Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 21 d., 00.29 val., (duomenys neskelbtini), J. P. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, 112 pranešė, apie tai, kad konfliktuoja su neblaiviu sūnumi, kuris yra agresyvus, tačiau informacija apie smurtą artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Šiais veiksmais J. P. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi (b. l. 1).

J. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3), J. P. paaiškinimas (b. l. 4), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje - žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas - policiją.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. P. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą asmuo padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. P. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu,

nutarė:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje ir skirti administracinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063753418.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.