Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-14 · Administracinė byla Nr. eI3-1747-931/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-1747-931/2024Sprendimas · 2024-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
eI3-1747-931/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06563-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
Elektrėnų savivaldybės administracijos
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, A. M.
Administracinė byla . eI2-1747-931/2024 (S)Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06563-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir A. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija, VDAI) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-414 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) panaikinti visa apimtimi arba panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-414 (2.13-1.E) 1 ir 2 punktus, jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo pareiškėjos reikalavimo.

Pareiškėja skunde remdamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 77 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E.) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 34 punktu, ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalimi, BDAR 60 straipsniu nurodo, kad Inspekcija 2021 m. gruodžio 14 d. skundą (reg. Nr. 1 R-8065(2.13.) privalėjo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 14 d., nes šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies. VDAI sprendimą priėmė tik 2023 m. balandžio 21 d. Pabrėžia, kad ADTAĮ nesuteikia teisės VDAI skundo nagrinėti neapibrėžtą laiką: ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

VDAI pirmąjį nurodymą Administracijai pateikti informaciją išsiuntė praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po skundo gavimo, t. y. 2022 m. vasario 18 d., į kurį Administracija atsakė 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 03.2-276. Praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo nurodyto rašto pateikimo VDAI dienos, 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2R-4743 (2.13.Mr) VDAI kreipėsi į Administraciją dėl papildomos informacijos pateikimo, į kurį Administracija atsakė 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 03.2-1131. Po trečiojo 2022 m. rugsėjo 30 d. VDAI kreipimosi į Administraciją, į kurį buvo atsakyta 2022 m. spalio 18 d., sprendimą VDAI priėmė tik 2023 m. balandžio 21 d. Pareiškėjos vertinimu, po 2022 m. birželio 14 d. sekęs objektyviai nepagrįstas, neproporcingai ilgas informacijos / duomenų rinkimo bei skundo nagrinėjimo procesas, atsižvelgiant į VDAI gauto skundo turinį ir į nurodytas aplinkybes, laikytinas kaip VDAI piktnaudžiavimas teise.

VDAI, nesilaikydama jai įstatymo nustatytų skundo nagrinėjimo terminų, pažeisdama įstatymo reikalavimą skundą (ar jo dalį) išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, nepagrįstai vilkindama sprendimo priėmimą (nors Administracija skundo nagrinėjimo metu bendradarbiavo su VDAI ir jos nustatytais terminais teikėjai prašomą informaciją / duomenis), ne tik kad sprendė dėl Administracijos, kaip duomenų valdytojos, veiksmų atitikimo BDAR ir ADTAĮ, bet ir priimtu sprendimu taikė Administracijai BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones (pareiškė papeikimą), o tai, Administracijos vertinimu, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta: jei duomenų valdytojui yra taikoma teisės aktuose nustatyta sankcija, ji turi būti pritaikyta per įstatyme nustatytus terminus. To reikalauja teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai.

BDAR buvo priimtas 2016 m. balandžio 27 d., Asmens duomenų tvarkymo Elektrėnų savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1146 , Duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti Poveikio duomenų apsaugai vertinimą (toliau – PDAV), sąrašas patvirtintas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1T-35 (1.12.E).

Vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini) Vievyje įrengta 2013 metais, t. y. dar prieš įsigaliojant nurodytiems teisės aktams, įpareigojantiems duomenų valdytoją prieš pradedant tvarkyti duomenis atlikti numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, bendrasis teisės principas „įstatymas atgal negalioja“. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Teisės aktų galiojimas atgaline data yra galimas tik išimtiniais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms, t. y. kai tą aiškiai nurodo įstatymas. BDAR 99 straipsnyje, reglamentuojančiame šio teisės akto įsigaliojimą ir taikymą, įtvirtinta, kad BDAR įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Savo ruožtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės institucijų norminiai teisės aktai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1146 patvirtintas Asmens duomenų tvarkymo Elektrėnų savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 20 d., įsigaliojo 2018 m. gruodžio 21 d. (TAR, 2018 m. gruodžio 20 d., Nr. 20992), pačiame apraše nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1T-35 (1.12.E) patvirtintas Duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, sąrašas įsigaliojo 2019 m. kovo 15 d. Todėl, Administracijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo taikyti nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų vaizdo stebėjimui kamera (duomenys neskelbtini) Vievyje, įrengta dar 2013 metais, juolab kad tose operacijose neatsirado reikšmingų pokyčių, nepradėtos naudoti naujos technologijos, duomenys nebuvo pradėti tvarkyti kitu tikslu nei iki tol, neatsirado naujų rizikų, susijusių su kibernetinėmis atakomis, ir kt.

Administracija 2022 m. spalio 18 d. VDAI adresuotame rašte Nr. 03.2-1246 taip pat nurodė, kad jei vis tik VDAI mano, kad (duomenys neskelbtini) Vievyje vykdomam vaizdo stebėjimui 2013 metais įrengta kamera yra tikslinga atlikti poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą, tokį vertinimą Administracija pasirengusi atlikti, tai ji ir padarė savo iniciatyva: dėl atsiradusio poreikio vykdyti papildomu viešųjų vietų vaizdo stebėjimą Administracija 2022 m. pabaigoje atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kurio metu taip pat buvo įvertintas ir visų Elektrėnų savivaldybės teritorijoje 2013 m. įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis atliekamas viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, kurio metu gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys. Administracija geranoriškai bendradarbiavo su VDAI, buvo pasirengusi vykdyti jos nurodymus, rekomendacijas, bet po neproporcingai ilgo, objektyviai nepagrįsto, daugiau kaip 16 mėnesiu trukusio skundo nagrinėjimo jai buvo taikyta sankcija (pareikštas papeikimas).

Administracija nesutinka su VDAI išvada, kad Administracijos (duomenys neskelbtini) Vievyje vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka visų sąlygų, kurioms esant Administracija galėtų remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga.

Pareiškėja pabrėžia, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymu nustatytu (priskirtu) savivaldybių funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąja tvarka, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimu prevencijos priemones (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktas). Būtent įgyvendinant šią funkciją nuo 2013 m. Elektrėnų savivaldybės teritorijos tam tikros viešosios erdvės (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) Vievyje) yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Tad šiuo atveju duomenų tvarkymo teisėtumo pagrindas - tiesiogiai įstatyme įtvirtintų teisės normų vykdymas, tai visiškai atitinka BDAR 6 straipsnio reikalavimus: duomenų tvarkymo pagrindas nustatytas duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktas); duomenų tvarkymas būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (Konstitucijos ir įstatymo nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija - dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones) (šiuo atveju tenkinamos abi sąlygos); valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama (nė viena kompetentinga institucija nenustatė priešingai).

BDAR 6 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, kad būtų laikomasi 1 dalies c ir e punktų, tiksliau nustatydamos konkrečius duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus ir kitas teisėto ir sąžiningo duomenų tvarkymo užtikrinimo priemones, įskaitant kitais specialiais IX skyriuje numatytais duomenų tvarkymo atvejais. Šiuo tikslu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtintas Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašas, kuris išsamiai reglamentuoja vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtis, duomenų valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, vaizdo duomenų teikimą ir duomenų gavėjus, technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, vaizdo duomenų saugumo pažeidimų valdymo ir reagavimo į šiuos pažeidimus tvarką, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo tvarką.

Administracija taip pat nesutinka su VDAI išvada, kad Administracijos (duomenys neskelbtini) Vievyje vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c, ir e punktuose nustatytus reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymui.

Pareiškėja nurodo, kad VDAI neginčijo, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų, įskaitant ir trečiojo suinteresuoto asmens, interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už pareiškėjo lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje.

Administracija teikė VDAI paaiškinimus apie tai, kad įvertinusi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias erdves, pamėgtas gyventojų susibūrimo vietas, vietas, kuriose dažniausiai kyla grėsmė asmenims tapti nusikaltinų ar kitų teisės pažeidimų aukomis, nusprendė įrengti vaizdo stebėjimo kameras šiose teritorijose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) Vievyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – ir Elektrėnų PK) informuoja Administraciją apie tai, kad dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sumažėjo nusikalstamumas, kad vaizdo stebėjimo sistema yra efektyvi nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir tyrimo priemonė. Taigi Administracijos vykdomas viešųjų vietų vaizdo stebėjimas yra ne tik, kad siekiamam tikslui proporcinga, bet ir efektyvi prevencinė, atgrasomoji priemonė, toks stebėjimas leidžia sumažinti pavojaus asmenų saugumui tikimybę. Pats procesas yra reglamentuotas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtais teisės aktais: 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtintu Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašu; 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 03V-464 patvirtintais Elektrėnų savivaldybės administracijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatais (TAR, 2011 m. liepos 25 d., Nr. 01174) (2022 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 03V-116 patvirtinti nauji Elektrėnų savivaldybės administracijos informacinės sistemos technologijų ir duomenų saugos nuostatai (TAR, 2022 m. kovo 31 d., Nr. 6406)), 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1146 patvirtintu Asmens duomenų tvarkymo Elektrėnų savivaldybės administracijoje tvarkos aprašu (2022 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 03V-E-575 naujai patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo Elektrėnų savivaldybės administracijoje taisyklės (TAR, 2022 m. rugsėjo 29 d., Nr. 19774). VDAI nenustatė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų teisės aktų neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

Administracija yra įsitikinusi, kad tinkamai įgyvendina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintus reikalavimus. Administracija vykdo nuolatinį vaizdo stebėjimą ir laikiną vaizdo duomenų įrašymą (duomenys neskelbtini) Vievyje. Vaizdo stebėjimo tikslas - užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, Savivaldybės turto apsaugą, gyventojų saugumą, fiksuoti teisės pažeidimus, naudoti vaizdo stebėjimo metu gautus duomenis tiriant administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas. (duomenys neskelbtini) Vievyje vykdomo vaizdo stebėjimo metu yra tvarkomi į stebėjimo lauką patekusių fizinių asmenų duomenys: asmens atvaizdas, automobilių valstybiniai numeriai, vaizdo stebėjimo data, laikas. Vaizdo stebėjimų kamerų informacija yra saugoma atskirame nuo kamerų įrenginyje. Vaizdo įrašymo įrenginiai nustatyti taip, kad pasibaigus nustatytam vaizdo duomenų saugojimo laukui, įrenginys ištrina seniausius įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašomi naujausi vaizdai. Tais atvejais, jeigu vaizdo įrašų duomenys naudojami kaip įrodymai civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje, kitais įstatymų nustatytais atvejais, vaizdo duomenys gali būti saugomi tiek, kiek reikalinga šiems duomenų tvarkymo tikslams, sunaikinami nedelsiant, kai tampa nereikalingi. Vaizdo kamerų, duomenų įrašymo ir tvarkymo programinės ir techninės įrangos priežiūrą vykdo Administracijos paskirtas IS administratorius, tik jis turi teisę daryti vaizdo įrašų kopijas ir jų įrašymą į laikmenas. Vaizdo duomenų informacijos saugą užtikrina Administracijos paskirtas IS duomenų saugos įgaliotinis. Tvarkyti vaizdo duomenis turi teisę tik įgalioti asmenys, pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį. Naudojamoje vaizdo stebėjimo (įrašymo) techninėje bei programinėje įrangoje įdiegtos saugumo priemonės, užtikrinančios, kad prie vaizdo duomenų turi teisę jungtis slaptažodžiais tik įgalioti asmenys jiems pavestoms vaizdo duomenų tvarkymo funkcijoms įgyvendinti. Duomenų subjekto teisė susipažinti su tvarkomais apie jį vaizdo duomenimis įgyvendinama sudarant duomenų subjektui galimybę peržiūrėti Administracijos patalpose vaizdo įrašą ar, duomenų subjekto prašymu, pateikiant vaizdo įrašo kopiją ar nuotrauką. Duomenų subjektas, norėdamas susipažinti su tvarkomais apie jį vaizdo duomenimis, turi pateikti prašymą, kuriame nurodoma data, vieta, laikas, nurodomi duomenų subjektą identifikuojantys požymiai. Gavus duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir patikrinus duomenų subjekto tapatybę, duomenų subjektui suteikiama informacija, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi ir pateikiami duomenų subjektui prašomi duomenys (sudaroma galimybė Administracijos patalpose peržiūrėti vaizdo įrašą arba, duomenų subjekto prašymu, pateikiama vaizdo įrašo kopija išorinėje duomenų laikmenoje ar nuotrauka). Administracija, gavusi duomenų subjekto prašymą susipažinti su tvarkomais apie jį vaizdo duomenimis, turi teisę paprašyti pateikti papildomą informaciją, susijusią su duomenų tvarkymu (data, vieta, laikas, duomenų subjekto atvaizdo kopija, duomenų subjekto išoriniu požymiu aprašymas, kt.), kurie suteiktu galimybe Administracijai identifikuoti duomenų subjektą vaizdo įraše. Tais atvejais, kai Administracija pagal duomenų subjekto pateiktą informaciją (datą, laiką, atvaizdą ar kitų identifikacinių duomenų) negali identifikuoti duomenų subjekto vaizdo įraše. Administracija informuoja duomenų subjektą apie tai raštu. Visą nurodytą procesą reglamentuoja Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtintas Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašas.

Administracija, kaip duomenų valdytoja, nėra gavusi jokių asmenų prašymų, skundų, susijusių su Administracijos vykdomu viešųjų vietų vaizdo stebėjimu. Priešingai, Elektrėnų savivaldybės gyventojai pasisako už papildomą tokių priemonių diegimą. Administracijos 2020-2022 m. vykdytų Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausų dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatai atskleidė, kad būtent už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą, kaip vieną labiausiai saugumo jausmą gyvenamojoje aplinkoje padidinančią priemonę, pasisako dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų, todėl, Administracijos vertinimu, vaizdo stebėjimo sistema duoda pozityvų efektą kuriant saugesnę aplinką, yra adekvati, tinkama ir tokia, kuri būtina tikslui pasiekti.

Pareiškėja pabrėžia, kad asmenys, prieš patekdami į Vievio miestą, yra informuojami apie miesto teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą matomose vietose pritvirtintose informacinėse lentelėse, nurodant vaizdo stebėjimo tikslą, duomenų valdytojo bei duomenų apsaugos pareigūno kontaktus, taip pat nurodoma, kad išsamesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą galima rasti Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje www.elektrenai.lt Administracijos vertinimu, VDAI reikalavimas, kad prieš patenkant į konkrečių vaizdo kamerų, įskaitant įrengtų (duomenys neskelbtini) Vievyje, stebėjimo lauką asmenys būtų informuojami apie konkrečios Vievio miesto teritorijos stebėjimą, yra perteklinis ir niekuo nepagrįstas.

Pareiškėja pabrėžia, kad duomenys laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi. BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas). Pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašo 11-14 punktus, (duomenys neskelbtini) Vievyje yra vykdomas nuolatinis vaizdo stebėjimas, vaizdo stebėjimo sistema užtikrina nepertraukiamą vaizdo perdavimą, skaitmeninį įrašymą ir jo automatinį išsaugojimą, fiksuojama įrašomos informacijos data ir tikslus laikas, informacija saugoma ne mažiau kaip 45 paras. Vaizdo įrašymo įrenginiai nustatyti taip, kad pasibaigus nustatytam vaizdo duomenų saugojimo laikui, įrenginys ištrina seniausius įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašomi naujausi vaizdai. Vykdant vaizdo stebėjimą ir laikina vaizdo duomenų įrašymą, taikomos Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašo bei Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 03V-464 patvirtintuose Elektrėnų savivaldybės administracijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatuose (TAR, 2011 m. liepos 25 d., Nr. 01174) (2022 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 03V-116 patvirtinti nauji Elektrėnų savivaldybės administracijos informacinės sistemos technologijų ir duomenų saugos nuostatai (TAR, 2022 m. kovo 31 d., Nr. 6406), nustatytos techninės ir organizacinės duomenų saugumo priemonės. Tvarkyti vaizdo duomenis turi teisę tik įgalioti asmenys, pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį. Naudojamoje vaizdo stebėjimo (įrašymo) techninėje bei programinėje įrangoje įdiegtos saugumo priemonės, užtikrinančios, kad prie vaizdo duomenų turi teisę jungtis slaptažodžiais tik įgalioti asmenys jiems pavestoms vaizdo duomenų tvarkymo funkcijoms įgyvendinti. Kadangi (duomenys neskelbtini) Vievyje įrengta kamera gautu vaizdu Įrašymas yra laikinas, asmens duomenys tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui. Administracija nesutinka su VDAI išvada, kad 45 parų vaizdo įrašų saugojimo terminas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir neatitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatų.

Pareiškėja nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašo 18 punkte reglamentuota, kad nuolatinį tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius vykdo duomenų tvarkytojo paskirti operatoriai, kurie privalo pildyti ir tvarkyti pastebėtu Įvykiu registracijos žurnalą. Operatoriai, vykdydami tiesioginį vaizdo stebėjimą, pastebėję vykdoma / įvykdytą nusikalstama veika ar administracini nusižengimą, kita įvyki, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsdami informuoti policija ar kitas šių administraciniu nusižengimu tyrimą vykdančias institucijas. Informacija apie įvykį, duomenų apie įvykį perdavimo policijai ir kiti operatoriaus veiksmai registruojami pastebėtų įvykių žurnale. Toks įpareigojimas buvo perkeltas ir į 2019 m. gegužės 6 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 03S-202 (9.5 papunktis) prašymo 3 priedo 4 priedas). Administracija nesutinka su VDAI padaryta išvada, jog ne kiekvienu atveju vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys (įskaitant asmens duomenis) gali būti perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui ir kitoms institucijoms, o tik dėl jų žinioje esančiu administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų ir tik esant jų prašymui, užfiksuota galimai vykdoma / įvykdyta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas, kitas įvykis, turėtu turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui. VDAI, vertindama asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimą BDAR, rėmėsi kitu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašo punktu (22 punktu), reglamentuojančiu visai kitus teisinius santykius, dėl to padarė visiškai nepagrįstą išvadą.

Pareiškėja nurodo, kad su VDAI taikyta sankcija - pareikštu papeikimu nesutinka dėl prieš tai skunde išdėstytų argumentų.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. IK-1396-142/2011). VDAI vertinimu, nors ADTAĮ nustatytas skundo išnagrinėjimo terminas buvo pasibaigęs sprendimo priėmimo metu, tačiau teisinis pagrindas užbaigti A. M. skundo nagrinėjimą ir priimti atitinkamą sprendimą nebuvo išnykęs, todėl ši Administracijos nurodyta aplinkybė nedaro Inspekcijos Sprendimo.

Administracijos neneigia, jog A. M. skundo nagrinėjimas užtruko ilgiau nei ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas skundo nagrinėjimo terminas, tačiau tai lėmė priežiūros institucijai teikiamų skundų, asmenims siekiant išspręsti ginčą dėl asmens duomenų tvarkymo ar apginti savo teises, skaičiaus išaugimas, 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos žmogiškųjų išteklių valdymo atskaitos Nr. 1V-10 (Inspekcijoje gauta 2021 m. gegužės 27 d., reg. Nr. 1R-3741(1.20) išvadose patvirtintas faktas, kad Inspekcijoje tinkamam funkcijų įgyvendinimui buvo nustatytas 32 papildomų pareigybių poreikis, o tai neabejotinai turėjo įtakos Inspekcijos funkcijų vykdymui, A. M. skundą nagrinėjusio Inspekcijos specialisto darbo krūviui. Taip pat įtakos A. M. skundo nagrinėjimo trukmei turėjo poreikis ne kartą kreiptis tiek į Administraciją (2022 m. vasario 18 d. Nr. 2R-759 (2.13.Mr), 2022 m. rugsėjo 19 d. Nr. 2R-4743 (2.13.Mr), 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2R-4960 (2.13.Mr)), tiek į kitą A. M. skųstą asmenį - Lietuvos policiją (2022 m. balandžio 1 d. Nr. 2R-1471 (2.13.Mr), 2022 m. spalio 27 d. paklausimas elektroniniu paštu), skundo medžiagos gausa ir aplinkybių sudėtingumas.

Atsakovė pabrėžia, kad tiek ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje, tiek Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. IT-20 (1.12.E.) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 34 punkte nustatytas terminas sprendimo priėmimui, tačiau nei šiose teisės aktų nuostatose, nei BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato priežiūros institucijų įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, nėra nustatytas naikinamasis terminas duomenų valdytojui paskirti poveikio priemones nustačius asmens duomenų teisės aktų pažeidimus. Dėl Administracijos atžvilgiu pritaikytų poveikio priemonių (papeikimo, nurodymo, duomenų tvarkymo apribojimo) skyrimo naikinamųjų terminų asmens duomenų apsaugą bei Inspekcijos įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

Inspekcija pažymi, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir ADTAĮ. Pagal šiuos teisės aktus vaizdo stebėjimui taikomos bendrosios asmens duomenų tvarkymo nuostatos - vaizdo stebėjimas laikomas teisėtu, jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų. Administracijos teiginys, kad „kaip vienintelis Administracijos (duomenys neskelbtini) Vievyje vykdomo vaizdo stebėjimo pagrįstumo ir teisėtumo įrodymas VDAI išimtinai priimtinas yra tik atlikto poveikio duomenų apsaugai vertinimo pateikimas“ yra nepagrįstas, kadangi Inspekcija Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo atitikimą BDAR nuostatoms išsamiai vertino tiek per BDAR 5 straipsnio, tiek per BDAR 6 straipsnio atitikties prizmę.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (žr., 2021 m. liepos 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje eA-745-261/2021 ir joje minimą praktiką). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog priežiūros institucija privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (žr., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020). Pažymėtina, kad Administracija turėjo teisę visą A. M. skundo nagrinėjimo laikotarpį savo iniciatyva teikti ir kitą reikšmingą informaciją bei pagrindžiančius įrodymus, kad įvykdytų jai taikomą pareigą įrodyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą Inspekcijai (ši teisė Administracijai nurodyta, tačiau kai kuriuos įrodymus (pvz., PDAV 2022 m. gruodžio 21 d. ataskaitos Nr. 03B-24 bei Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausos dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatų suvestinės kopijas) Administracija pateikė tik teismui kartu su skundu, o Inspekcijai A. M. skundo nagrinėjimo metu nepateikė, nors Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2R-4743 (2.13.Mr) prašė Administracijos įrodyti, kad vaizdo stebėjimo vykdymas adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, yra būtinas Įstatymo 6 straipsnio 34 punkte nurodytos funkcijos tinkamam įgyvendinimui, ir kad kitų priemonių, keliančių mažesnį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, pasitelkimas nebūtų efektyvus pasiekti nustatytiems tikslams (pvz., pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą vykdant vaizdo stebėjimą minėtu adresu)“.

Žemesnės instancijos teismas

29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė 2010 m. liepos 13 d. Nuomonėje dėl atskaitomybės principo yra identifikavusi esminį duomenų valdytojų poreikį taikyti tikras ir veiksmingas duomenų apsaugos priemones, skirtas geram duomenų apsaugos valdymui, kartu sumažinant teisinę, ekonominę ir reputacijos riziką, kuri gali kilti dėl prastos duomenų apsaugos praktikos; atskaitomybės mechanizmais būtent ir siekiama šių tikslų.

Atsakovė pabrėžia, kad Europos duomenų apsaugos valdybos (toliau – ir EDAV) 2020 m. sausio 29 d. Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus (toliau – ir Vaizdo stebėjimo gairės) 41 punkte pažymėta, kad asmens duomenys galėtų būti tvarkomi naudojant stebėjimą vaizdo kameromis pagal 6 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu tai būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant viešosios valdžios funkcijas. Gali būti, kad vykdant viešosios valdžios funkcijas toks duomenų tvarkymas neleidžiamas, tačiau kiti teisiniai pagrindai, pavyzdžiui, „sveikata ir sauga“, kuriais siekiama apsaugoti lankytojus ir darbuotojus, gali suteikti ribotas duomenų tvarkymo galimybes, kartu atsižvelgiant į BDAR prievoles ir duomenų subjektų teises. Atsakovės vertinimu, Administracija, vadovaudamasi atskaitomybės principu, turėjo Inspekcijai pateikti pakankamai įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas vykdant vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje „yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas“, tam, kad Inspekcija būtų galėjusi konstatuoti, jog Administracija gali remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga tvarkant viešų vietų, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, vaizdo stebėjimo metu renkamus asmens duomenis.

Administracija, 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 03.2-1131 (Inspekcijoje gauta 2022 m. rugsėjo 27 d., reg. Nr. 1R- 5645(2.13.Mr)) teikdama paaiškinimus dėl A. M. skundo, nurodė, kad vaizdo stebėjimo vykdymo tikslai yra užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, taip pat Administracija informavo Inspekciją, kad „Įvertinus savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias erdves, pamėgtas gyventojų susibūrimo vietas, vietas, kuriose dažniausiai kyla grėsmė asmenims tapti nusikaltinų ar kitų teisės pažeidimų aukomis, buvo nuspręsta įrengti vaizdo stebėjimo kameras šiose savivaldybės teritorijose, iš jų ir (duomenys neskelbtini) Vievyje “, tačiau tokio vertinimo atlikimo ir jo turinio įrodymų Inspekcijai nagrinėjant A. M. skundą Administracija nepateikė, tad Inspekcija negalėjo įvertinti vaizdo stebėjimo kamerų sistemos įrengimo pagrįstumo ir šį aplinkybė buvo pažymėta Sprendime.

Inspekcija neginčijo, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už trečiojo suinteresuoto asmens lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje. Tačiau Administracija, vadovaujantis atskaitomybės principu, nepateikė pakankamai įrodymu (atitinkamo vertinimo), iš kurių Inspekcija būtų galėjusi padaryti neabejotiną išvadą, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) įgyvendinti, taip pat Administracija nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai nėra netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, pavyzdžiui, pateikiant įrodymais pagrįstą informaciją apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir pan. Atsižvelgiant į tai Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad viešų vietų, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, vaizdo stebėjimo poreikis yra pakankamai pagrįstas.

Pažymėtina, kad PDAV neatlikimas nevertintas kaip vienintelis faktorius, lėmęs sprendimą pripažinti, kad Administracija neįrodė, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimui pagrįsti gali remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, kadangi Administracija galėjo pateikti savo atitinkamą kitokį vertinimą, kitus įrodymus, kurių pagrindu Inspekcija būtų galėjusi spręsti dėl viešųjų vietų stebėjimo būtinumo. Taip pat atkreiptinas Teismo dėmesys, kad Teismui kartu su skundu pateiktos Administracijos atlikto PDAV 2022 m. gruodžio 21 d. ataskaitos Nr. 03B-24 bei Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausos dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatų suvestinės kopijos nagrinėjant A. M. skundą Inspekcijai nebuvo pateiktos.

29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2004 m. vasario 11 d. Nuomonės dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis 7 antraštinės dalies D punkte pasisakyta, kad principas, jog „duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams, visų pirma reiškia, kad CCTV ir panaši vaizdo stebėjimo Įranga gali būti naudojama tik papildomai, t. y.: tokiais tikslais, kurie iš tikrųjų pateisina tokių sistemų naudojimą. Proporcingumo principas reiškia, kad šios sistemos gali būti naudojamos, jei kitos fizinio ir (arba) loginio pobūdžio prevencijos, apsaugos ir (arba) saugumo priemonės, kurioms nereikia gauti vaizdo, pvz., šarvuotų durų naudojimas kovojant su vandalizmu, automatinių vartų ir Įtaisų Įrengimas, bendros signalizacijos sistemos, geresnės ir stipresnis gatvių apšvietimas naktį ir t. t. - akivaizdžiai nepakankamas ir (arba) netaikomas pirmiau minėtiems teisėtiems tikslams“. Administracija nepateikė informacijos ir įrodymų, kad nustatytiems tikslams pasiekti be vaizdo stebėjimo buvo naudoti kiti būdai ar priemonės ir kodėl tokie būdai ar priemonės yra (buvo) nepakankamos / netinkamos, nors Inspekcija šios informacijos prašė 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2R-759 (2.13.Mr).

Administracija A. M. skundo nagrinėjimo metu vadovaujantis atskaitomybės principu priežiūros institucijai neįrodė asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo būtinumo, o tai yra sudėtinė sąlyga siekiant remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, todėl Inspekcija nesutinka, kad Sprendimo dalis dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo atitikimo BDAR reikalavimams yra nepagrįsta.

Administracija nepateikė įrodymų, kad prieš patenkant į konkrečių vaizdo kamerų, įskaitant įrengtų adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, stebėjimo lauką asmenys būtų informuojami apie konkrečios Vievio miesto teritorijos stebėjimą. Taigi Administracija, informuodama asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą tik prie įvažiavimo į Vievio miestą, netinkamai įgyvendina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą, kadangi Inspekcija neturi duomenų, kad vaizdo stebėjimas apimtų absoliučiai visą Vievio miesto teritoriją, todėl asmenys, besilankantys Vievio viešose vietose, neinformuojami apie vykdomą konkrečios miesto teritorijos vaizdo stebėjimą.

2020 m. sausio 29 d. Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus 113 punkte akcentuojama, kad informacija apie vaizdo stebėjimo kameromis vykdomą stebėjimą turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje). Nebūtina atskleisti informacijos apie kameros buvimo vietą, jeigu nėra jokių abejonių dėl stebimų vietų ir nedviprasmiškai paaiškinamos stebėjimo aplinkybės. Duomenų subjektas turi sugebėti įvertinti kameros filmuojamą plotą, kad galėtų išvengti stebėjimo arba prireikus pakeisti savo elgesį.

Inspekcija Sprendime vertino, kad informavimas apie vykdomą stebėjimą Vievio mieste vien tik miesto prieigose nesudaro duomenų subjektui galimybės įsivertinti stebimo vaizdo aprėptį, todėl ir konstatavo, kad Administracija netinkamai įgyvendina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą.

Pagal Aprašo 13 punktą matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi 45 paras. Pasak Gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus, kuo ilgesnis saugojimo laikotarpis nustatomas (ypač kai jis ilgesnis negu 72 valandos), tuo daugiau reikia pateikti argumentų, susijusių su tikslo teisėtumu ir saugojimo būtinumu. Taigi, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą. Minėtose gairėse pažymima, kad būtent duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į būtinumo ir proporcingumo principus, privalo apibrėžti saugojimo laikotarpį ir įrodyti atitiktų BDAR nuostatoms (Gairių 120, 121 punktai). Inspekcijai nagrinėjant A. M. skundą Administracija nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagristų būtent tokios trukmės (45 parų) duomenų saugojimo laikotarpi. Administracija tik skunde Teismui nurodė, kad 45 parų trukmės vaizdo duomenų saugojimas yra atliekamas archyvavimo tikslu, Inspekcija nenustatė, kad toks tikslas (archyvavimas) būtų nurodytas Apraše. Aprašo 47.2.5 papunktyje nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius „tvarko viešosios erdvės nuolatinio ir laikino stebėjimo ir įrašymo duomenis viešų teritorijų saugumo užtikrinimo, vykdant vaizdo stebėjimą ir Įrašymą, tikslais“, tačiau archyvavimo tikslas vaizdo duomenų saugojimui nėra minimas, todėl Inspekcija Sprendime negalėjo daryti išvados, kad 45 parų vaizdo įrašų saugojimo terminas yra proporcingas siekiamiems tikslams nesant būtent tokios asmens duomenų saugojimo trukmės pagrindimo. Be to, BDAR preambulės 158 punkte nurodyta, kad „Valdžios institucijos arba viešosios ar privačios Įstaigos, kurios saugoja viešojo intereso įrašus, turėtų būti tarnybos, kurios pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę turėti teisinę prievolę įgyti, saugoti, įvertinti, suorganizuoti, apibūdinti, pranešti, propaguoti, skleisti ir teikti prieigą prie ilgalaikę vertę turinčių bendrojo viešojo intereso įrašų“, tačiau, Inspekcijos vertinimu, Administracija nepagrindė, kad jai būtų taikoma ši BDAR sąlyga.

Įvertinusi Administracijos 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. 03.2-276 (reg. Inspekcijoje Nr. 1R- 1247(2.13.Mr)) pateiktus vaizdo stebėjimo, vykdomo adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje apimties įrodymus (užfiksuotas ekrano vaizdo nuotraukas), Inspekcija nustatė, kad šiomis kameromis stebimos ne tik viešos erdvės (gatvės, šaligatviai), tačiau ir individualūs namai, ir kiti pastatai. A. M. skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra duomenų, jog Administracija būtų įpareigota stebėti privatų turtą ar kad vaizdo stebėjimas būtent tokia apimtimi (stebint ne tik viešas teritorijas) turėtų kitą teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai Sprendime padaryta išvada, kad Administracija nesilaiko duomenų kiekio mažinimo principo reikalavimų vykdant kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto vaizdo stebėjimą ir tvarkant šio stebėjimo metu surinktus perteklinius asmens duomenis. Taip pat Administracija nepateikė Inspekcijai informacijos ir įrodymų, kad nustatytiems tikslams pasiekti be vaizdo stebėjimo buvo naudoti kiti būdai ar priemonės ir kodėl tokie būdai ar priemonės yra (buvo) nepakankamos / netinkamos.

Inspekcija, atsižvelgdama į A. M. skundo nagrinėjimo medžiagoje esančią informaciją, Sprendime padarė išvadą, jog Administracija, atsižvelgiant į atskaitomybės principo reikalavimus, nepateikė Inspekcijai pakankamai informacijos ir įrodymų (pvz., atitinkamo vertinimo), jog asmens duomenų tvarkymo operacija - vaizdo stebėjimo priemonėmis renkamų asmens duomenų nuolatinis teikimas savo iniciatyva Lietuvos policijai - yra Sąjungos arba valstybės narės teisėje nustatyta būtina ir proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti tikslus, dėl kurių vykdomas būtent toks asmens duomenų teikimas (BDAR 6 straipsnio 3 dalis).

Administracija nepateikė pakankamai argumentacijos, atitinkamo vertinimo ir įrodymų, kad asmens vaizdo duomenų teikimas Lietuvos policijai (nesant Lietuvos policijos prašymo) yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje atsižvelgiant į siekiamus įgyvendinti tikslus. Taip pat Inspekcijai nagrinėjant A. M. skundą, nebuvo pateiktas išsamus PDAV ar kitas vertinimas, kuriame būtų visapusiškai įvertinti visi su tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymu (viešosios vietos stebėjimas bei tokių surinktų asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai) susiję aspektai. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai dėl Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo būtina ir proporcinga priemonė Administracijos siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves įgyvendinti. Be to, kadangi Inspekcija nustatė, jog pats A. M. asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo veiksmas (rinkimas vaizdo stebėjimo priemonėmis) atliktas pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c, ir e punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat kad Administracijos vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka visų sąlygų, kurioms esant Administracija galėtų remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga, taip pat vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pripažintina, kad šiuo atveju Administracijos tvarkomų A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai taip pat pažeidė A. M., kaip duomenų subjekto BDAR prasme, teises, todėl skundo dalis dėl A. M. asmens duomenų perdavimo atitikimo BDAR reikalavimams buvo teisėtai pripažinta kaip pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytą, Inspekcija, priimdama Sprendimą, negalėjo konstatuoti, kad duomenų tvarkymo operacija - Administracijos surinktų A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai - atitinka visas būtinas sąlygas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto teisinio pagrindo taikymui, kadangi Inspekcija, įvertinusi skundo medžiagoje esančius įrodymus, nenustatė, jog toks nuolatinis duomenų perdavimas yra teisės aktais nustatyta būtina ir proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti Administracijos nustatytus tikslus, taip pat Inspekcija nenustatė, kad toks asmens duomenų tvarkymas atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

BDAR preambulės 129 punkte numatyta, jog kiekviena priežiūros institucijos taikoma priemonė turi būti tinkama, būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. BDAR preambulės 148 punkte taip pat pažymima, kad siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas.

Vadovaujantis šiomis BDAR nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad Administracija padarė pažeidimą dėl vaizdo stebėjimo kameromis vykdomo viešų vietų stebėjimo metu renkamų asmens duomenų tvarkymo ir kad toks duomenų tvarkymas daro įtaką ne tik A. M., bet ir kitų asmenų, laisvai judančių Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo zonose, teisėms ir laisvėms (Aprašo 11 punkte nurodyta, kad Administracija vykdo Elektrėnų ir Vievio miestų bei Semeliškių miestelio viešų vietų vaizdo stebėjimą), Inspekcija savo kompetencijos ribose nusprendė taikyti tas poveikio priemones (pareikšti papeikimą, nustatyti laikiną asmens duomenų tvarkymo apribojimą bei teikti nurodymus, kurių įgyvendinimas užtikrintų Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo atitikimą BDAR reikalavimams), kurios būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, pakankamai atgrasančios ir veiksmingos, kas leistų pasiekti BDAR nustatytų tikslų.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Sprendimo antraštinėje dalyje „Dėl reikalavimo įvertinti, ar Lietuvos policija, tvarkydama asmens duomenis, privalo informuoti apie duomenų tvarkymo pagrindus“ nėra tiesiogiai vertinamas Administracijos vykdomo asmens duomenų tvarkymo atitikimas teisės aktų reikalavimams, nedaro poveikio Administracijos teisėms ir laisvėms, todėl, Inspekcijos manymu, Administracijos prašymas teismui panaikinti visą Sprendimą, įskaitant šią Sprendimo dalį, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus apskr. VPK) su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad A. M. policijai perduotus vaizdo duomenis, susijusius su galimu teisės pažeidimu, tvarkė Elektrėnų savivaldybės administracija (duomenų valdytoja), pasitelkdama duomenų tvarkytoją UAB „Eurointegracijos projektai“. Elektrėnų savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (taigi įskaitant ir Vievio seniūniją) vykdo vaizdo stebėjimą (vaizdo stebėjimo vietos nurodytos Aprašo 11 punkte) ir tvarko šiuo būdu užfiksuotus vaizdo duomenis. Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas - valdžios funkcijų įgyvendinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau - Vietos savivaldos įstatymas). Aprašo 18 punkte nurodyta, kad nuolatinį tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius vykdo duomenų tvarkytojo (įmonės, teikiančios tiesioginio vaizdo duomenų stebėjimo per monitorių paslaugas) paskirti operatoriai, kurie, pastebėję vykdomą (įvykdytą) nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ar kitas šių administracinių nusižengimų tyrimą vykdančias institucijas. Aprašo 22 punkte taip pat nurodyta, kad vaizdo duomenys (vaizdo įrašai) apie užfiksuotą galimai vykdomą (įvykdytą) nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, gali būti perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui ir kitoms institucijoms dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, jų prašymu, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones; šiuo pagrindu ir bendradarbiauja Elektrėnų savivaldybė ir Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK, įgyvendindami įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. jei Elektrėnų savivaldybės administracija, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje vykdydama vaizdo stebėjimą, pati ar pasitelkdama duomenų tvarkytoją nustato, kad galėjo būti padaryta ar yra daroma nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas (kaip įvyko ir pareiškėjo atveju, UAB „Eurointegracijos projektai“ operatorei nustačius, kad pereidamas kelią ne per pėsčiųjų perėją pareiškėjas galbūt padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą), tokią informaciją teikia Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK, kad jis pagal savo kompetenciją reaguotų į galbūt daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą. Tokiu atveju Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK, kaip nustatyta Apraše, yra duomenų gavėjas, ir tam, kad teisėtai būtų gaunami duomenys apie galbūt daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nereikia sudaryti atskiros duomenų gavimo sutarties, nes kiekvienas asmuo (nesvarbu, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo, viešas ar privatus subjektas) turi teisę pranešti policijai apie jam žinomą daromą ar padarytą teisės pažeidimą ir pridėti teisės pažeidimo faktą patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, teisės pažeidimo vietoje užfiksuotas nuotraukas, vaizdo įrašą ir pan., o policija privalo į tokius pranešimus reaguoti, vykdydama jai pavestas viešosios valdžios funkcijas (asmens duomenų tvarkymas vykdant šias funkcijas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą). Bendradarbiaudamas su Elektrėnų savivaldybės administracija, Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK tik suteikia patalpas adresu: Elektrėnai, Draugystės g. 32, kuriose duomenų tvarkytojos UAB „Eurointegracijos projektai“ operatoriai vykdo tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius, tačiau patys Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigūnai Elektrėnų savivaldybės kameromis fiksuojamų vaizdo duomenų nestebi ir prieigos prie vaizdo sistemos ir joje tvarkomų vaizdo duomenų neturi, todėl, vien suteikdamas patalpas, Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK neįgyja nei duomenų valdytojo, nei duomenų tvarkytojo statuso ir su šiuo statusu susijusių teisių bei pareigų duomenų subjekto atžvilgiu.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-414 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. 2021 m. gruodžio 14 d. skundu kreipėsi į Inspekciją (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-8065(2.13.)) dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo Vievio miesto viešojoje vietoje, dėl Administracijos vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai, taip pat dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus.

Išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą Inspekcija 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 3R-414 (2.13-1.E) pripažino A. M. skundą pagrįstu dalyje dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje vykdomo vaizdo stebėjimo bei pareiškėjo asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatoms (rezoliucinės dalies 1 p.). Inspekcija nusprendė Administracijai pareikšti papeikimą dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose įtvirtintų principų nesilaikymo atliekant vaizdo stebėjimo priemonėmis surinktų asmens duomenų tvarkymą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytų principų nesilaikymo teikiant vaizdo kameromis užfiksuotus asmens duomenis Lietuvos policijai (rezoliucinės dalies 2 p.); nustatytu terminu atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu gautų asmens duomenų tvarkymo (rezoliucinės dalies 3 p.); nustatyti laikiną Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų tvarkymo apribojimą iki kol vaizdo duomenų tvarkymas bus suderintas su Sprendime nustatytomis pažeistomis BDAR nuostatomis (rezoliucinės dalies 4 p.). Inspekcija A. M. skundą dalyje dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus atmetė (rezoliucinė dalies 5 p.).

Administracija, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-414 (2.13-1.E) panaikinti visa apimtimi; 2) panaikinti Sprendimo 1 ir 2 punktus, jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo.

Dėl praleisto termino Sprendimui priimti

ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, o bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Atsakovė pripažįsta, jog praleido ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrą 6 mėnesių terminą sprendimui dėl gauto skundo priimti. Paaiškino, jog termino praleidimą lėmė objektyvios priežastys, kaip riboti žmogiškieji ištekliai, personalo kaita, didėjantis specialistų darbo krūvis, gaunamų skundų sudėtingumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013). Taigi, kaip matyti iš šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).

Byloje nėra ginčo, kad Sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad Inspekcija būtų sąmoningai vilkinusi Skundo nagrinėjimą. Nors Sprendimas buvo priimtas ženkliai vėliau, nei ADTAĮ nustatytas terminas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs skundą padavusi asmens teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėja skunde taip pat tik bendrai nurodė, kad terminas buvo praleistas, kad jei duomenų valdytojui yra taikoma teisės aktuose nustatyta sankcija, ji turi būti pritaikyta per įstatyme nustatytus terminus. To reikalauja teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Tačiau kokios neigiamos pasekmės pareiškėjai dėl to kilo, skunde nėra nurodyta. ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamais, todėl naikinti Sprendimą dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl Sprendimo teisėtumo

Tarp šalių ginčas iš esmės kilęs tuo aspektu, ar Inspekcija, nagrinėdama A. M. skundą dėl galimų asmens duomenų tvarkymo (asmens privatumo) pažeidimų, kurie susiję su (duomenys neskelbtini), Vievyje atliekamo vaizdo stebėjimu, tinkamai vertino Administracijos paaiškinimus, argumentus, siekiant pagrįsti, kad vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) pagrįsti.

Kaip teigia pareiškėja, Inspekcija savo išvadą grindė tik tuo, kad Administracija nepateikė įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad (duomenys neskelbtini) vykdomas vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) įgyvendinti. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji tinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punkto reikalavimus. Taip pat teigia, kad vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini), Vievyje įrengta 2013 metais, t. y. dar prieš įsigaliojant teisės aktams, įpareigojantiems duomenų valdytoją prieš pradedant tvarkyti duomenis atlikti numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą. Todėl vertina, kad nėra teisinio pagrindo taikyti nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų vaizdo stebėjimui kamera (duomenys neskelbtini), Vievyje. Pabrėžia ir tai, kad Inspekcijai nurodė galinti atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Taip pat nurodė, kad 2022 m. pabaigoje atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kurio metu taip pat buvo įvertintas ir visų Elektrėnų savivaldybės teritorijoje 2013 m. įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis atliekamas viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, kurio metu gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys. Poreikį atlikti viešųjų vietų stebėjimą grindžia ir Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausa dėl viešo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje.

Tuo tarpu Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad Administracija, teikdama paaiškinimus nurodė neatlikusi PDAV, motyvuodama tuo, kad vaizdo stebėjimas vykdomas nuo 2013 metų ir BDAR nuostatos netaikomos atgaline tvarka. Inspekcija teigia, kad PDAV neatlikimas nevertintinas kaip vienintelis faktorius, lėmęs sprendimą, kadangi Administracija galėjo pateikti savo atitinkamą kitokį vertinimą, įrodymus, kurių pagrindu Inspekcija būtų galėjusi spręsti dėl viešųjų vietų stebėjimo būtinumo. Tačiau PDAV 2022 m. gruodžio 21 ataskaitos Nr. 03B-24 bei Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausos dėl viešo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatų suvestinės kopijos nagrinėjant A. M. skundą inspekcijai nebuvo pateiktos.

BDAR 4 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

BDAR 4 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Asmens duomenų (taip pat ir vaizdo duomenų) tvarkymas turi atitikti BDAR įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens duomenų tvarkymas (vaizdo stebėjimas) laikomas teisėtu tik jei jis atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo, vientisumo ir konfidencialumo principus bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas.

BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracija bendradarbiavo Inspekcijoje nagrinėjant A. M. skundą. Administracija raštu atsakė ir teikė papildomą informaciją ir paaiškinimus į visus Inspekcijos siųstus raštus dėl papildomos informacijos pateikimo.

Atsakydama į Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. 2R-759(2.13.Mr) Administracija nurodė, kad Elektrėnų savivaldybė, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, vykdo nuolatinį viešųjų erdvių stebėjimą ir laikiną vaizdo duomenų įrašymą, nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra vykdomas vaizdo stebėjimas. Atsakydama į 2022 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 2R-4743 (2.13. Mr) papildomai informavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktą, savivaldybė, vykdydama savarankišką funkciją ir užtikrindama viešąją tvarką, bendradarbiauja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatu. Elektrėnų policijos komisariatas nuolat informuoja, kad dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sumažėjo nusikalstamumas, kad vaizdo stebėjimo sistema yra efektyvi nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir tyrimo priemonė. Atsakydama į 2022 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 2R-4960 (2.13.Mr) nurodė: „jeigu, jūsų manymu, viešajai vietai stebėti 2013 metais įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis Vievio mieste yra tikslinga atlikti poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą, tokį vertinimą Administracija pasirengusi atlikti.“

Taigi matyti, kad Administracija iš esmės atliekamą vaizdo stebėjimą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatomis, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Administracija, tiek atliekant tyrimą Inspekcijoje, tiek skunde nurodo, kad kamera (duomenys neskelbtini), Vievyje buvo įrengta 2013 metais todėl BDAR nuostatos ankščiau įrengtai vaizdo stebėjimo kamerai nėra taikomos. Teismas su tokiais Administracijos argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad BDAR 35 straipsnis (1, 3 ir 4 dalys) įtvirtina privalomus atvejus duomenų valdytojui atlikti PDAV. BDAR nėra reglamentuota išimčių, numatančių, kad jeigu duomenų tvarkymo operacijas, dėl kurių privaloma atlikti PDAV, duomenų valdytojas pradėjo vykdyti iki BDAR įsigaliojimo, arba jas patikrino priežiūros institucija arba duomenų apsaugos pareigūnas pagal Direktyvos 95/46/EB 20 straipsnį ir kurios atliekamos taip pat, kaip ir prieš atliekant patikrinimą, dėl jų PDAV atlikti nebereikia. PDAV atlikimas yra tęstinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas ir duomenų valdytojai privalo nuolat vertinti dėl jų vykdomos duomenų tvarkymo veiklos kylančius pavojus, kad nustatytų atvejus, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies „fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors Administracija ir teigė, kad PDAV 2013 metais įrengtoms kameroms atlikti neprivalomas, 2022 m. gruodžio 21 d. atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

Teismas sutinka su Inspekcijos argumentais, kad Administracija, vadovaujantis atskaitomybės principu, turėtų pateikti pakankami įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas, vykdant vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad tiek pačiame Sprendime, tiek atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė, kad Inspekcija neginčijo, jog Elektrėnų savivaldybės gyventojų, įskaitant ir pareiškėjo, interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už pareiškėjo lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje. Tačiau Inspekcijos vertinimu, Administracija, vadovaujantis atskaitomybės principu, nepateikė pakankamai įrodymu (atitinkamo vertinimo), iš kurių Inspekcija būtų galėjusi padaryti neabejotiną išvadą, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) įgyvendinti, taip pat Administracija nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai nėra netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, pavyzdžiui, pateikiant įrodymais pagrįstą informaciją apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir pan. Atsižvelgiant į tai Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad viešų vietų, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, vaizdo stebėjimo poreikis yra pakankamai pagrįstas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT, vadovaudamasis tiek VDAI veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog VDAI privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, VDAI nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste VDAI, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi, VDAI turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Inspekcija į Sprendimą perkėlė visus Administracijos raštu duotus paaiškinimus ir motyvus. Tačiau nei Administracijos duotų paaiškinimų, nei jiems pagrįsti pateikto reglamentavimo nevertino. Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad iš esmės Inspekcija išvadą, kad Administracijos atliekamu duomenų tvarkymu pažeidžiamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas grindė tik aplinkybe, kad Administracija nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), iš kurių Inspekcija galėtų padaryti išvadą, neabejotiną išvadą, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešojo tvarka) įgyvendinti. Administracija nepateikė ir pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai nėra netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, pavyzdžiui, pateikiant įrodymais pagrįstą informaciją apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir pan.

Neturėdama minėtų įrodymų (atitinkamo vertinimo) Inspekcija negalėjo daryti neabejotinos išvados, kad Administracijos vykdomas vieš vietų , įskaitant adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, vaizdo stebėjimas atitinka visas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinto teisinio pagrindo taikymo sąlygas, o nenustačius taikytino BDAR 6 straipsnio 1 dalies teisinio pagrindo šiuo atveju duomenų tvarkymu pažeidžiamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačiusi pažeidimą, kaip poveikio priemonę Inspekcija skyrė Administracijai ne tik papeikimą, bet ir teikė nurodymą atlikti PDAV dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu gautų asmens duomenų tvarkymą (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pritaria pareiškėjos argumentas, kad Inspekcija savo išvadą grindė tik tuo, kad Administracija nepateikė įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad (duomenys neskelbtini), Vievyje vykdomas vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) įgyvendinti.

Byloje nėra ginčo, kad Administracija 2022 m. gruodžio mėnesį atliko Poveikio duomenų apsaugai vertinimą (byloje pateikta 2022 m. gruodžio 21 d. ataskaita Nr. 03B-24), taip pat, kad Administracija yra atlikusi Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausų dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje (į bylą patikti pateikta 2020-2022 m. vykdytų apklausų rezultatai). Teismo vertinimu, byloje paaiškėjus, kad atsakovas yra atlikęs Inspekcijos Sprendime minimus atitinkamus vertinimus, šie įrodymai liko Inspekcijos neįvertinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad Administracijos nurodytų aplinkybių citavimas Sprendime, nagrinėjamu atveju nelaikytinas išsamiu ir visapusišku Administracijos nurodytų aplinkybių vertinimu. Iš Sprendimo nėra aišku, kaip Inspekcija vertino Administracijos nurodytas aplinkybes, nors turėjo pareigą patikrinti jai nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui.

Dėl asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatoms Inspekcija darė išvadą, kad Administracija nepateikė Inspekcijai pakankamai informacijos ir / ar įrodymų (pvz., atitinkamo vertinimo), jog asmens duomenų tvarkymo operacija – vaizdo stebėjimo priemonėmis renkamų asmens duomenų nuolatinis teikimas savo iniciatyva (nesant atitinkamo policijos prašymo) policijai – yra Sąjungos arba valstybės narės teisėje nustatyta būtina ir protinga priemonė, siekiant įgyvendinti tikslus, dėl kurių vykdomas būtent toks asmens duomenų teikimas (BDAR 6 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą Inspekcija iš esmės grindė analizuodama Aprašo 22 punkto nuostatas, t. y. reglamentuojančias kad vaizdo duomenys (vaizdo įrašai) gali būti perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui ir kitoms institucijoms dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, jų prašymu.

Tačiau kaip teisingai skunde nurodė Administracija, tyrimo metu ji Inspekcijai savo paaiškinimus grindė Aprašo 18 punkto nuostatomis pagal kurias operatoriai, vykdydami tiesioginį vaizdo stebėjimą, pastebėję vykdomą/įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsiant nedelsdami apie tai informuoti policiją ar kitas šių administracinių nusižengimų tyrimą vykdančias institucijas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones; šiuo pagrindu ir bendradarbiauja Elektrėnų savivaldybė ir Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK, įgyvendindami įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. jei Elektrėnų savivaldybės administracija, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje vykdydama vaizdo stebėjimą, pati ar pasitelkdama duomenų tvarkytoją nustato, kad galėjo būti padaryta ar yra daroma nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas, tokią informaciją teikia Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK, kad jis pagal savo kompetenciją reaguotų į galbūt daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą. Taip pat pažymėtina, kad Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašas paskelbtas Elektrėnų savivaldybės interneto puslapyje, todėl teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su Inspekcijos išvada, kad asmenys nėra viešai informuojami apie Sutarties 9.5 nustatytas vaizdo duomenų perdavimo sąlygas, kurios reikšmingai skiriasi nuo nustatytų Aprašo 22 punkte ir kurios yra labiau ribojančios asmens teises ir laisves asmens duomenų apsaugos kontekste, ir kad Administracija šiuo atveju nesilaiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo.

Teismo vertinimu, skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai negali būti vertinami kaip tinkamai pagrįsti ir yra pagrindas juos panaikinti kaip nepagrįstus

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad siekiant objektyvaus ir visapusiško ginčo išnagrinėjimo, reikalingas papildomas pirmiau aptartų aplinkybių ištyrimas. Teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities priežiūros, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, kontroliuojantis, kaip laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl Inspekcija įpareigotina papildomai ištirti A. M. 2021 m. gruodžio 14 d. skundą dalyje dėl Administracijos atliekamo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini), Vievyje ir jo metu surinktų duomenų perdavimo Lietuvos policijai.

Dėl pritaikytos poveikio priemonės

Inspekcija ginčijamo Sprendimo 1 dalimi nusprendė pareiškėjų skundą pripažinti pagrįstu.

Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones (ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BDAR 58 straipsnio (Įgaliojimai) 2 dalyje d punkte nustatyta, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį. Taigi, Inspekcija, nustačiusi asmens duomenų tvarkytojo pažeidimą, remiantis pacituota ADTAĮ ir BDAR nuostata, turi įgalinimus teikti nurodymus, tiek susijusius su neigiamų pasekmių konkretaus asmens duomenų subjekto atveju šalinimu, tiek preventyviai kitų asmens duomenų subjektų atžvilgiu siekiant išvengti neteisėto asmens duomenų tvarkymo atvejų (žr. BDAR 57 str. užduotys priežiūros institucijoms). Kaip įtvirtinta pirmiau aptartose teisės nuostatose, Inspekcijai suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į individualų pažeidimo įvertinimą, subjektui, neteisėtai tvarkančiam asmens duomenis, skirti nurodymus, rekomendacijas, ar skirti baudas, kaip nustatyta ADTAĮ 32 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė Administracijai pareiškė papeikimą, teikė nurodymą atlikti PDAV dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu gautų asmens duomenų tvarkymo ir nustatė laikiną Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų tvarkymo apribojimą iki kol vaizdo duomenų tvarkymas bus suderintas su šiame sprendime nustatytomis pažeistomis BDAR nuostatomis.

Panaikinus Sprendimą dalyje dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje vykdomo vaizdo stebėjimo bei A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatomis ir grąžinus skundą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, naikinamas ir pareiškėjai Administracijai pritaikytos poveikio priemonės.

Pareiškėja Administracija skunde teismui prašo panaikinti visą skundžiamą Sprendimą.

Kaip matyti iš Sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktu Inspekcija nusprendė A. M. skundą dalyje dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus atmesti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ši Inspekcijos Sprendimo dalis pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl pareiškėja iš esmės neturi teisės kvestionuoti Inspekcijos Sprendimo šioje dalyje. Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad Administracija jokių argumentų, kodėl Inspekcija nepagrįstai šioje dalyje atmetė A. M. skundą, teikdama skundą nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas nereiškia, jog VDAI, iš naujo nagrinėdama A. M. 2022 m. gruodžio 14 d. skundą dalyje dėl (duomenys neskelbtini), Vievyje vykdomo stebėjimo ir asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai, negali priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-414(2.13-l.E) rezoliucinės dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus.

Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens A. M. 2022 m. gruodžio 14 d. skundą dalyje dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje vykdomo vaizdo stebėjimo bei A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatoms.

Kitoje dalyje Pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė