Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo (kartu ir institucijos teikiančios išvadą) Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, atsakovams L. K. ir A. K., jų atstovui advokatui Vytautui Garlai, trečiajam asmeniui Z. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-98-839/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. K. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą siūloma neterminuotai apriboti atsakovų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes atsakovų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nors jiems buvo teikiama socialinė pagalba, tačiau vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas, ugdomas. Atsakovai pakankamų priemonių rūpintis vaiku nesiėmė, nevykdo pareigos jį išlaikyti, nesudaro palankių sąlygų visapusiškam vaiko vystymuisi, todėl tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Vaikas trečiojo asmens yra prižiūrimas tinkamai, kitų asmenų, pageidaujančių globoti vaiką, nėra, todėl tikslinga nustatyti vaikui nuolatinę globą, nuolatiniu vaiko globėju ir turto administratoriumi paskiriant Z. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), atsakovų L. K. ir A. K. dukra. 2007-01-02 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-20 atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015-11-03 vaikui kaip likusiam be tėvų globos nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta Z. K..

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. teikimo dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto, Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2016-09-20 rašte nurodytos informacijos apie atsakovų šeimą, globojamo vaiko aplankymo aktų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Pateiktais duomenimis atsakovai nevengia vartoti alkoholinius gėrimus. L. K. darbo metu fiksuotas neblaivumas dėl ko ji buvo išbraukta iš darbo biržos ir prarado teisę į paramą. Liudytoja apklaustos socialinės darbuotojos parodymais atsakovų šeima priskirtina sunkios rizikos šeimoms, buvę agresijos prieš socialinius darbuotojus bei smurto artimoje aplinkoje atvejų, atsakovai tik iš dalies priimdavo teikiamą socialinę pagalbą, tačiau atsakovų elgesys, įpročiai, gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė, nors socialinė pagalba teikiama gan ilgą laiką, t.y. nuo 2008 m. Bylos duomenimis atsakovams buvo taikytas gydymas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, tačiau siekiamo rezultato nedavė. Pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad atsakovai teikiamos socialinės pagalbos nevertina ir nuoširdžiai jos nepriima bei elgiasi pagal savo įsitikinimus. Nors vaikas iš šeimos paimtas 2015 m., tačiau bylos duomenimis esminių pokyčių atsakovų elgesyje tai nesukėlė. Trečiasis asmuo patvirtino, kad girtavimai jos sūnaus (atsakovų) šeimoje kartojasi, kas trukdo vaikui pilnai grįžti į šeimą, tačiau nurodė, jog emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvų nėra visiškai nutrūkęs, vaikas nori aplankyti ir pabūti savaitgaliais su tėvais, aplanko juos, bendrauja telefonu, vaiko tėvai taip pat stengiasi padėti rūpintis vaiku ir nėra visiškai nusišalinę nuo vaiko auginimo. Vaikas nurodytas aplinkybes taip pat iš esmės patvirtino. O. K. apklausos metu paaiškino, kad su močiute geriau būti, nes ji negeria, tačiau norėtų pabūti ir su tėvais. Kaip matyti iš bylos duomenų kiekvienas atsakovas šiuo metu 46 m. amžiaus, taigi dar pakankamai jauni, atsakovų teigimu jie darbingi, stengiasi ieškotis darbo. Bylos duomenimis atsakovai bandė gydytis nuo priklausomybių, nėra visiškai atsiriboję nuo vaiko auginimo, atsakovas A. K. dirbantis, atsakovė L. K. įsiregistravusi darbo biržoje. Taigi minėtos aplinkybės neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju situacija ateityje negali pasikeisti, jeigu atsakovai priimtų teikiamą socialinę (taip pat psichologinę ir kitų specialistų) pagalbą, tačiau tam būtinas tam tikras laikas, kuris parodytų atsakovų požiūrio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir pasiektų rezultatų stabilumą, todėl nustatytinas laikinas valdžios ribojimas. Bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad emocinis ryšys tarp atsakovų ir vaiko nutrūkęs, tačiau atsakovams trūksta suvokimo, kad situacija bendromis socialinių įstaigų, jų pačių pastangomis gali būti pakeista. Todėl esant tokioms aplinkybėms atsakovų tėvų valdžia ribotina laikinai, nes teismo nuomone, galima konstatuoti, kad atsakovų gyvenimo sąlygos, galimybės patiems auginti vaiką gali pasikeisti, jei jie keistų požiūrį, pilnai priimtų jiems teikiamą socialinę pagalbą, atsikratytų žalingų piktnaudžiavimo alkoholiu įpročių, atsakovė L. K. maksimaliai stengtųsi išlaikyti gautą darbą, kai jį gaus (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys).

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai įrodo, kad tėvai pakeitė savo elgesį, ir gali auklėti savo vaikus (LR CK 3.180 str. 3 d., 3.181 str. 2 d.).

Apribojus tėvų valdžią, vaikui nustatytina globa, vaiko globėja skirtina Z. K., kuriai nuo 2015-11-03 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo pavesta vaiko globa, ir kuri pateiktais duomenimis vaiku rūpinasi tinkamai. Ji sutinka vaiką globoti, neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę globoti vaiką gali. Turi jai nuosavybės teise priklausantį būstą, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Bylos duomenimis vaikas įpratęs prie aplinkos, globėjai vaikas yra vaikaitis, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėja, nes manytina, kad tai labiausiai atitiks vaiko interesus (LR CK 3.249 str. 1 d. 1 p., 3.251 str., 3.256 str., 3.259 str., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str.).

Pagal LR CK 3.275 str. nuostatas globojamam vaikui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl esant šioms aplinkybėms, vaiko globėja skirtina nepilnamečio vaiko turto administratoriumi (LR CK 3.245 str.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Atsakovų vaikui šiuo metu 12 metų, gyvenamąjį būstą suteikia globėja, taigi darytina išvada, kad labiausiai vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovai nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad savo vaikui teikia pastovų išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleisti nuo pareigos patiems išlaikyti savo vaiką vykdymo.

Atsakovas A. K. savo vardu registruoto turto neturi, atsakovė L. K. vardu registruotas atsakovų vienintelis turimas gyvenamasis būstas (namas su ūkiniais pastatais), kuris šiuo metu areštuotas. Atsakovas A. K. dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai buvo apie 132 EUR per mėnesį (atskaičius jo teigimu išlaikymą kitam išlaikytiniui). L. K. šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje. Duomenų, kad atsakovai turėtų ribotą darbingumą nėra pateikta. Atsakovų pateiktais duomenimis turi įsiskolinimų už elektros energiją. Taigi bylos duomenimis atsakovai darbingi, tačiau turi žalingų įpročių, skolų, todėl galima daryti išvadą, kad į sunkią materialinę padėtį atsakovai pateko iš dalies ir dėl savo kaltės. Teismo nuomone, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, amžių, darbingumą, iš atsakovų priteistinas ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio išlaikymas, t.y. po 50 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-10-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CK 3.201 str.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2016-10-27 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes atsakovams teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros O. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros O. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti O. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, vaiko globėja ir vaiko turto administratoriumi paskirti Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti O. K., gim. 2004 m. lapkričio 27 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2016-10-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2016-10-27 priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.