43) suteikė pareiškėjui M. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 dėl proceso atnaujinimo. Sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. G., kuris Tarnybos 2010 04 09 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-52-10 pakeistas advokatu K. K. (b.l. 48). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė tarnybai dokumentus, tarp jų, metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurios ataskaitinis laikotarpis nuo 2008 05 01 iki 2009 04 30 (b.l. 37-39).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatoma: jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnybos praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos kasmet patikrina, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, remdamasi nauja metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta ir atsižvelgiama į šio įstatymo nustatytas sąlygas.

Iš byloje esančio 2009 06 15 sprendimo skirti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 42-43) ir paskirto advokato K. K. 2010 05 27 pranešimo (b.l. 54-55) nustatyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jo pareigą pateikti deklaraciją iki 2010 06 20 ir apie deklaracijos nepateikimo pasekmes, nes Tarnybos 2009 06 15 sprendimas Nr. 1151-988-A/09 pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą galioja iki 2010 06 20. Advokato K. K. pranešime nurodyta, kad nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą praėjo beveik vieneri metai, ir jeigu pageidauja, kad būtų toliau teikiama antrinė teisinė pagalba, jis privalo valstybės mokesčių inspekcijoje deklaruoti savo turtą bei pajamas ir šią deklaraciją iki 2010 06 21 pateikti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Priešingu atveju, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui bus nutrauktas.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo atstovas nepaneigė aplinkybės, kad deklaracijos Tarnybai nepateikė. Pareiškėjas bei jo atstovas įrodymų, kad nauja deklaracija Tarnybos nustatytu terminu būtų jai pateikta, teismui nepateikė. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas naujos deklaracijos nustatytu terminu Tarnybai nepateikė, tai yra nevykdė savo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui M. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Taip pat pareiškėjui M. S. antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Šiame punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, nes asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsiant pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, jei antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus. Tokia deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms nuo metų pabaigos; 5) apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Iš pareiškėjo prašymų pakeisti advokatą V. G., o vėliau ir advokatą K. K. bei prašymo pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl nepasitikėjimo advokatu K. K. matyti, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su jam skirtais advokatais, reiškė pretenzijas dėl jo manymu netinkamo atstovavimo, tačiau su jais susitikęs nebuvo (b.l. 44, 51, 50). Iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su advokatais teikiančiais antrinę teisinę pagalbą. Tam, kad įvertinti ar pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas gali spręsti specialių žinių turintys tos srities specialistai ar institucija, o ne pareiškėjas, kuris savo vertinimą grindžia subjektyviu aplinkybių suvokimu.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojos S. S. parodymų darytina išvada, kad pareiškėjas M. S. nebendradarbiavo su Tarnyba bei jam paskirtais advokatais, nurodydamas, kad jo interesus atstovauja J.S. pagal pavedimo sutartį, o pas advokatus V. G. ir K. K. buvo nuvykusi motina S. S., kuriai advokatas V. G. turėjo suteikti teisinę pagalbą, o K. K. perduoti dokumentus (b.l. 10, 31, 50, 51). Šiuos faktus patvirtino liudytoja apklausta S. S. Antrinė teisinė pagalba suteikta pareiškėjui, o ne jo atstovui J. S. ar motinai S.S., todėl pareiškėjas privalėjo laikytis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų pareigų. Tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Išvardintos aplinkybės sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui M. S.. Iš šių aplinkybių seka, kad atsakovas pagrįstai ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti bei pripažinti, kad antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama nuo 2010 04 09 ir įpareigoti pakeisti advokatą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.