Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui R. Gargasui, nukentėjusiajai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-04-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 2) 2006-03-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 4 d.; 3) 2008-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 str. ir 290 str.; 4) 2008-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 290 str. 4 metams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs; 5) 2012-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 str. ir 187 str. 1 d. 12 MGL (1560 Lt) bauda; 6) 2013-10-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų su 1300 Lt bauda; 7) 2014-01-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. (2 nusikaltimai) 8 mėn. laisvės apribojimo bausme su 10 MGL (1300) Lt bauda; 8) 2014-07-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. l d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme su 10 MGL bauda, bauda sumokėta, Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val. 00 min., V. J. priklausančiame gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūsdamas R. K. necenzūriniais žodžiais ir tyčia spirdamas koja, išdaužė jai priklausančio automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 86,89 Eur (300 Lt) vertės galinį lango stiklą bei sugadino 183,04 Eur (632 Lt) vertės bagažinės dangtį, padarydamas 269,93 Eur ( 932 Lt) turtinę žalą, ir taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. rugpjūčio l d., apie 8 val. 40 min. J. B. priklausančios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais R. K. ir traukdamas iš jos rankų jai priklausančią 38 Eur vertės rankinę, ją suplėšė, užlipęs ant R. K. priklausančio automobilio Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šokinėjo ant jo stogo, ranka tyčia nulaužė 50 Eur vertės kairės pusės galinio matymo veidrodėlį, spirdamas įlenkė 100 Eur vertės kairės pusės galinį sparną, padarydamas R. K. 188 Eurų turtinę žalą bei pasiėmęs iš gyvenamojo namo peilį ir jį laikydamas rankoje, artinosi prie automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčios R. K., plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas, kad subadys, ją vijosi, kol M. V. jį sulaikė, bei metė į ją kieme rastą kirvį ir vėl ją vijosi su kieme rastu iešmu rankose, kol jį antrą kartą sulaikė M. V., ir taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl 2014-08-09 viešosios tvarkos pažeidimo

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2008). Ir privati aplinka gali būti pripažįstama viešąją vieta, jeigu veiksmai, padaryti tokioje vietoje, sutrikdo joje ar netoli jos esančius asmenis, t. y. pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436/2008). Nagrinėjamu atveju įvykis, vyko gyvenamojo namo kieme, todėl, vadovaujantis teismų praktika, ši vieta pripažintina viešąja. Teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog kaltinamojo įžūlūs veiksmai galėjo būti ir buvo matomi ir girdimi (konfliktą girdėjo ir matė liudytoja E. S. bei jos vyras) pašalinių asmenų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog ši veika buvo padaryta privačioje aplinkoje, į kurią negalėjo pakliūti jokie pašaliniai asmenys. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, plūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, sužalojo jos turtą – automobilį, sutrikdė rimtį, tvarką ir nukentėjusiosios teisę į normalią ir ramią aplinką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

Dėl 2015-08-01 viešosios tvarkos pažeidimo

Baudžiamoji byla buvo perduota teismui E. B. kaltinant dėl viešosios tvarkos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., (du epizodai), pagal šiuos kaltinimus byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą pagal nurodytus kaltinimus nagrinėjant teisiamajame posėdyje, ištyrus įrodymus, prieš baigiamąsias kalbas prokurorė vadovaudamasi LR BPK 256 str. 2 d. pateikė prašymą teismui pakeisti kaltinimą antrajame epizode (dėl 2015-08-01 viešosios tvarkos sutrikdymo), t.y. nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą nagrinėti pakeistą kaltinimą pagal LR BK 187 str. 3 d. ir LR BK 145 str. 1 d.

LR BK 187 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės turtą. LR BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Tai reiškia, kad kitokio pobūdžio grasinimai – suduoti smūgį, nežymiai ar nesunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Pati kaltinime nurodyta E. B. ištarta frazė „jog subadys“, be jokios abejonės yra grasinanti, nes sukelia manymą, kad gali būti pradėtas vartoti fizinis smurtas, tačiau tai neleidžia daryti išvados apie tokio smurto pobūdį ir nesuteikia pagrindo galvoti, kad taip grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti. Kaltinamasis E. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad nuėjęs į namą, pasiėmė mažą peiliuką, nukreipė į save, į savo pilvą ir pasakė žiūrėk kas dabar bus. Pamatęs, kad R. labai išsigando ėjo link jos norėdamas ją apkabinti, o ne sužaloti, ir nesakė, kad ją subadys. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad E. B., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, grasino R. K. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar nužudyti, o ne padaryti jai kokią nors kitokią fizinę žalą. Vertinant R. K. parodymus kaip ji suvokė aptariamą E. B. elgesį, taip pat būtina atsižvelgti į jos ir E. B. tarpusavio santykius. Kaltinamasis E. B. draugavo, kartu su R. K. gyveno apie du metus. Remiantis jų pačių parodymais, iki aptariamo įvykio jie konfliktavo. Teisiamojo posėdžio metu R. K. nurodė, kad „E. B. plūdosi visokiais žodžiais, lakstė su peiliu, tačiau, tokio grasinimo, kad nužudys ar sužalos nebuvo. Jis rėkė, kad subadys, bet gal jis norėjo save subadyti“. Liudytoja J. V. įvykio nematė, nes su mažamečiu vaiku išėjo iš sodybos, liudytojas M. V. nurodė, kad E. B. buvo paėmęs virtuvinį peilį, mėtė nuo stalo daiktus, tačiau nei peiliu, nei iešmu, nei kirviu nepuolė ir negrasino. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi būtent tokios pozicijos, kad nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kuriose šalys nesutaria ir jų santykiai įtempti, teismas turi itin įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji gali neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Taigi, byloje nėra įrodymų, kad E. B. atliko veiksmus, kuriais siekė, kad R. K. turėtų pakankamą pagrindą manyti, jog jis ketina sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir kad tai realiai gali įvykdyti, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp E. B. ir R. K. buvo kilęs konfliktas, kurio metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Pažymėtina, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, vienas kito atžvilgiu dažnai išsako įvairius grasinimus, tačiau ne kiekvienu atveju esant konfliktinei situacijai išsakytas grasinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, kurie pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Teismo nuomone, E. B. konflikto metu išsakyti žodžiai nerodo, kad grasinimas buvo realus, tai buvo tik momentinis susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės konflikto metu pasireiškimas.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, sodo sklypo kieme, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2008). Ir privati aplinka gali būti pripažįstama viešąją vieta, jeigu veiksmai, padaryti tokioje vietoje, sutrikdo joje ar netoli jos esančius asmenis, t. y. pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436/2008).Nagrinėjamu atveju įvykis, vyko sodo sklypo kieme, todėl, vadovaujantis teismų praktika, ši vieta pripažintina viešąja. Kaltinamojo E. B. įžūlūs veiksmai buvo matomi ir girdimi pašalinių asmenų, t.y. liudytojų J. V. ir M. V.. Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo įžūlūs veiksmai galėjo būti matomi ir girdimi kitų pašalinių asmenų, esančių savo sodo sklypuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog ši veika buvo padaryta privačioje aplinkoje, į kurią negalėjo pakliūti jokie pašaliniai asmenys. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, plūdo nukentėjusiąją R. K. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, grasino kitų asmenų J. V. ir M. V. akivaizdoje, vandališkais veiksmais sugadino jos turtą – rankinę, automobilį, sutrikdė rimtį, tvarką ir nukentėjusiosios bei kartu buvusių J. V. ir M. V. teisę į normalią ir ramią aplinką, todėl nėra jokio pagrindo jo veikos dėl turto sugadinimo kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 3 d. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

Bausmių skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis E. B. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos padarytos tyčia, teisiamas 9 kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, (2 t., b.l. 18-50), baustas administracine tvarka (2 t., b.l.51-58), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b.l.63-66). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, į įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 60, 62). Lietuvos Respublikos BK 27 str. nustatyta, kad, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu, todėl pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatą, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis E. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas devintą kartą, neatlikęs bausmės, teistumas neišnykęs, kas rodo E. B. polinkį nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, nesimokė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o yra loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas - realias laisvės atėmimo bausmes įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, kaltinamajam už šių nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes sankcijos mažesnes už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-07-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės dalį. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iešmą, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (2015-09-14 kvitas B serija BBB Nr. 0042316), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t. b.l.112).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis E. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl jam netikslinga skirti kardomąją priemonę.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurias sudaro advokato užmokestis – 144,75 Eur (2 t., b.l.95). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, turto, santaupų bei pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, materialinė padėtis sunki, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str., teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nubausti jį:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę laisvės atėmimą - 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2014-07-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą – vieneriems (1) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis LR BK 66 str. E. B. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo nuo 2014-08-09 iki 2014-08-10 laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iešmą, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios R. K. civilinio ieškinio priteisimo nutraukti, kadangi žala atlyginta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam skaičiuojant nuo nuorašo įteikimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.