Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu E. S. nubaustas 525 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 23 d., 23.10 val., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtoje mažmeninės prekybos vietoje, nenustatytos tapatybės vyrams už 50 Eur pardavė 1 vnt. 1 litro talpos stiklinį butelį 40 procentų stiprumo degtinės „Finlandia“, 10 vnt. 0,5 litro talpos stiklinius butelius 5 procentų stiprumo alaus „Carlsberg“ ir L. Š. pardavė 1 vnt. 0,75 litro talpos stiklinį butelį 7,5 procentų stiprumo putojančio vyno „Bosca“, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 straipsnio 11 punkto reikalavimus. Šį nutarimą E. S. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas, tačiau pašalinta aplinkybė, kad E. S. 2017 m. lapkričio 23 d., 23.10 val., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtoje mažmeninės prekybos vietoje, L. Š. pardavė 1 vnt. 0,75 litro talpos stiklinį butelį 7,5 procentų stiprumo putojančio vyno „Bosca“.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad pareigūnės privalėjo nustatyti asmenų, kuriems apeliantas neva pardavė už 50 eurų 1 vnt. 1 l talpos stiklinį butelį 40 procentų stiprumo degtinės „Finlandia“, 10 vnt. 0,5 1 talpos stiklinius butelius 5 procentų stiprumo alaus „Carlsberg“, tapatybes ir juos apklausti. Tik apklausus šiuos asmenis būtų galima spręsti, ar nusižengimas galėjo būti padarytas. Tai, kad pareigūnės galėjo ir turėjo galimybę apklausti vaikinus ir nustatyti jų tapatybes, patvirtina pačios pareigūnės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Jeigu įvykiai būtų klostęsi teismo nurodomomis aplinkybėmis, tariamai alkoholį neteisėtai pirkę asmenys nedelsiant būtų pareikalavę grąžinti tariamai sumokėtus 50 eurų, tačiau to nebuvo. Dėl to akivaizdu, kad už alkoholinius gėrimus nebuvo mokėta, t. y. neįvyko pardavimo faktas. Pareigūnės net nebandė nustatyti asmenų tapatybių, kadangi iš tarnybinių pranešimų matyti, kad jos net nebandė įspėti asmenų, kad jie nepasišalintu iš įvykio vietos, kol nebus nustatytos šių asmenų tapatybės ar kol jie nebus apklausti. Šiuo atveju ne tik buvo pažeista pareigūnių pareiga išsiaiškinti įvykio liudytojus ir kokie dar įrodymai gali būti pateikiami, bet buvo pažeista ir bendro pobūdžio policijos pareigūnų pareiga elgtis atidžiai, rūpestingai ir teisėtai, kaip to reikalauja įstatymai.Skunde taip pat nurodo, kad buvo atlikta tariamo pažeidimo inscenizacija. Pareigūnės prie degalinės atėjo su savo pažįstamais asmenimis, kurie siekė iš degalinės pasiimti joje anksčiau paliktą maišelį su alkoholiniais gėrimais. Tai patvirtina aplinkybės, kad patikrinimo metu po tariamo kontrolinio pirkimo degalinėje nerastas nei vienas alkoholinių gėrimų butelis, pareigūnės ir su jomis buvę tariamai nenustatyti asmenys iš anksto žinojo, kokius gėrimus yra „pamiršę“ degalinės patalpose, ir atėję jų atsiimtai konkrečiai nurodė, ką apeliantas turi paduoti. Tai, kad po patikrinimo jokių kitų alkoholinių gėrimų nebuvo rasta, patvirtino ir pareigūnės posėdžio metu. Apelianto nuomone, tam, kad inscenizuotų tariamą alkoholio pardavimą, visi asmenys kalbėjo vienu metu, vieni reikalavo grąžinti jų paliktus gėrimus, kiti prašė parduoti cigarečių, klausė jų kainos ir jas nusipirko, treti pasakė, kad dar turi būti šampanas. Šiuo atveju akivaizdu, kad visa situacija galėjo būti provokacija, tačiau dėl šių skundo argumentų teismas nepasisakė. Teismas, palikdamas galioti nutarimą, vadovavosi išskirtinai tik vaizdo įraše girdimais žodžių kratiniais, paimtais neaišku iš kokio konteksto. Iš pateikto vaizdo įrašo konstatuoti, jog buvo įvykdytas alkoholio pardavimas, nėra jokio pagrindo, nes toks faktas nėra užfiksuotas. Teismas negalėjo prieiti prie išvados, jog buvo sumokėta 50 Eur už alkoholinius gėrimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad nebuvo pirktos cigaretės, kadangi filmuota medžiaga yra neinformatyvi, nesimato viso ir nuoseklaus vaizdo, aiškiai nesigirdi, kas ką kalbą.Skunde pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnių surinkti įrodymai nebuvo dokumentuoti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant įstatymų reikalavimų – pavedimo tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) pareigūnės neturėjo; pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą pareigūnės neturėjo; pagal tarnybinę užduotį pareigūnės negalėjo būti prie UAB (duomenys neskelbtini) degalinės; gėrimų iš tariamai nepažįstamų vyriškių paėmimas neįformintas jokiais įstatyme numatytais dokumentais ir įstatyme nustatyta tvarka; prie bylos nėra prijungti jokie alkoholiniai gėrimai, t. y. byloje nėra teisėtai gautų įrodymų; paimti gėrimai nėra įrodymu šioje byloje, teismui nėra perduoti; byloje yra pateiktas kvitas B: užsienio valiutų aprašas, kuriame nurodomi alkoholiniai gėrimai, valiutų skaičių 12, iš kurio apskritai neaišku, nei kas įforminta, nei apie kokias valiutas yra kalbama. Paimti gėrimai yra perduoti tariamam saugojimui Jonavos PK, tačiau ne kaip įrodymai byloje, o kaip valiuta; paimti gėrimai nutarimu byloje nebuvo konfiskuoti (nors tai privaloma pagal straipsnio sankciją), nes tokiu atveju pareigūnai turėtų sunaikinti jiems patiems priklausančius gėrimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų alkoholinių gėrimų prijungimo kaip įrodymo prie bylos teisėtumą. Tačiau į šias aplinkybes teismas taip pat neatsižvelgė.Teismas taip pat neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad 2017 m. lapkričio 23 d. duodamas parodymus, apeliantas nežinojo visų aplinkybių, kaip galėjo atsirasti alkoholiniai gėrimai degalinėje, kuriuos jis padavė gėrimus grąžinti pareikalavusiems asmenims. Nežinodamas gėrimų palikimo degalinėje aplinkybių iki pareigūnų pateikto prašymo rašyti paaiškinimus ir nurodė, kad būtent L. K. padavė alkoholį per langelį ir kad tai yra jos alkoholis, nes apeliantas nežinojo, iš kur kitur galėjo būti alkoholio degalinėje, kadangi jokio alkoholio degalinėje nepardavinėja. Todėl priešingai nei yra nurodoma nutarime, apeliantas ne ragino L. K. prisiimti kaltę, kaip tai yra teigiama tarnybiniame pranešime, o prašė jos, kad ji paaiškintų visą situaciją, kadangi jai yra žinoma, todėl savo paaiškinime ir nurodė, kad ji padavė alkoholinius gėrimus per langelį, o vėlesniuose paaiškinimuose pateikė tikslią įvykių seką, kaip kas buvo, todėl tokie parodymai negali būti laikomi prieštaraujančiais, kadangi jie logiškai ir nuosekliai paaiškinami.Skunde pažymima, kad ir atsiliepime į skundą yra nurodoma, kad pareigūnės tarnybos metu, turėdamos pertrauką, atvyko į degalinę apsipirkti. Taigi, pareigūnių nurodytose tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad jos veikė pagal nurodytą priemonių planą, tačiau paaiškėjo, kad jokiu priemonių planu neveikė, o tiesiog atvyko nusipirkti pavalgyti. Jokio maisto pareigūnės parduoti neprašė ir nepirko. Akivaizdu, jog pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jų nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime skyrėsi nuo nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu, todėl teismas negalėjo vadovautis tokiais tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateikiama informacija yra prieštaringa, tokie tarnybiniai pranešimai teismo turėjo būti vertinti kritiškai. Vertinant pačių pareigūnių pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad viso įrašo metu girdėti neaiškūs visų asmenų balsai, bendras chaosas ir neaiškūs žodžiai, įrašas trūkinėja, kas vėlgi patvirtina, kad visą laiką tiek pareigūnės, tiek vaikinai, kurių asmenybių, pasak pareigūnių, neturėjo galimybės nustatyti, buvo kartu, kalbėjo kartu, o tai taip pat patvirtina, kad pareigūnės, užuot užsiėmusios neteisėtomis provokacijomis, turėjo galimybę, veikdamos rūpestingai ir atidžiai, imtis visų veiksmų ir nustatyti visus liudytojus ir surinkti visus reikiamus įrodymus. Teismas be jokio teisėto pagrindo pareigūnių parodymus ir jų pateiktus tarnybinius pranešimus laikė nuosekliais ir patikimais įrodymais, o apelianto duotus parodymus traktavo tik kaip gynybinę poziciją. Apelianto nuomone, vien tai, kad nusižengimas buvo bandomas fiksuoti pareigūnių, nesudaro jokio pagrindo, iki galo neišsiaiškinus ir aiškiai ir nedviprasmiškai nenustačius galimai padaryto nusižengimo, patraukti apeliantą administracinėn atsakomybėn. Esant nurodytiems prieštaravimams, net ir nesant įrodymų, kad pareigūnai galėjo būti nusiteikę prieš apeliantą. pareigūnių parodymai negalėjo būti traktuojami kaip nuoseklūs, patikimi ir nekeliantys abejonių.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, matyti, kad pareigūnių įrašas yra visiškai neinformatyvus, apeliantui paskirta administracinė nuobauda tik už iš konteksto paimtus žodžius, nėra iki šiol išspręstas alkoholio konfiskavimo klausimas, nutarimas grindžiamas neteisėtai sutrinktais įrodymais, nėra apklausti asmenys, kuriems neva buvo parduotas alkoholis, pareigūnės klaidingai nurodė, kokiu pagrindu jos veikė, pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes provokuojantys, pareigūnių duoti parodymai nėra nuoseklūs, akivaizdu, kad pareigūnės turėjo galimybę nustatyti asmenų tapatybes, be to, ne visi pareigūnai, dalyvavę nustatant pažeidimą, pateikė tarnybinius pranešimus. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, kuris nėra išsamiai ištirtas ir kurio įvykis nėra įrodytas.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo E. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį E. S. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 7 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 168 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose be licencijos užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad E. S. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 168 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. S. kaltė yra įrodyta.Liudytoja G. L. teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio pabaigoje su kolege pertraukėlės metu nuvyko į degalinę nusipirkti cigarečių ir sumuštinį. Pamatė vaikinus stoviniuojant, kurie prašė degtinės, o už degtinę atsiskaitė paduodami 50 Eur. Už likusius iš 50 Eur paprašė alaus. E. S. alkoholinius gėrimus sudėjo į geltoną maišelį. Kai E. S. padavė vaikinams alkoholį, jie jį nešėsi. Kolegei prisistačius kaip pareigūnei, prašė vaikinų parodyti, ką turi maišelyje. Vaikinai padėjo maišelį ir iš degalinės pasišalino. Kai E. S. padavinėjo vaikinams maišelį su alkoholiu, kasininkė, būdama toliau nuo langelio, dairėsi. Ji su kolege eilėje stovėjo už tų vaikinų, kitų asmenų nebuvo. Tada kolegė paprašė šampano, o E. S. nuėjo jo atnešti. Jos už šampaną pinigų nemokėjo, pateikė savo pažymėjimus. Tą naktį dirbo po apylinkes nežymėtomis mašinomis, be uniformų. Perkant šampaną, bandė įsitikinti, ar parduos. Degalinėje užtruko iki 23.30 val., per tą laiką pirkėjų nebuvo. Vaikinų sulaikyti jos negalėjo, kvietėsi policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko, tačiau vaikinai iš degalinės jau buvo pasišalinę. Liudytoja L. Š. teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio pabaigoje atvyko su kolege į degalinę (duomenys neskelbtini). Einant išgirdo, kad vaikinai pirks alkoholį, pradėjo filmuoti ir užfiksavo, kaip buvo parduotas alkoholis vaikinams. Vaikinai paprašė alkoholio. E. S. pardavė degtinės „Finlandia“, alaus, už kuriuos sumokėjo 50 Eur. Matė, kaip buvo mokami pinigai. Tada ji priėjusi prie langelio paklausė, ar turi sidro, šampano. Atnešė šampano, ji jį paėmė ir prisistatė esanti pareigūnė. Jos neturėjo galimybės sulaikyti vaikinų, bandė paimti butelius, tačiau vaikinai pasišalino. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kontrolinis pirkimas nebuvo daromas.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad E. S. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį nusižengimą fiksavusios pareigūnės galėtų būti suinteresuotos šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole, nutarime, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnių G. L. ir L. Š. parodymais teisme. Šios pareigūnės buvo apklaustos kaip liudytojos, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojos turėjo ar turi pagrindą apkalbėti E. S., t. y. duoti melagingus parodymus. Nustatyta, kad pareigūnės G. L. ir L. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. dirbo pagal Kauno apskrities VPK priemonių planą dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardinimo Jonavos rajone. Apie 23.10 val., pertraukėlės metu, pareigūnės nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę apsipirkti, kur pastebėjo daromą administracinį nusižengimą – prekybą alkoholiu. Apelianto teigimu, pareigūnės šioje degalinėje priemonių plano nevykdė, todėl negalėjo atlikti patikrinimo, tačiau su tokiais apelianto argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju E. S. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina liudytojų G. L. ir L. Š. parodymai, taip pat byloje esantis tarnybinis pranešimas apie vaizdo įrašo apžiūrą, kuriame neabejotinai užfiksuotas alkoholio pardavimo faktas – prie degalinės langelio atėję vyrai prašo jiems duoti litrą degtinės „Finlandia“, E. S. paduoda pinigus, o vyrai paprašo alaus už visus. Atmestinas apelianto teiginys, kad jis vyrams padavė paliktą maišelį su alkoholiniais gėrimais, kadangi vaizdo įraše matyti, kaip E. S. paima naują geltoną polietileninį maišelį ir į jį sudeda vyrų prašomus alkoholinius gėrimus. Nors pareigūnės šiuo atveju priemonių plano nevykdė, tačiau pastebėjusios akivaizdžiai daromą pažeidimą sureagavo operatyviai, veikė nedelsdamas ir užkardė daromą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad pareigūnės, vykdydamos darbines funkcijas, nėra apribotos tik priemonių plane nurodytų nusikalstamų veikų užkardymu, ir pastebėjusios daromą nusižengimą gali jį užfiksuoti. Apeliantas kelia nusižengimo padarymo abejonių dėl fakto, kad dviejų vyrų, įsigijusių alkoholį, asmenybės nenustatytos ir jie neapklausti, tačiau šios aplinkybės yra nurodytos pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose. Pareigūnėms sužinojus apie nelegalios prekybos faktą situacija pasidarė konfliktiška, jos fiziškai negalėjo sulaikyti dviejų vyrų ir nustatyti jų asmenybių, kurie savo veiksmais nepadarė jokio nusižengimo, todėl šie vyrai pasišalino. Pareigūnės buvo sutelkusios dėmesį į degalinės darbuotojus, nes buvo bandoma vengti atsakomybės. Kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nelegalus alkoholio pirkimas ir pardavimas yra latentinė veika, kuri yra naudinga ir perkančiajam, ir parduodančiajam, todėl tikėtina, kad pasišalinę vyrai vengė liudyti apie padarytą nusižengimą. Įraše girdisi jų pasakytos frazės apie tai, kad jie čia alkoholį perka nuolat, taip pat minimas ir E. S.. Šie asmenys, galimai vengdami bendravimo su pareigūnėmis, pasišalino, jų asmenybės nenustatytos, todėl alkoholinių gėrimų paėmimas įformintas registruotu pareigūnių tarnybiniu pranešimu, alkoholiniai gėrimai buvo prijungti prie bylos. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, jei asmenys alkoholinius gėrimus būtų įsigiję legaliai ir, kaip nurodo E. S., būtų juos netyčia palikę degalinėje, o tą vakarą jį tiesiog atvykę pasiimti, tikėtina, kad nebūtų atidavę jo pareigūnėms ir pasišalinę.Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų alkoholinių gėrimų prijungimo kaip įrodymo prie bylos teisėtumą. Tačiau šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje yra pateiktas kvitas B, serija BBB Nr. 0048690, kuriuo patvirtinamas byloje paimtų alkoholinių gėrimų perdavimas saugoti į Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį. Šiuo kvitu yra patvirtinama, kad tyrimo metu paimtos materialinės vertybės (daiktai, užsienio valiuta) yra perduodami saugoti iki sprendimo priėmimo byloje.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paimti gėrimai nutarimu byloje nebuvo konfiskuoti (nors tai privaloma pagal straipsnio sankciją), nes, apelianto manymu, tokiu atveju pareigūnai turėtų sunaikinti jiems patiems priklausančius gėrimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nutarime nepasisakyta apie 1 litro talpos butelio degtinės „Finlandia“, 10 butelių 0,5 l talpos alaus „Carlsberg“ ir vieno 0,75 l talpos butelio putojančio vyno „Bosca“, konfiskavimo, todėl prašoma teismo priimant nutartį pasisakyti šiuo klausimu.ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, turto konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, yra skirta nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu ši administracinio poveikio priemonė nebuvo skirta, skundų dėl to nebuvo gauta nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, o aukštesnysis teismas apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Taip pat pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva negali pasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Apeliaciniame skunde nekeliamas administracinės nuobaudos dydžio ir pagrįstumo klausimas, neprašoma administracinėn atsakomybėn papildomai taikyti administracinio poveikio priemonės, todėl aukštesnysis teismas dėl minėtos administracinio poveikio priemonės nepasisako. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. S. 2017 m. lapkričio 23 d., 23.10 val., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtoje mažmeninės prekybos vietoje, nenustatytos tapatybės vyrams už 50 Eur pardavė 1 vnt. 1 litro talpos stiklinį butelį 40 procentų stiprumo degtinės „Finlandia“, 10 vnt. 0,5 litro talpos stiklinius butelius 5 procentų stiprumo alaus „Carlsberg“ ir L. Š. pardavė 1 vnt. 0,75 litro talpos stiklinį butelį 7,5 procentų stiprumo putojančio vyno „Bosca“, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 straipsnio 11 punkto reikalavimus, jo veika pagal ANK 168 straipsnio 7 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda E. S. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.